- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 2SA-291-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Skolininkas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- S. J., I. C., S. K., AB DNB bankas
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-22091-596/2013 pagal skolininko V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys S. J., I. C., S. K., AB DNB bankas, antstolis I. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Skolininkas V. J. pateikė skundą, prašydamas pripažinti antstolio I. G. 2013-04-05 priimtą patvarkymą Nr.50 8 2013-04-05 2192/12-1V neteisėtu bei skirti pakartotinę (papildomą) ekspertizę 0,1505 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 451,90 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realiai turto vertei nustatyti. Nurodė, kad antstolis I. G. 2012-10-31 priėmė patvarkymą 0,1505 ha žemės sklypo ir 451,90 kv. m gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuo paskyrė ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas. 2013-01-23 buvo pateikta ekspertizės išvadą, pagal kurią minėto turto rinkos vertė yra 1250000 Lt. Vykdymo proceso šalims buvo nurodyta, jog jos ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos gali pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Pareiškėjo prašymu šis terminas buvo pratęstas iki 2013-02-20. Pasitaręs su nepriklausomais turto vertintojais ir susipažinęs su esamomis panašaus nekilnojamojo turto kainomis, jis prieštaravo tokiai ekspertizės metu nustatytai kainai, nurodė, jog tikroji minėto turto kaina yra 1850000 Lt. Prašė skirti pakartotinę (papildomą) ekspertizę realiai turto vertei nustatyti. Motyvuoti prieštaravimai buvo išsiųsti elektroniniu paštu r.tuneviciene@vilniausantstoliai.lt. 2013-04-05 antstolis I. G. priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė paskelbti V. J. ir S. J. 0,1505 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 451,90 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes specialiame interneto tinklapyje www.evarzytines.lt ir antstolių V. M., I. G. ir D. T. kontoros skelbimų lentoje. Pareiškėjas pažymėjo, jog prieštaravimus dėl atliktos ekspertizės išvados ir realios nekilnojamojo turto kainos išsiuntė antstolių kontoros elektroniniu paštu, todėl antstolis klaidingai nurodė, jog jie nebuvo pateikti, ir jų nepagrįstai nevertino. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr.0008/12/02192 vyksta neteisėtai, pažeidžiant nusistovėjusią teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir geros moralės principus (LR CPK 510 str., 512 str., 643 str.).
Antstolis I. G. 2012-05-03 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą. Patvarkyme nurodyta, jog 2012-10-31 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo paskyrė 0,1505 ha žemės sklypo ir 451,90 kv. m gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas. Vykdymo proceso šalys paskirtai ekspertinei įstaigai nušalinimo nepareiškė. 2013-01-23 UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas pateikė minėto turto ekspertizės išvadą, jog turto kaina yra 1250000 Lt. Antstolis nurodė, kad skolininko teiginiai, jog jo nurodyta turto vertė galėtų būti 1850000 Lt niekuo nepagrįsti, nes pagal skelbimus panašaus dydžio įrengto gyvenamojo namo, pastatyto ant panašaus, kaip skolininko, žemės sklypo kaina svyruoja nuo 649000 Lt iki 870000 Lt, panašių į skolininko nurodytas kainas nėra ir gretimame (duomenys neskelbtini) kaime. Antstolis pažymėjo, kad vertinimo ataskaita yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, vertinimo detalus aprašymas, aptarta vertinimo metodika, todėl jam nėra pagrindo abejoti atlikto vertinimo netinkamumu ir vertintojų nustatyta kaina (LR CPK 510 str. 2 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-16 nutartimi nutarė V. J. skundą dėl antstolio I. G. 2013-04-05 patvarkymo panaikinimo atmesti. Teismas nustatė, kad 2012-07-11 išieškotojas AB DNB bankas pateikė Antstolių V. M., I. G. ir D. T. kontorai vykdyti 2012-03-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo nutartį Nr. 5453V/2011, kuria be kita ko, buvo nutarta išieškoti išieškotojo naudai iš skolininkų V. J. ir S. J. 424667,90 eurų, 11603,38 Lt, 139 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 424667,90 eurų ir 11603,38 Lt sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo padavimo dienos, t.y. nuo 2012-03-13, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. 2012-07-12 patvarkymu antstolis I. G. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą (v. b, b.l. 1-4). Nutartimi taip pat buvo nutarta privestinai parduoti iš varžytynių joje nurodytą įkeistą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir 0,1505 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniu, pastatu - 451,90 kv. m gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-10-02 patvarkymu antstolis pasiūlė skolininkams pareikšti raštu nuomonę dėl įkeisto turto vertės (v. b, b.l. 29). 2012-10-19 skolininkas V. J. raštu pateikė nuomonę, kurioje nurodė, jog 0,1505 ha žemės sklypo vertė yra 677250 Lt, o 451,90 kv. m gyvenamojo namo – 1807600 Lt (v. b., b.l. 54-56). Šis bei kitas turtas 2012-11-02 buvo areštuotas, o 2012-10-31 patvarkymu buvo paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti, pavedant ją atlikti UAB „Ober haus“ Nekilnojamasis turtas (v. b., b.l. 65-68). Ekspertams 2013-01-23 pateikus atlikto nekilnojamojo turto vertės nustatymą, tos pačios dienos antstolio patvarkymu vykdymo proceso šalims buvo pranešta apie galimybę susipažinti su nekilnojamojo turto vertės ataskaitomis ir per tris darbo dienas pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (v. b., b.l. 112). 2013-02-11 elektroniniu paštu skolininkas V. J. pateikė prašymą pratęsti terminą prieštaravimams pateikti (v. b., b.l. 128-131). 2013-04-05 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė: 1) informuoti šalis, kad, kai turto vertę nustato ekspertas, areštuoto turto vertė laikoma eksperto nustatyta turto vertė, t.y. 0,1505 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniu, pastatu 451,90 kv. m gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1250000 Lt; 2) paskelbti V. J. ir S. J. minėto priklausančio turto varžytynes specialiame interneto tinklapyje www.evarzytines.lt bei Antstolių V. M., I. G. ir D. T. kontoros skelbimų lentoje; 3) informuoti šalis, kad varžytynės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytines.lt, o detalią naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarką nustato Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema aprašas; 4) informuoti šalis, kad pirmųjų varžytynių pradžia yra 2013-05-13 10:00 val., pabaiga – 2013-05-20 15:00 val., varžytynių numeris tinklapyje www.evarzytines.lt – 06184; 5) informuoti šalis, kad pradinė turto pardavimo kaina yra 1000000 Lt, kuri sudaro 80 procentų nuo ekspertizės akte nustatytos turto vertės (v. b., b.l. 157). Pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog areštuotas turtas įkainotas ir ketinamas parduoti varžytynėse už mažesnę nei rinkos kainą. CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, skirdamas turto vertės nustatymo ekspertizę, antstolis patvarkyme, siekiant užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą, išvengti dviprasmybių bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, gavimą, turi aiškiai nurodyti, kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti. Ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 str. 1 d., 682 str. 6 d.). Antstoliui patvarkyme tinkamai nesuformulavus ekspertui adresuojamo klausimo, egzistuoja tikimybė, jog atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, nebus gauta, ir tai gali lemti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus. Ekspertizės aktas, kuriame ekspertas nėra išdėstęs savo išvados dėl turto rinkos vertės, o yra išdėstęs išvadą dėl kokios nors kitos to turto vertės, pavyzdžiui, turto rinkos vertės priverstinai parduoti, turi būti vertinamas, kaip keliantis abejonių ir juo remtis, nustatant areštuoto turto rinkos vertę, pagal įstatymą reikšmingą to turto pardavimui iš varžytynių, negalima. CPK 681 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Skolininkas V. J. su areštuoto turto verte nesutiko nuo pat vykdymo proceso pradžios: 2012-10-02 patvarkymu antstoliui pasiūlius skolininkams pareikšti raštu nuomonę dėl įkeisto turto vertės, 2012-10-19 jis raštu pateikė nuomonę, kurioje nurodė, jog 0,1505 ha žemės sklypo vertė yra 677250 Lt, o 451,90 kv. m gyvenamojo namo – 1807600 Lt (v. b., b.l. 54-56). 2012-10-31 patvarkymu antstoliui paskyrus ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir pavedus ją atlikti UAB „Ober haus“ Nekilnojamasis turtas, vykdymo proceso šalims buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą paskirtam ekspertui. Patvarkymas nebuvo apskųstas, nušalinimai ekspertui pareikšti nebuvo. 2013-01-23, gavęs ekspertizės aktą, antstolis patvarkymu vykdymo proceso šalims pranešė, jog šios gali susipažinti su nekilnojamojo turto vertės ataskaitomis ir per 3 darbo dienas pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą šį terminą pratęsti, tačiau vykdomojoje byloje duomenų apie tai, jog nurodytu terminu būtų pateikęs prieštaravimus, nėra. V. J. prieštaravimus, kaip priedą, pateikė tik paduodamas skundą dėl 2013-04-05 antstolio patvarkymo. Teismas nurodė, jog net ir laikant, jog skolininkas pateikė prieštaravimus, jie turėjo būti motyvuoti ir pagrįsti. Antstolis, priimdamas ginčijamą patvarkymą, nurodė, jog turto vertinimą atliko kvalifikuotas turto vertintojas, todėl jam nekilo pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis, o netenkindamas pateikto skundo dėl šio patvarkymo, pasisakė, jog vertinimo ataskaita yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, vertinimo detalus aprašymas, aptarta vertinimo metodika, todėl nėra pagrindo abejoti atlikto vertinimo netinkamumu ir vertintojų nustatyta kaina ir sprendė, jog pakartotinės ekspertizės skyrimas yra netikslingas. Teismas su šia antstolio pozicija sutiko ir padarė išvadą, jog pareiškėjas nepaneigė, kad byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainų. Jokių įrodymų, jog atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, nepagrįsta nustatytais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, pareiškėjas nepateikė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą buto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta kaina iš esmės remdamas jo paties nuomone ir subjektyviais pasvarstymais, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte. Teismas konstatavo, jog turto vertinimo ekspertizės aktu atsakyta į esminį ir tinkamai suformuluotą antstolio 2012-10-31 patvarkymu keliamą klausimą, t.y. nustatyta ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė. Vertinant turtą, jis buvo betarpiškai apžiūrėtas, atlikta pastato vidaus patalpų fotofiksacija, atsižvelgta į vidaus įrengimą. Turto vertės nustatymas pagrįstas lyginamuoju vertės metodu, lyginant analogiško vertinamajam turtui pirkimo – pardavimo kainas, vertinamojo ir lyginamųjų objektų buvimo vietą, būklę, inžinerinę struktūrą, panaudojimo perspektyvas ir kitus veiksnius, lemiančius skirtingą kainą už skirtingomis savybėmis pasižyminčius objektus. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai ir byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ekspertiniu aktu nustatyta turto rinkos verte, todėl naikinti antstolio patvarkymą ir skirti pakartotinę (papildomą) ekspertizę nėra pagrindo (LR CPK 510 str., 513 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkas V. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti 2013-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, tenkinti skundą, pripažinti 2013-04-05 patvarkymą Nr. 50 8 2013-04-05 2192/12-1V neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti antstolį skirti pakartotinę (papildomą) ekspertizę 0,1505 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 451,90 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realiai turto vertei nustatyti, kad pardavus turtą nenukentėtų nei išieškotojo, nei skolininko teisėti interesai. Nurodė, kad pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės išvadų ir realios nekilnojamojo turto kainos. UAB „Ober haus“ Nekilnojamojo turto tikrosios rinkos vertės nustatymo išvados yra netinkamos ir neatitinkančios realios situacijos, nes bendrovė tinkamai ir pilna apimtimi neatliko užduoties, neaprašė objekto, neteisingai parinko lyginamuosius objektus, neteisingai skaičiavo pataisas, todėl jo ekspertizės aktas yra akivaizdžiai neteisingas. 2008 m., t.y. praktiškai iškarto po ekonominės krizės, turto kaina buvo žemiausia. Šiuo metu reali turto vertė yra aukštesnė nei 2008 m. 2008 m. turtas buvo įvertintas 1600000 Lt, šiais metais UAB „Ober haus“ Nekilnojamasis turtas turtą įvertino 1250000 Lt, t.y. 22 proc. mažiau. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog V. J. prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės pateikė, kaip priedą, paduodamas skundą dėl 2013-04-05 antstolio patvarkymo. Apeliantas teigia, jog prieštaravimai persiųsti elektroniniu paštu, todėl laikytina, kad prieštaravimai buvo pateikti. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog netgi tuo atveju jei prieštaravimai būtų pateikti, jie yra nemotyvuoti ir naikinti antstolio patvarkymą ir skirti pakartotinę ekspertizę nėra pagrindo, kelia abejones dėl ekspertiniu aktu nustatytos turto rinkos vertės (LR CPK 301 str., 321 str., 337 str.).
Atsiliepimas
Antstolis I. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad vertinimo ataskaita yra išsami, turto vertinimą atliko reikiamą kvalifikaciją turintis turto vertintojas. Rinkos kaina turi būti nustatoma vykdymo veiksmų atlikimo momentu ir negali būti vadovaujamasi prieš 5 metus paruošta UAB „Domus Optima“ vertinimo ataskaita. Pareiškėjas nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. LR CPK 704 str. nuostata leidžia pasiūlyti savo pirkėją ir už įvertinimą didesnę kainą. Aplinkybė, kad skolininkas nesiūlo savo pirkėjo, patvirtina, kad kaina nustatyta ne per maža.
Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų kitokią kainą. Patvarkymas skirti ekspertizę nebuvo apskųstas, nušalinimai ekspertui nebuvo pareikšti. Bankas nurodė, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl UAB „Ober haus“ Nekilnojamasis turtas nustatytos turto - 0,1505 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 451,90 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės realumo.
Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.
LR CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, t.y. pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog UAB „Ober haus“ Nekilnojamojo turto tikrosios rinkos vertės nustatymo išvada yra tinkama ir atitinkanti realią situaciją, nes tinkamai ir pilna apimtimi ekspertas atliko užduotį, tinkamai aprašė objektą, teisingai parinko lyginamuosius objektus, teisingai skaičiavo pataisas, todėl ekspertizės aktas yra teisingas, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės akto išvadas.
LR CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad skolininkas, 2013-04-24 teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų elektroniniu paštu: t.tunevičienė@vilniausantstoliai.lt, kartu pateikė prieštaravimus dėl 2013-01-23 ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų neatitikimo realiai turto vertei (b.l. 10-11), kuriuose nurodė, jog, pasitaręs su nepriklausomais vertintojais ir atidžiai susipažinęs su dabartiniu metu esančiomis panašiomis turto kainomis, mano, jog tikroji ginčo turto kaina yra 1850000 Lt.
Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju skolininkas prieštaravimus pateikė, praleidęs antstolio nustatytą terminą, ir prieštaravimuose nurodė deklaratyvius samprotavimus apie tai, jog tikroji ginčo turto kaina yra 1850000 Lt, nepateikdamas įrodymų, patvirtinančių bei pagrindžiančių skolininko nurodytą turto kainą.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepaneigė, kad byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatytas netinkamais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Apeliantas savo nesutikimą su nustatyta kaina iš esmės grindė jo paties nuomone ir subjektyviais samprotavimais, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar nauja turto vertintojų išvada dėl didesnės turto vertės pagrindimo.
Pažymėtina, jog 2012-10-31 patvarkymas paskirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir pavedimas ją atlikti UAB „Ober haus“ Nekilnojamasis turtas, išaiškinant vykdymo proceso šalims teisę pareikšti nušalinimą paskirtam ekspertui, nebuvo apskųstas, nušalinimai ekspertui pareikšti nebuvo. Darytina išvada, jog skolininkas sutiko su eksperto kandidatūra UAB „Ober haus“ Nekilnojamasis turtas, kuriam buvo pavesta atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti.
Ekspertas nekilnojamojo turto objektą turi vertinti tokį, koks jis yra ekspertizės atlikimo metu, t. y. neatsižvelgdamas į tai, koks jis buvo praeityje ar koks galėtų būti ateityje. Tai, kad apeliantas mano, kad šiuo metu reali turto vertė yra didesnė nei 2008 m., kad 2008 m. turtas buvo įvertintas 1600000 Lt, kad UAB „Ober haus“ Nekilnojamasis turtas turtą įvertino 1250000 Lt, t.y. 22 proc. mažiau, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog eksperto nustatyta turto vertė neatitinka realios turto kainos ekspertizės atlikimo metu.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, jog vertinimo ataskaita yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti atlikto vertinimu ir nustatyta kaina.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/02192 esantys įrodymai dėl turto vertės, t. y. eksperto išvada, nekelia abejonių areštuoto turto vertės tinkamu nustatymu. Ginčydamas areštuoto turto vertę, skolininkas nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nurodytą turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR CPK 704 str. 1 d. iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ta aplinkybė, kad skolininkas iki šiol nėra pasiūlęs savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už apelianto nurodytą didesnę kainą, patvirtina, kad pagal ekspertizės aktą nurodyta turo vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę. Situacija, kai pats skolininkas neieško ir nepaveda kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, patvirtina, kad skolininkas nėra suinteresuotas operatyviais vykdymo veiksmais, nes formaliais pagrindais skundžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-16 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK1.5 str., CPK 313 str., 320 str., 328 str., 338 str., 510 str., 512 str., 513 str., 643 str., 681 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį nepakeistą.