Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-116-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-02
Bylos Nr.
1A-247-116-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vaclovas Iždonas (pirm.), Danutė Matiukienė, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
A., A. K., A. J., Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros, V. J.
Pranešėjas V.Iždonas Baudž. byla Nr. 1A-247-116/2007Teisėjas M.Striaukas Procesinio sprendimo kategorija(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 02 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Ievai Petravičiūtei,dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,

gynėjams adv. Sauliui Staškui, Ričardui Raliui, Stanislavai Šulcaitei, Lionei Musteikienei,Alfonsui Daukantui, Jounai Dumbliauskaitei,

nuteistiesiems A. ir A. K. , A. J. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. , A. K. , A. J. , Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki 2007 m. balandžio 24 d.

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006 m. rugsėjo 13 d. iki 2006 m. rugsėjo 15 d.

D. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. , nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nuosprendžiu taip pat nuteisti A. J. , V. J. , tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. , A. K. , A. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su A. J. , V. J. 2006 m. rugpjūčio 12 d. nuo 18 val. iki 19.40 val. tiksliai tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo 5 aukšto bendro naudojimo tualete – prausykloje, tyčiniais veiksmais panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., tai yra rankomis, kojomis ir pagaliu suduodami tiksliai nenustatytą skaičių, bet ne mažiau (specialistų nurodomą) dviejų, smūgių nukentėjusiajam A. J. į įvairias kūno vietas, užlauždami A. J. galvą, padarė jam lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus veide ir dešiniajame petyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė nukentėjusiajam A. J. priklausančius 110 litų, sportinius batus, 45 litų džemperį, 60 litų vertės, viso svetimo turto už 215 litų.

Be to, D. L. buvo išteisintas dėl to, kad 2006 m. rugpjūčio 12 d. laike nuo 18 val. iki 19.40 val. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo tualete – prausykloje, veikdamas kartu su A. K. , A. K. , A. J. , A. J. , V. J. , bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J. , tai yra pagaliu suduodami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam A. J. į įvairias kūno vietas, padarė jam lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus veide ir dešiniame petyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko užlauždami A. J. galvą, pagrobė nukentėjusiajam A. J. priklausančius 11 litų, sportinius batus 45 litų vertės, džemperį 60 litų vertės, viso svetimo turto už 215 litų.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendį D. L. atžvilgiu ir priimti naują nuosprendį. D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. ir paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. prie šios bausmės pridėti dalį neatliktos pagal 2005 m. lapkričio 28 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirtos bausmės ir galutinę bausmę skirti 4 metus laisvės atėmimo.

Iš A. K. , A. K. , A. J. , A. J. ir V. J. Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM solidariai priteistą 476.50 Lt ieškinį taip pat solidariai priteisti ir iš D. L. .

Nurodoma, kad teismas išteisindamas D. L. , padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir priėmė D. L. atžvilgiu nepagrįstą nuosprendį. Teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo A. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jų pakankamai neįvertinęs kitų įrodymų kontekste. Iš surinktų duomenų matyti, kad teisme A. J. pakeitė parodymus D. L. naudai dėl jų tarpusavio santykių. A. J. su kaltinamaisiais paliko draugiškus santykius, kartu su D. L. prieš nusikaltimą bendravo, gėrė alų. Tesimas priimdamas sprendimą D. L. atžvilgiu į šią aplinkybę neatsižvelgė ir jos neįvertino. Teismas patikėjo nukentėjusiojo parodymus, kad dėl D. L. jis suklydo, nors ikiteisminio tyrimo metu A. J. neabejodamas nurodė, kad D. L. dalyvavo nusikaltime. Apeliantas nurodo, kad toks A. J. parodymų pakeitimas teisme kelia abejonių dėl jo sąžiningumo duodant parodymus, jis sąmoningai siekė suklaidinti teismą. Todėl A. J. teismui duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.

Be to, teismas neįvertino surinktų duomenų visumos – ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A. J. duoti parodymai apie D. L. dalyvavimą nusikaltimo padaryme visiškai atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamųjų D. L. , A. J. ir A. J. parodymus kas rodo, kad šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu, turėdami priešingus interesus, nurodė sutampančias aplinkybes. Nors D. L. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai duoti 2006 m. rugsėjo 15 d. buvo nuoseklūs ir analogiški kitų kaltinamųjų A. J. ir A. J. parodymams. Savo parodymus D. L. patvirtino papildomai apklausiamas 2006 m. spalio 5 d., taip pat atliekant parodymų patikrinimą vietoje. Sprendžiant kardomosios priemonė suėmimo paskyrimo klausimą D. L. teismui taip pat prisipažino padaręs nusikaltimą. Tačiau teismo nuosprendyje neanalizuojama ir nemotyvuojama, kodėl šie parodymai, atitinkantys kitais duomenimis nustatytas įvykio aplinkybe, atmesti.

Skunde nurodoma, kad teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad D. L. savo parodymus pakeitė tuomet, kai buvo suvestas akistaton su kitu kaltinamuoju A. K., kuris anksčiau neigęs savo dalyvavimą visą kaltę prisiėmė sau. Teismui sukėlė abejonių aplinkybė, ar pinigus galėjo užvaldyti D. L. , nes pinigus paėmęs prisipažino paėmęs A. J. . Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. pakeitė savo parodymus, priderindamas juos prie A. K. duotų parodymų. A. K. iš pradžių nepripažinęs savo kaltės, teismo posėdžio metu iškėlė trečią versiją, kad nusikaltimą padarė tryse, kartu su A. J. , ir A. J., tai yra tais asmenimis, kurie ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padarę nusikalstamą veiką. Ši versija atsirado tik A. K. susipažinus su bylos medžiaga, šie jo parodymai turėjo būti įvertinti kaip neteisingi ir duoti siekiant suklaidinti teismą.

Skunde nurodoma, kad kadangi teismas neįvertino įrodymų visumos, neįvertino keičiamų parodymų, nelygino jų tarpusavyje ir neanalizavo parodymų pakeitimo aplinkybių, vadinasi teismas nesiekė nustatyti tiesos, bet formaliai kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymų pakeitimą vertino kaip keliantį abejones dėl D. L. kaltės. Neatlikęs išsamios įrodymų analizės, teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti bylą visiems kaltinamiesiems dalyvaujant, nes su nuosprendžiu jis nesutinka ir yra nekaltas.

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą ir jam paskirtą bausmę sušvelninti. Nurodo, kad nuosprendis yra keistinas, nes jis nebuvo išklausytas. Teigia, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailis, padėjo tyrimui, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra suimta nuo 2006 m. rugsėjo 6 d., iki suėmimo dirbo, turi šeimą, 2007 m. balandžio mėn. gimė vaikas. Dėl jo suėmimo šeima baigia iširti, jo sugyventinė yra jauno amžiaus, našlaitė. Jis buvo šeimos maitintojas ir dirbdamas išlaikė šeimą.

Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo sumažinti paskirtą bausmę. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašo jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuratūros – atmesti.

Prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, prokuratūros – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl D. L. kaltės

Prokuratūros apeliaciniu skundu siekiama išaiškinti, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie pagrindžia išteisintojo D. L. kaltę dėl nusikalstamos veikos įvykdymo. Tačiau teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos duomenys bei prokuratūros apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui. Kaip nurodyta nuosprendyje, įvertinus įrodymų visumą teismui kilo abejonių dėl D. L. dalyvavimo nusikaltime. Kadangi šių abejonių pašalinti teisme nepavyko, pagrįstai padaryta išvada, kad nėra pakankamai įrodymų, D. L. kaltei pagrįsti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš surinktų duomenų matyti, kad teisme A. J. pakeitė parodymus D. L. naudai dėl jų tarpusavio santykių. Taip pat teigiama, kad D. L. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai duoti 2006 m. rugsėjo 15 d. buvo nuoseklūs ir analogiški kitų kaltinamųjų A. J. ir A. J. parodymams. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad D. L. savo parodymus pakeitė tuomet, kai buvo suvestas akistaton su kitu kaltinamuoju A. K. , kuris anksčiau neigęs savo dalyvavimą visą kaltę prisiėmė sau. Tačiau visi šie prokuratūros apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra tik prielaidos ir samprotavimai, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Kaip žinoma, įrodymų vertinimas yra logikos dėsniais grindžiama mąstomoji veikla. Sprendimą baudžiamojoje veikloje turi nulemti tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Teismo išvados daromos, kai tam tikrai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Visos byloje įrodinėtinos aplinkybės turi būti nustatytos taip, kad neliktų jokių bent kiek pagrįstų abejonių dėl įrodinėjamų faktų buvimo. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuomet, kai pakanka patikimų kaltės įrodymų. Apkaltinamajame nuosprendyje negali būti rašoma, kad tikėtina arba, kad nepaneigta tikimybė, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Kaip jau buvo nurodyta prokuratūros skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos neabejotinais įrodymais, kurie patvirtintų jų pateiktą informaciją. Pateiktos išvados yra tik iš bylos išplaukiančios prielaidos, tačiau tokiomis prielaidomis apkaltinamasis nuosprendi negali būti grindžiamas. Tuo tarpu nenuginčijamų įrodymų dėl išteisintojo D. L. kaltės byloje nėra, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuratūros skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos tik įtariamųjų ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. BPK 301 str. nurodoma, kad nuosprendis gali būt grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. O tiriant šioje byloje esančius duomenis, nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad D. L. nedalyvavo plėšime, tai paaiškino savo parodymų pakeitimo priežastį. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad pagal įrodymų sampratą įtariamojo parodymai negali būti vienintelis jo kaltės įrodymais. Įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo stadijos dalyvis. Jis nėra apklausiamas teisme, todėl jo parodymų teismas negali tiesiogiai išgirsti ir vertinti. Dėl šios priežasties įtariamojo parodymai negali būti įrodymai, o tik ikiteisminio tyrimo duomenys, kuriais ikiteisminio tyrimo stadijoje gali būti grindžiamas tam tikrų sprendimų priėmimas. BPK numato tik vieną išimtį, kai ir įtariamojo parodymai gali būti pripažinti įrodymu. Išimtis numatyta BPK 276 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui gali būti perskaitomi teisiamajame posėdyje. Vadinasi, baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu duoti įtariamųjų parodymai negali būti pripažinti įrodymais. Įtariamieji ir nukentėjusysis nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl apylinkės teismas pagrįstai priėmė sprendimą iš esmės remdamasis teismo posėdyje duotais proceso dalyvių parodymais.

Dėl paskirtų bausmių

Viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Nors nuteistieji savo skunduose teigia, kad jiems paskirtos per griežtos bausmės, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmes, nepažeisdamas BK 54 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad skirdamas bausmes atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kiekvieno iš kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti, A. K. nusikaltimą įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, būdamas ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus, yra nevedęs, charakterizuojamas neigiamai, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. A. K. teistas keturis kartus, nusikaltimą įvykdė teistumui neišnykus ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus, yra nevedęs, charakterizuojamas patenkinamai, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. A. J. teistas du kartus, neišnykus ankstesniam teistumui įvykdė naują nusikaltimą, baustas už administracinės teisės pažeidimus, nevedęs, charakterizuojamas patenkinamai, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Apylinkės teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad nuteistųjų A. ir A. K. , A. J. teistumai, skirtos administracinės nuobaudos nerodo noro pasitaisyti ir . vadovaudamasis BK 27, 56 str. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, o atsižvelgdamas į BK 61 str. reikalavimus paskyrė bausmes, atitinkančias sankcijoje numatytus vidurkius.

Bausmė nešvelninama ir dėl kito nuteistojo A. K. motyvo, jog turi šeimą, vaiką. Dėl jo suėmimo šeima baigia iširti, jo sugyventinė yra jauno amžiaus, našlaitė. Jis - šeimos maitintojas ir dirbdamas išlaikė šeimą. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl motina šią pareigą atliks, o tai, kad nuteistasis A. K. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina šeimos materialinę padėtį, priklauso nuo jo paties elgesio.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus, todėl jas keisti, ar naikinti nėra pagrindo.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Nuteistieji A. K. ir A. J. savo skunduose nurodo, kad jie prisipažino įvykdę nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji pripažino savo nusikalstamus veiksmus tiks dėl nukentėjusiojo sumušimo, tuo tarpu neigia pagrobę jo turtą. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad kaltininkas turi prisipažinti įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėtis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis rodo mažesnį jo pavojingumą ir galimybę švelninti bausmę. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį padarytą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje matyti, kad nuteistieji A. K. ir A. J. pripažįsta tik nukentėjusiojo sumušimo aplinkybes, tačiau turto užvaldymą jie neigia. Vadinasi jie pripažįsta ne visus savo nusikalstamus veiksmus ir tai negali būti vertinama, kaip nuoširdus gailėjimasis. Be to, bylos duomenis leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji A. ir A. K., A. J. keitė parodymus apie esmines bylos aplinkybes. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad jie nuoširdžiai gailisi padarę nusikaltimą Tai savo ruožtu įgalina teisėjų kolegija pritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra nuteistųjų A. K. , A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str.1d.2 p..

Dėl A. K. kaltės

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. neigia savo kaltę dėl dalyvavimo nusikaltime, tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuotai išdėstė įrodymus, kuriais remiantis A. K. kaltė įrodyta. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nuteistųjų kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. J. parodymais, kuriuose iš esmės vienodai aiškinamos jo užpuolimo, smurto naudojimo ir turto pagrobimo aplinkybės, kurios atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus: specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas ir akistatų protokolai, dalinius kaltinamųjų parodymus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Apylinkės teismas taip pat nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusysis tyrimo metu nenurodė, kad A. K. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, tačiau teisme vėliau paaiškino, kad šią aplinkybę nutylėjo, nes nenorėjo, kad jo pažįstamas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra motyvuotas ir teisingas, todėl jį keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.

n u taria:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros ir nuteistųjų A. K. , A. K. , A. J. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vaclovas IždonasTeisėjai Danutė MatiukienėVidmantas Mylė