Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-16 · Byla Nr. N-502-3359-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-16
Bylos Nr.
N-502-3359-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N502-3359/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. J. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarimo N. J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. sausio 21 d. Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. J. M. už tai, kad jis 2008 m. sausio 21d. 18.20 val., Laukupio gatvėje, Rokiškio mieste, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį Opel Astra, v. n. duomenys nesekelbiami, sustabdytas policijos pareigūnų vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais N. J. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

N. J. M. kaltu neprisipažino ir nurodė, jog vairavo blaivus, o atsisakė pūsti į alkotesterį todėl, jog neturėjo pasiėmęs akinių ir nebūtų galėjęs įžiūrėti alkotesterio parodymų. Taip pat nurodė, jog jam nebuvo patikrinta bendra asmens būklė, kaip reikalauja Policijos patrulių veiklos instrukcija. Be to nurodė, jog policijos pareigūnai jo nestabdė, jis pats sustojo. Nurodė, jog nežinojo, jog atsisakius pūsti į alkotesterį bus nustatytas sunkus girtumo laipsnis.

II.

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 4 d. nutarimu pripažino N. J. M. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Taip pat teismas nurodė N. J. M. vairuotą jam pačiam priklausančią priverstinai nuvežtą transporto priemonę Opel Astra grąžinti, kai bus sumokėta paskirtoji bauda. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad N. J. M. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalies pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų R. D., Ž. Ž. parodymais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Teismo nuomone, atsakomybėn patraukto asmens parodymus paneigia byloje liudytojais apklaustų Rokiškio rajono PK VP pareigūnų Ž. Ž. ir R. D. duoti parodymai, kurie yra nuoseklūs, prieštaravimų su tarnybiniais pranešimais nėra. Be to, teismas pažymėjo, kad Ž. Ž. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog buvo atlikti pirminiai asmens būklės patikrinimo veiksmai, t. y. paprašyta pataikyti pirštu į nosies galą, todėl teismas padarė išvadą, kad Policijos patrulių veiklos instrukcijos X skyriaus nuostatos nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas nustatė lengvinančią aplinkybę – pažeidimas padarytas neįgalaus asmens, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

III.

Apeliaciniu skundu N. J. M. prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą švelnesnę nei sankcijoje nuobaudą – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat prašo sustabdyti šia bylą dalyje dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės – automobilio Opel Astra, nugabento į saugomą aikštelę grąžinimo tik sumokėjus baudą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis neprisipažino kaltu. Paaiškina, kad policijos pareigūnui nurodė, kad pūs į alkotesterį, tačiau kadangi yra be akinių, paprašė, kad kitas nešališkas asmuo perskaitytų surašytus dokumentus. Be to, teismas konstatavo, kad pareigūnams atliekant pirminius asmens būklės patikrinimo veiksmus, N. J. M. nesipriešino ir taikė pirštu į nosies galą. Todėl tai taip pat turėtų būti laikoma lengvinančia aplinkybe. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas automobilį grąžinti, kai bus sumokėta paskirtoji bauda – akivaizdus neįgalaus žmogaus teisių pažeidimas. Apelianto nuomone ATPK 269 straipsnio 7 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje numatytam lygybės prieš įstatymą principui. Be to, remdamasis ATPK 313 straipsnio 1 dalimi, apeliantas nurodo, kad jam ribojama teisė apskųsti teismo nutarimą, kadangi valstybės yra verčiamas neapibrėžtą laiką mokėti už automobilio saugojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu N. J. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje. Apeliantas ginčo dėl šio pažeidimo padarymo nekelia, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Antra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Trečia, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Ketvirta, kitos apelianto nurodytos aplinkybės (neįgalumas, atsisakymo pūsti į alkotesterį pasekmių nesuvokimas, pareigūnų nurodymų taikyti pirštu į nosį klausymas) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat apeliantas ginčija automobilio priverstinio nuvežimo teisėtumą. Pažymėtina, kad apeliantas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, todėl pareigūnams teisę nutempti automobilį suteikė ATPK 269 straipsnio 7 dalis. Tokia administracinių bylų teisenos užtikrinimo priemonė neapriboja pažeidėjo teisės naudotis teismine gynyba. Tokiu atveju, jeigu būtų pripažinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, jam nekiltų pareiga mokėti už transporto priemonės saugojimą, o kita vertus, jis įgytų teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai bei teiginiai dėl ATPK 269 straipsnio 7 dalies prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsniui, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

N. J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarimą N. J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GudynasVaida Urmonaitė