Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-04-23 · Civilinė byla Nr. 2-461-901/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-23
Bylos Nr.
2-461-901/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-05998-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Karmazaitė
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
IĮ „S stata“
Kategorijos
  • 45.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-461-901/2013Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05998-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 45.12; 113.1; 116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant ieškovo atstovui N. N. ir savininkui S. V.,atsakovui V. P. ir jo atstovui advokatui Ž. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IĮ „S stata“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas nagrinėjimui ieškovo IĮ „S stata“ ieškinys atsakovui V. P., kuriuo ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 17 950,79 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-12-01 šalys sudarė paslaugos pirkimo sutartį Nr. 50/1201 dėl namo pamatų įrengimo. Ieškovo atstovų teigimu šia sutartimi buvo sutarta tik dėl prie sutarties pateiktame komerciniame pasiūlyme Nr. 51/1201 nurodytų darbų: pamatų ašių nužymėjimo, gręžinių polių įrengimo ir rostverko montavimo ir betonavimo darbų, dėl medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti, šalys turėjo susitarti atskirai. Rašytinio susitarimo dėl medžiagų nebuvo. Komercinio pasiūlymo pastabose nurodyta, kad sutartyje nurodytoje kainoje neįvertinta: geodeziniai matavimai, betonas, polistirolas, armatūra rostverkui ir pamatams, mediena, varžtai, kampuočiai, plėvelė plokštėms, VELOX pl. plėvelė rostverkui, smėlis, gruntas, transporto ir technikos išlaidos, kurios tikslinamos pagal panaudotą laiką ir pateiktas sąskaitas. Ieškovo atstovų teigimu atsakovo sumokėtos sumos 16 000 Lt sumai – tai avansiniai mokėjimai atskirai už medžiagas (11700 Lt suma), atskirai už darbus (4300 Lt suma). Prie ieškinio pridėti kasos pajamų orderiai išrašyti vėliau nei faktiškai ieškovas gavo pinigus iš atsakovo. 2011-12-21 buvo sudarytas atliktų darbų aktas ir kaip nurodyta ieškinyje išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Kadangi atsakovas atsisakė juos priimti ir pasirašyti, 2012 m. kovo mėn. šie dokumentai atsakovui išsiųsti paštu. Ieškovo atstovų teigimu, buvo žemės sklypo paruošimas, pamatų ašių nužymėjimas ir gręžinių polių įrengimo darbai buvo atlikti laiku, kadangi darbų atlikimo terminai pradedami skaičiuoti nuo avanso sumokėjimo. Atsakovui atsisakius daugiau mokėti už darbus, likusių rostverko įrengimo darbų ieškovas neatliko.

Šalies argumentai

Atsakovas V. P. su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2011-12-01 šalys sudarė sutartį, kuria sutarė, kad ieškovas trimis etapais atliks pamatų ašių nužymėjimo, gręžinių polių įrengimo ir rostverko montavimo ir betonavimo darbus. Žemės sklypą šiems darbams atsakovo teigimu jis paruošė (išlygino žemes) pats, tam samdydamas gatves lyginųsį greiderį. Atsakovo teigimu sutarta, kad į sutartyje nurodytą 14 253 Lt kainą įeina ne tik montavimo darbai, tačiau kartu ir medžiagos, būtinos įrangos šiems darbams atlikti nuoma. Atskiro rašytinio susitarimo dėl medžiagų nebuvo. Atsakovo teigimu rangovas darbus atliko ne laiku ir nekokybiškai. Rangovas įsipareigojo atlikti darbus po 27 dienų nuo sutarties patvirtinimo, ašių nužymėjimas turėjo būti atliktas per 5 d.d., polių gręžimas ir betonavimas per 10 d.d., rostverko montavimas, betonavimas per 15 d.d. Atsakovas sumokėjo ieškovui už viską net daugiau nei sutarė su rangovu sutartimi. Komercinio pasiūlymo pastabose pateikti paaiškinimai dėl kitų išlaidų nėra pakankamas pagrindas reikalauti mokėti už ieškovo nurodytas medžiagas, nurodytas vienašališkai surašytose faktūrose, nepatvirtintose atsakovo parašu, kadangi darbai turėjo būti vykdomi pagal užsakovo pateiktus ir patvirtintus projektus, kurie yra būtini priedai prie sutarties. Atsakovui paprašius pateikti medžiagų įsigijimo kvitus, faktūras, darbams reikalingos technikos nuomos sutartis, sąskaitas, taip pat pateikti sąmatas dėl konkrečių medžiagų, darbų, ieškovas atsisakė tą padaryti, šių dokumentų nepateikė ir teismo posėdžio metu. Užsakovas darbų nepriėmė dėl rangovo kaltės, nes šis nepateikė duomenų, kurie patvirtintų atliktų darbų atlikimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis ir šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad remiantis 2011-12-01 komerciniu pasiūlymu Nr. 51/1201 2011 m. gruodžio 1 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Paslaugos pirkimo sutartį Nr. 50/1201 (toliau Sutartis) dėl namo pamatų įrengimo adresu (duomenys neskelbtini) (78, 93 b.l.; prijungtos c.b. Nr. L2-4256-772/2012 3-4 b.l.). Minėta sutartis galiojanti, nebuvo nuginčyta. Šalys susitarė, kad ieškovas (rangovas) per 27 darbo dienas atliks komerciniame pasiūlyme nurodytus darbus: pamatų ašių nužymėjimą (per 5 d.d.), gręžinių polių įrengimą (per 10 d.d.) ir rostverko montavimo ir betonavimo darbus (per 15 d.d.). Sutartyje ir komerciniame pasiūlyme numatyta paslaugos kaina 14 253 Lt. Buvo visi esminiai sutarties sudarymo elementai (CK 6.154 str., 6.156 str., 6.159 str., 6.162 str.). Iš sutarties 3.1 punkto matyti, kad rangovas darbus turėjo pradėti vykdyti patvirtinus sutartį. Kaip ieškovo atstovai ir atsakovas patvirtino tiek sutartis tiek komercinis pasiūlymas buvo pasirašyti 2011-12-01, taigi nuo tos dienos sukūrė šalims teises ir pareigas.

Byloje kilo ginčas kaip vertinti šalių sudarytą sutartį – ar tik kaip rašytinį susitarimą tik dėl komerciniame pasiūlyme nurodytų darbų atlikimo, sutartyje nurodytą kainą numatant tik už šiuos darbus, neįskaičiuojant medžiagų, reikalingos technikos nuomos ir medžiagų transportavimo išlaidų, dėl kurių turėjo būti atskirai raštu susitarta (kaip teigia ieškovo atstovai), ar tai statybos rangos sutartis dėl namo pamatų įrengimo ir sutartyje nurodyta konkreti suma yra sutarties kaina ne tik už darbus, bet įskaitant ir medžiagas, taip pat reikalingos technikos nuomą bei medžiagų transportavimo išlaidas šiems darbams atlikti (kaip suprato atsakovas).

Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, be to aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.).

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangos sutarties esmę sudaro tai, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį apmokėti, šios sutarties tikslas yra sukurti ir perduoti darbų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004). Ieškovas yra juridinis asmuo, o atsakovas yra vartotojas, užsakęs darbus šeimos poreikiams, neaiškios sutarties sąlygos yra aiškinamos silpnesnės šalies (atsakovo) naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Nepakankamos rangos rezultatui pasiekti užsakymo darbų apimties (atitinkamai ir kainos) numatymo rizika vartojimo rangos atveju tenka profesionaliam verslininkui (rangovui), turinčiam pakankamai galimybių numatyti tikrąją rangos darbų ir medžiagų, technikos nuomos ir kitų dalykų, reikalingų darbams atlikti apimtį. Ši garantija apsaugo vartotoją nuo galimo rangovo piktnaudžiavimo, kai siekiant gauti užsakymą iki sutarties sudarymo neatskleidžiama tikroji reikalingų rangos rezultatui pasiekti darbų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos biuletenis Nr. 33, p. 372).

Pagal Sutarties 2.1 punktą papildomos paslaugos, kurių šalys nebuvo sutarę vykdyti pasirašant sutartį, bet yra būtinos pagal pateiktą dokumentaciją, turi būti vykdomos šalims susitarus dėl terminų ir įvykdymo sąlygų, nustačius atlyginimą ir sudarant sutarties papildymą arba atskirą sutartį. Taigi šioje sutartyje nekalbama, kad dėl medžiagų, reikalingos technikos nuomos ir transportavimo išlaidų, reikalingų vykdyti sutartyje numatytus darbus, kurie kaip minėta turėjo būti vykdomi trimis etapais, reikia papildomo rašytinio susitarimo, todėl iš pačios sutarties matyti, kad medžiagos ir kiti reikalingi darbams atlikti rangovo veiksmai (nuoma, transportavimas, kt.) yra įskaitomi į darbų kainą. Kiti papildomi rangovo darbai turėjo būti vykdomi pagal užsakovo pateiktus ir patvirtintus projektus, kurie yra būtini priedai prie sutarties. Šalys pripažino, kad atskiro rašytinio susitarimo dėl medžiagų bei mechanizmų nuomos, reikalingų sutartyje bei komerciniame pasiūlyme numatytiems darbams atlikti bei dėl medžiagų transportavimo išlaidų nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad sandoriai, kurių suma viršija 5000 Lt turi būti sudaromi raštu (CK 1.73 str.).

Remiantis sutartimi ir prie jo pridėtu komerciniu pasiūlymu, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, aiškinant jų sudarytą susitarimą ir tikruosius sutarties šalių ketinimus akivaizdu, kad tai yra statybos rangos sutartis, o ne tam tikrų darbų ar paslaugų teikimo sutartis, todėl medžiagos ir kiti reikalingi darbams atlikti rangovo veiksmai (nuoma, transportavimas, kt.) yra įskaitomi į darbų kainą, nes šiuo atveju šalys kitaip raštu nesusitarė (CK 6.193 str. 1 d., 6.681 atr., 6.686 str. 1 d., CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 str.), tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti bei taip įgyvendinti šalių bendradarbiavimo sutarties vykdymo metu pareigą.

Kaip pripažino ieškovo atstovai sąmatų dėl konkrečių medžiagų, darbų atsakovui nepateikė. Taip pat patvirtino, kad nepateikė atsakovui medžiagų įsigijimo kvitų, faktūrų, darbams reikalingos technikos nuomos sutarčių, sąskaitų. Ieškovas neįrodė, kad iš tiesų išleido ant medžiagų, įrenginių nuomos, kiek nurodyta faktūroje Nr. 0090, t.y. 23 343,50 Lt+ PVM, be to pripažino, kad dalies darbų (rostverko montavimo ir betonavimo darbų) neatliko, tačiau 10 208 Lt sumos už šiuos darbus neminusavo ir reikalauja iš atsakovo. Kaip nurodė atsakovas namas jau pastatytas, tai rangovas nei medžiagų gali panaudoti nei tęsti nebaigtus darbus, be to, to ir neprašo atsakovas pasibaigus sutarties terminui.

Jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra griežta, t.y. be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007, ir kt.).

Įstatymas nustato pareigą sutarties šalis tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str. 6.205 str. 6.256 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 str.1 d. 4 p., 6.205 str.).

Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba sudarant sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1-3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos sutartyje, tokiu atveju darbų kaina nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sutartyje numatyta paslaugos kaina 14 253 Lt, komerciniame pasiūlyme tą pati suma, tik 80 centų daugiau. Dėl darbų ir jų kainos kaip pripažino ieškovo atstovai ir atsakovas šalys tarėsi prieš sudarant sutartį. Atsakovas pagal Sutartį sumokėjo ieškovui grynais viso 16 000 Lt. To neginčija ieškovo atstovai, tą patvirtina 2011-12-16 išrašyti (orderiuose nurodytos klaidingos datos 2012 m.) kasos pajamų orderiai Serija SST Nr. 1216/1 11700 Lt sumai ir Nr. 1216 4300 Lt sumai (prijungtos c.b. 5-6 b.l.). Kaip pripažino ieškovo atstovai atsakovas ieškovui sumokėjo laiku sutartą sumą, netesybų ieškovas teismo neprašo. Atsakovas priešingai teigia, kad ieškovas darbus atliko ne laiku, nekokybiškai, ir kaip patvirtino ieškovo atstovai ne visus – neatliko rostverko montavimo ir betonavimo darbų (tą patvirtina ir prie ieškinio pridėtas vienašališkai ieškovo pasirašytas atliktų darbų aktas, kuris vėliau buvo keičiamas), o sklypą darbams atsakovas pats ruošė, be to, ieškovas nevykdė pareigos bendradarbiauti su atsakovu ir pateikti jam paprašius išlaidas medžiagoms, taip pat darbams reikalingų mechanizmų nuomą pagrindžiančius dokumentus. Šių dokumentų ieškovas nepateikė ir su procesiniais dokumentais bei teismo posėdžio metu (CPK 178 str.). Ieškovo pridėti kitos bendrovės atsargų likučiai nepatvirtina, kad tai atsakovo užsakymui reikalingos ir toje bendrovėje saugomos medžiagos (ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad IĮ „Stata“ atsakovo užsakymui reikalingas medžiagas saugo savo sandėlyje). PVM sąskaitos – faktūros, kur medžiagos įsigytos gerokai anksčiau nei šalys sudarė rangos sutartį dėl namo pamatų įrengimo, taip pat nepatvirtina, kad tos medžiagos buvo įsigytos būtent atsakovo pamatų montavimui (70-83 b.l.). Reikia pastebėti, kad dėl netinkamai vykdytos IĮ „S stata“ dokumentų apskaitos vykdomas ikiteisminis tyrimas (Šiaulių apskrities VMI 2013-02-18 pranešimas).

2011-12-21 ieškovo vienašališkai buvo sudarytas atliktų darbų aktas ir kaip nurodyta ieškinyje išrašytos PVM sąskaitos-faktūros SERIJA SST Nr. 0089 1405,15 Lt sumai ir Nr. 0090 16 545,64 Lt sumai. Iš bylos medžiagos matyti, kad faktūrose nurodytos kitos sumos: Nr. 0089 nurodyta 5705,15 Lt suma, o Nr. 0090 nurodyta 28 245,64 Lt suma. Kodėl ieškinyje nurodytos skirtingos sumos ieškovo atstovai teismo posėdžio metu nepaaiškino. Į šias sumas įskaičiuotas PVM. Pažymėtina, kad IĮ „S stata“ remiantis Šiaulių apskrities VMI 2013-02-18 pranešimu 2011-03-22 yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Minėtose faktūrose ieškovas nepagrįstai skaičiuoja ir reikalauja iš atsakovo sumokėti tuo pačiu ir šį mokestį (PVM įstatymo 2 str. 29 d., 15 str.). Reikia pastebėti, kad kaip pripažino ieškovo atstovas (šios įmonės savininkas) pagal reikalaujamą faktūrą ieškovas nėra pilnai sumokėjęs už medžiagas tretiesiems asmenims apie 3000 Lt. Nepanaudotos medžiagos kaip nurodė ieškovo atstovas yra ieškovo sandėlyje. Nors galimai ir buvo nupirkti atsakovo sklypui reikalingi medžiagų kiekiai, kurie nebuvo panaudoti, tačiau ieškovo atstovai nenurodė, kad šios medžiagos yra supjaustytos pagal atsakovo pamatams reikalingus išmatavimus ar kitaip sugadintos, kad negali būti parduotos ar panaudotos kitų užsakovų darbams atlikti.

Esant tokiai situacija, taip pat esant neatitikimų ne tik dėl sumų minėtose faktūrose, bet ir kituose ieškovo pateiktuose dokumentuose – yra du darbų perdavimo aktai Nr. 1-1212 su skirtingomis datomis, nurodytais atliktais darbais ir sumomis, taip pat esant nenuosekliems ir prieštaringiems ieškovo atstovų paaiškinimams dėl IĮ „S stata“ dokumentų, taip pat dėl aplinkybių, kokiomis šie dokumentai buvo teikti atsakovui, ieškovo įmonės vadovui nenurodžius ir rašytiniai įrodymais nepagrindus konkrečios sumos, kiek rangovas turėjo išlaidų vykdant Sutartį, kiek konkrečiai kainavo darbai, lieka neaišku kas sudaro ieškovo ieškiniu ir atsakovo prašomą priteisti sumą, kuom ji grindžiama. Perdavimo aktai ieškovo pasirašyti vienašališkai. Atsakovas šių aktų nepasirašė, iš ieškovo paaiškinimų neaišku, ar po darbų dalies atlikimo atsakovui buvo siūloma priimti darbus, ar tik paštu buvo išsiųstas pirminis aktas, nes antrojo kaip pripažino ieškovo atstovai, kuris surašytas jau po kreipimosi į teismą, atsakovui neteikė. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turėjo teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai, tačiau to nepadaryta. Tokią teisę rangovas (ieškovas) turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Reikia pastebėti, kad aktuose nenurodyta, kad užsakovas atsisakė pasirašyti aktus, kad nurodė to priežastis, aktuose taip pat nėra jokių atsakovo rašytinių pastabų. Atsižvelgiant į tai teismo nuomone ieškovas neįrodė, kad tinkamai perdavė darbus (jų dalį) atsakovui, kad vykdė bendradarbiavimo su užsakovu pareigą, užsakovas nepriėmė darbų dėl rangovo kaltės (CPK 185 str.). Ieškovas taip pat neįrodė, kad atliko sklypo paruošimo darbus, kad samdė tam reikalingą techniką ir pan. Dėl sklypo paruošimo darbų šalys sutartyje nebuvo sutarusios, ieškovas nepateikė jokio sutarties pakeitimo ar kito rašytinio susitarimo su atsakovu dėl to, kad šiuos darbus įsipareigoja atlikti ieškovas. Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė teismui dokumentus, kad pamatams tiek armatūros nebūtina sunaudoti kiek kad prašomoje apmokėti faktūroje yra nurodęs ieškovas. Kiek reikia sunaudoti medžiagų vykdant Sutartį ieškovo atstovai išsamiai nepakomentavo, nepateikė jokių paskaičiavimų (CPK 178 str.).

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo negu kad jų nebuvo.

Teismas, įvertinęs tiek byloje esančią medžiagą, tiek šalių ir jų atstovų paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 185 str.), todėl atmestinas dėl jau aukščiau minėtų teisės normų ir nustatytų aplinkybių, ieškovui visiškai neįrodžius, kad atsakovas už atliktus darbus (tiksliau faktiškai atliktą jų dalį) liko neatsiskaitęs su ieškovu pagal 2011 m. gruodžio 1 d. šalių sudarytą Sutartį Nr. 50/1201.

Atmetus ieškinį dėl pagrindinės skolos priteisimo, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų iš atsakovo priteisimo.

Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistina 2800,00 Lt jo turėtų išlaidų už teisinę pagalbą, kurios teismo nuomone yra protingos ir pagrįstos bei neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 8.6 p. nustatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis iš ieškovo išieškomos į valstybės biudžetą (CPK 93 str., 96 str.), be to, iš ieškovo valstybės naudai taip pat priteistina 18,00 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 str., 270 str., 284 str .1d. 430 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo IĮ „S stata“, į.k. 300571176, 2800,00 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo IĮ „S stata“, į.k. 300571176, valstybės naudai 18,00 Lt (aštuoniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Laura Karmazaitė