- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- II-260-84/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marytė Švažienė
- Pažeidėjas
- O. R.
- Advokatai
- Renata Letkauskaitė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovei advokato padėjėjai Renatai Letkauskaitei,
dalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio atstovui Zenonui Stundžiai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo O. R. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. R. 2009-05-13 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus nutarimu Nr. 3.6.Š-ATŠ-3 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – LR ATPK) 91 str. administracine nuobauda – 1000 Lt bauda už tai, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nugriovė nekilnojamosios kultūros vertybės – Kruopių dvaro sodybos (unikalus kodas – 32) kumetyno – pastatą be leidimo ir suderinimo su Kultūros paveldo departamentu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Paveldo įstatymas) 9 str. 1 d. ir 14 str. 3 d. 2 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jos atstovė pateiktame skunde ir savo paaiškinimuose nurodė, kad šis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. O. R. nėra tinkamas nurodyto pažeidimo subjektas. Paveldo įstatymo 9 str. 1 d., 14 str. 3 d. 2 p. numatytos tam tikros pareigos kultūros paveldo objekto valdytojui, kuris už jam nustatytų pareigų nesilaikymą gali būti baudžiamas pagal LR ATPK 91 str. Paveldo įstatymo 2 str. 39 p. valdytojas apibrėžiamas kaip kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas. Pareiškėja nėra Kruopių dvaro sodybos (unikalus kodas - 32) kumetyno pastato savininkė. O. R. žemės sklypą, kuriame stovi kultūros paveldo objektas, įsigijo pagal 2001-02-21 sutartį. Sutarties objektas buvo 1,10 ha ūkinės paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. 3228-00010009), esantis Kruopių miestelyje, Akmenės rajone. Šia sutartimi pareiškėja įsigijo tik minėtą žemės sklypą, bet ne jame esančius statinius. O. R. priklausančiame žemės sklype yra keturi statiniai: gyvenamasis namas (buvęs Kruopių dvaro sodybos kumetyno pastatas), tvartas, sandėlis, daržinė, o šių statinių savininkė yra M. J.. M. J. mirus, jai priklausiusį turtą paveldėjo jos įpėdiniai, su kuriais O. R. ir sudarė 2001-02-21 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Šia sutartimi pareiškėja įsigijo tik žemės sklypą, o ant jo esantys statiniai liko M. J. turto paveldėtojų nuosavybe. Pasirašant minėtą sutartį O. R. buvo iškėlusi klausimą dėl pastatų likimo, tačiau pardavėjai vengė spręsti šį klausimą iš esmės, nurodė, kad pastatai jiems nereikalingi, tačiau dokumentų tvarkymas nemažai kainuoja. Dabar yra susiklosčiusi tokia situacija, kad minėti pastatai yra nereikalingi teisėtiems jų savininkams, jie jais nesirūpina ir neprižiūri, o O. R. yra žemės sklypo, kuriame stovi pastatai, savininkė, tačiau nėra jame esančių pastatų savininkė. Pastatai užima naudingą ganyklos plotą, pastatuose lankosi valkatos, tačiau nebūdama pastatų savininke O. R. negali priimti jokių sprendimų dėl šių pastatų likimo. O. R. nėra ir šių pastatų valdytoja, tai yra ji nėra valdymo teisės, kaip savarankiškos daiktinės teisės, turėtoja. Pabrėžtina, kad šie pastatai nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, su kuriais pareiškėja nėra pasirašiusi jokių sutarčių, kurių pagrindu ji galėtų pastatais naudotis ar juos valdyti. O. R. yra ūkininkė, ji žemės sklypą įsigijo su tikslu jį naudoti kaip ganyklą gyvuliams, sklype esantys pastatai jai nebuvo reikalingi. Maždaug prieš 7 metus išgriuvus gyvenamojo namo (buvusio kumetyno pastato) sienoms, nugriuvus kaminui, O. R. kreipėsi į vieną iš statinių savininkų, prašydama susitvarkyti ir kaip nors spręsti klausimą dėl pastatų likimo, tačiau gavo atsakymą, jog jis neturi sveikatos ir pinigų ir nesiruošia nei pastatų tvarkyti, nei spręsti pastatų perleidimo ar nugriovimo klausimų ir tvarkyti dokumentų. Todėl O. R. nėra nei į saugomų kultūros vertybių sąrašą įtraukto Kruopių dvaro sodybos kumetyno pastato savininkė, nei valdymo teisės, kaip savarankiškos daiktinės teisės, turėtoja, todėl negali būti baudžiama pagal ATPK 91 str. Skundžiamame nutarime konstatuojama, kad O. R. pažeidė Paveldo įstatymo 14 str. 3 d. 2 p., įpareigojantį valdytoją pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo. O. R. negali būti laikoma kultūros vertybe laikomo pastato valdytoja. Be to, O. R. administracinėn atsakomybėn negali būti traukiama šio straipsnio pagrindu ir dėl to, kad ji nežinojo, jog kumetyno pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir jam taikomas specialus teisinis režimas. Šiuo atveju pareiškėja nežinojo paties fakto, kad gerokai apgriuvęs statinys, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip gyvenamasis namas, kažkada buvo Kruopių dvaro kumetyno pastatas ir yra laikomas kultūros vertybe. Šis pastatas į kultūros vertybių registro laikiną apskaitą įtrauktas 1995 metais. Pareiškėjai 2001 m. sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pastatų savininkai jos neinformavo, jog sklype esantis gerokai apgriuvęs pastatas yra kultūros vertybė. Nekilnojamojo turto registro išduotose pažymose nebuvo jokios specialios žymos apie tai, kad vienas iš žemės sklype esančių pastatų yra kultūros vertybė. O. R. objektyviai neturėjo galimybės sužinoti, kad jos nusipirktame žemės sklype yra kultūros paveldo objektas. Jei pareiškėja būtų žinojusi, kad tas pastatas yra saugomas kaip kultūros vertybė, ji būtų informavusi suinteresuotas institucijas apie šiai kultūros vertybei iškilusią grėsmę. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad O. R. kumetyno pastatą nugriovė. Pareiškėja buvo apkaltinta kultūros vertybės niokojimu neturint jokių jos kaltę patvirtinančių įrodymų. LR ATPK įpareigoja pareigūnus visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltumą pagrįsti įrodymais. Byloje yra fotonuotrauka, kurioje matyti prie kumetyno pastato likučių į krūvą sukrautos plytos, tačiau vien ši nuotrauka neįrodo, kad O. R. tyčia griovė pastatą. Jau 2001 m. O. R. įsigijus žemės sklypą, pastatas buvo be langų, be durų. Kadangi pastatų savininkai jų neprižiūrėjo, laikui bėgant buvusio kumetyno pastato būklė vis blogėjo. Prieš 7 metus nugriuvo kaminas, išgriuvo sienos. Plytos ir lentos pasklido po ganyklą, todėl O. R. plytas surinko ir sudėjo į krūvą greta pastato likučių, o lentas ir rąstus išnešiojo miestelio gyventojai. Iš fotonuotraukos matyti, kad nėra vykdomi jokie pastato griovimo darbai, plytos yra tvarkingai sudėtos į krūvą ir uždengtos. O tai rodo, jog buvo siekta tiesiog aptvarkyti teritoriją po apleisto pastato kamino ir sienų griūties. Nepagrįstai O. R. priskirtas Paveldo įstatymo 9 str. 1 d. pažeidimas, nes jame numatyta, kad kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Pagal Paveldo įstatymo 2 str. 34 p. tvarkyba – tai kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: tyrimas (taikomasis), remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Nutarime konstatuojama, kad O. R. griovė pastatą. Pastato griovimas pagal įstatyme pateiktą apibrėžimą nėra laikomas tvarkybos darbu, todėl šios įstatymo nuostatos pažeidimas O. R. apskritai negalėjo būti inkriminuojamas. Dėl visų aukščiau išdėstytų argumentų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio 2009-05-13 nutarimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl yra naikintinas, o administracinė byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Administracinę nuobaudą paskyrusi ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys atsiliepime bei institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su O. R. skundu. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad O. R. jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nugriovė nekilnojamosios kultūros vertybės – Kruopių dvaro sodybos (unikalus kodas kultūros vertybių registre - 32) kumetyno – pastatą. O. R. yra sklypo, kuriame stovi (tiksliau – stovėjo) Kruopių dvaro sodybos kumetyno pastatas, savininkė. Pagal pareiškėjos 2009-04-28 raštišką paaiškinimą ankstesnieji žemės sklypo ir pastatų savininkai žodžiu pavedė O. R. elgtis su pastatais savo nuožiūra ir atsisakė į juos bet kokių savo teisių. Pareiškėja elgėsi su pastatais kaip su savo nuosavybe, nors formaliai raštu nuosavybės nebuvo įforminusi. Paveldo įstatymo 2 str. 39 d. nurodyta, kad valdytojas – kultūros paveldo objekto ar kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas. O. R. yra formali dvaro sodybos teritorijos dalies savininkė ir pastatų, esančių šioje dvaro sodybos teritorijos dalyje, faktinė valdytoja. Dvaro sodybos teritorija yra sudėtinė nekilnojamosios kultūros vertybės dalis. Skunde O. R. teigia nežinojusi, kad minėtas pastatas yra nekilnojamoji kultūros vertybė. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įforminimo metu galiojo Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin. 1995 m. Nr. 3-37). Šio įstatymo 29 str. 1 d. nurodyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių savininkai, norėdami parduoti ar kitaip perleisti šias vertybes, privalo įspėti būsimus savininkus apie šių vertybių statusą. Bet kokiu atveju O. R., norėdama nugriauti pastatą, privalėjo laikytis bendrosios statinių statybos (griovimo) tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 skirsnyje. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 7 d. ir 9 d. nustatytą tvarką užsakovas, norintis gauti statybos leidimą statinį griauti, turi kreiptis į savivaldybės merą (jo įgaliotą savivaldybės administratorių ar kitą savivaldybės tarnautoją), kuris perduoda pateiktus dokumentus Nuolatinei statybos komisijai. Komisija patikrina pateiktų dokumentų atitikimą teisės aktams ir rekomenduoja merui (jo įgaliotam savivaldybės tarnautojui) išduoti ar neišduoti užsakovui statybos leidimą. Jeigu O. R. pagal Statybos įstatymu nustatytą pastatų griovimo tvarką būtų kreipusis į Akmenės rajono savivaldybę, Nuolatinė statybos komisija būtų nustačiusi, kad norima nugriauti pastatą, turintį nekilnojamosios kultūros vertybės statusą. Pareiškėja ignoravo nustatytą tvarką ir pastatą – nekilnojamąją kultūros vertybę – nugriovė savavališkai. Atsižvelgdamas į tai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
O. R. skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. numato, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai yra organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo nustatyti visas aplinkybes, sudarančias pažeidimo esmę: pažeidimo padarymo vietą, laiką, būdą, pažeidimą padariusį subjektą, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančias aplinkybes. Šiuo atveju administracinė nuobauda yra paskirta O. R., tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos (b.l. 18), visiškai nėra surinkta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog būtent O. R. atliko statinio griovimo darbus, tai yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje visiškai nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šį pažeidimą padarė O. R.. O. R. 2009-04-28 paaiškinimo sakinys „kadangi griuvėsiai mums trukdė, todėl mes juos išrinkome iš pastato vietos“ negali būti vertinamas, kaip įrodymas, jog O. R. nugriovė pastatą, nes, teismo nuomone, tai suprantama kaip aplinkos sutvarkymas, ką patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esanti fotografija. Taip pat nėra nustatyta nei vieno liudininko, galinčio patvirtinti, jog būtent O. R. vykdė pastato griovimo darbus. Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Mažeikių filialo Akmenės rajono gyventojų aptarnavimo biuro 2001-02-26 pažymėjimo „apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį“ (b.l. 10-11), Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Mažeikių filialo 1999-12-20 pažymos Nr. 97/6469 „apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises įjuos“ (b.l. 12-13) bei 2001-02-21 pirkimo-pardavimo sutarties (b.l. 8-9) matyti, kad O. R. nuosavybės teise priklauso tik žemės sklypas, o ant jo esančių pastatų pagal šiuos dokumentus savininkė nurodyta M. J.. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad O. R. buvo šių pastatų valdytoja. Teismas atsižvelgdamas į tai daro išvadą, kad nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog būtent O. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, tai yra negalima nustatyti pažeidimo esmės – negalima nustatyti pažeidimą padariusio subjekto.
Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pateiktuose Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Mažeikių filialo pažymėjimuose nėra jokių atžymų, kad nugriautasis pastatas būtų įtrauktas į kultūros vertybių registro apskaitą, pati institucija taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad minėtas pastatas buvo įtrauktas į kultūros vertybių registro apskaitą.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nei protokole, nei nutarime, nei kituose procesiniuose dokumentuose nėra nurodomas pažeidimo padarymo laikas, nėra aptariama ir nurodoma, ar įvykdytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, nenurodomi trunkamojo pažeidimo epizodai bei trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo data. Šios aplinkybės yra svarbios bylai, kadangi su šių aplinkybių paaiškėjimu ir nustatymu yra siejami administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti LR ATPK 35 str. 1 d.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog LR ATPK 91 str. dispozicija yra blanketinė, joje numatyta atsakomybė už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimą. Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, nurodė, jog O. R. pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 1 d. – Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Pagal to paties įstatymo 2 str. 34 d. tvarkyba – kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: tyrimas (taikomasis), remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Tačiau tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek administracinio teisės pažeidimo nutarime nėra detalizuojama, kaip buvo pažeista ši įstatymo norma, o apsiribojama vien tik jos nurodymu, byloje taip pat nėra surinkta įrodymų patvirtinančių, kad buvo pažeistos šio teisės akto nuostatos.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pažeidimo aplinkybių tyrimas atliktas neišsamiai, todėl institucijos priimtas nutarimas, kuriuo paskirta administracinė nuobauda O. R., nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu ir yra naikintinas. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina įgaliotai institucijai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniam padaliniui (LR ABTĮ 124 str. 1 d. 4 p.), kuris iš naujo nagrinėdamas bylą turėtų surinkti papildomus įrodymus esminę reikšmę turinčioms bylos aplinkybėms nustatyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. l d. 4 p., teismas,
nutarė:
Panaikinti O. R. 2009-05-13 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio valstybinio inspektoriaus nutarimu Nr. 3.6.Š-ATŠ-3 pagal LR ATPK 91 str. paskirtą 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniam padaliniui, įpareigojant ištaisyti nurodytus pažeidimus, įvertinti visus surinktus įrodymus ir iš jų visumos spręsti, ar galima konstatuoti visus administracinio teisės pažeidimo elementus.
Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.