Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-421-366/2012

Teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00436-2009-0

2012 m. birželio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu:

– pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 4 metams ir 8 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. ir nubaustas 40 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. bausmės subendrintos ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems metams ir 9 mėnesiams. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas A. B. atidėtas 3 metams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Be to, šiuo nuosprendžiu A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimas dvejiems metams, ir priteistas 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo P. B. naudai.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. nuteistas už tai, jog pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 19 p, 133 p., 136.1. p. ir 231.5. p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės ir sukėlęs pavojų nukentėjusiam asmeniui jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus to žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, tokiu būdu padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir 144 str., o būtent 2009 m. lapkričio mėn. 05 d., apie 13 val. 39 min., kelio Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys 60, 7 kilometre, vairuodamas A. A. vardu įregistruotą automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su uždėtais valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) kurie 2009-11-03 buvo pagrobti Panevėžio mieste nuo I. M. priklausančio automobilio „RENAUTL ESPACE“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir važiuodamas 142 km/h greičiu viršijo KET nustatytą 90 km/h greitį bei veždamas neužsegtais saugos diržais automobilio keleivius dehermetizavusis automobilio dešinės pusės galinio rato padangai ir automobiliui praradus judėjimo stabilumą nesuvaldė automobilio ir automobiliu nuvažiavęs nuo kelio į kelio kairį kelkraštį keturis kartus vertėsi automobiliu lauke ant dirbamos žemės, ko pasėkoje automobilio keleiviui M. K. buvo padarytas atviras skeveldrinis kairės blauzdos lūžis, dešinio šokikaulio išnirimas, dešinės viršutinės gaktikaulio šakos lūžis ir šlapimo pūslės sienelės plyšimas, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio keleiviui A. B. muštinės kaktos, nosies ir viršutinės lūpos paviršutinės žaizdos, muštinės-plėštinės pasmakrės, krūtinės ląstos, dešinės pažasties, dešinės šlaunies ir dešinės blauzdos žaizdos, paviršutiniai dešinės kaklo pusės, kairės šlaunies, kairio kelio ir kairės blauzdos odos nubrozdinimai, poodinės kaktos, vokų, kairės pasmakrės pusės krūtinės ląstos, kairio kelio ir nugaros kraujosruvos, krūtinkaulio, dešiniųjų II-III-IV-V-VI-o ir kairiųjų III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-o šonkaulių ir atviras dešinio blauzdikaulio lūžiai, dešinio šeivikaulio atplyšimas, paviršutiniai plaučių įplyšimai, pokapsuliniai blužnies ir kepenų įplyšimai, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų ir smegenėlių dangalais ir abiejose krūtinplėvės ertmėse, o automobilio keleiviui H. Z. paviršutinės muštinės kairio voko ir dešinės pasmakrės pusės žaizdos, paviršutinis smakro kairės pusės odos nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos vokuose, kakle ir dešinėje blauzdoje, I-II-o kaklo slankstelių ištiestiniai skeveldriniai lūžiai ir pailgtųjų nugaros smegenų pilnas plyšimas, dėl ko A. B. dėl daugybinių skeleto kaulų lužių ir vidaus organų plyšimų išsivysčius trauminiam šokui bei ūmiai mažakraujystei, o H. Z. dėl pilno pailgtųjų nugaros smegenų nutraukimo I-II-o kaklo slankstelių aukštyje mirė eismo įvykio vietoje, o taip pat po dėl jo kaltės įvykusio eismo įvykio turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju M. K., kurio gyvybei dėl patirtų sužalojimų grėsė pavojus, jam nepagelbėjo ir palikęs jį eismo įvykio vietoje pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą pranešdamas apie įvykusį eismo įvykį specialiosioms tarnyboms.

Nuteistasis A. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas neginčija A. B. kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 281 str. 5 d. ir BK 144 str., taip pat sutinka su teismo skirtų tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintų bausmių rūšimi ir dydžiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl BK 75 str. taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą dėl LR BK 75 str. nuostatų taikymo, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kurių pagrindu konstatuojama, kad A. B. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimas prieštarauja teisingumo principui ir byloje esanti medžiaga nesuteikia pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realios bausmės atlikimo.

LR BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, formalios bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos yra susijusios su padaryto nusikaltimo(ų) kategorija, paskirtos bausmės rūšimi bei bausmės dydžiu. A. B. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo, paskirtos subendrintos bausmės rūšies ir dydžio, formaliai galėtų būti taikomos BK 75 str. nuostatos, tačiau tam, be minėtų sąlygų, turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės realiai neatliekant. Pažymėtina, kad bausmės tikslų turinys (pobūdis) reiškia, jog teisingas, išsamus nuteistojo asmenybės įvertinimas yra itin svarbi teisingo sprendimo taikant BK 75 straipsnį sąlyga.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) formuojamą praktiką, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LAT 2008-02-15 „Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga (BK 75 ir 92 str.)“ išvadų 11 p.). Pažymima, kad sprendžiant klausimą ar atidėjus bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai (kaip to reikalauja BK 75 str.), teismas privalo vertinti visas bylos aplinkybes BK 41 str. kontekste, t.y. ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog A. B. vairuodamas automobilį sąmoningai pažeidė KET reikalavimus, t.y. siekdamas pasišalinti iš vagystės vietos ir išvengti policijos pareigūnų sulaikymo važiavo automobiliu žymiai viršydamas leistiną važiavimo greitį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmonės. Nors A. B. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t.y. dėl to, kad jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, tačiau pažymima, kad nusikaltimas yra labai pavojingas. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog praėjęs ilgas laiko tarpas ir byloje jokių duomenų nebuvimo apie tai, kad kaltinamasis gali būti padaręs naujas baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nėra pagrindas taikyti LR BK 75 str. nuostatas. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas reikalauja motyvuotos teismo išvados, visapusiškai įvertinus kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, ar būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino A. B. asmenybę bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors nuteistasis dirba, išlaiko šeimą, darbovietės apibūdinamas teigiamai, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau būtina atsižvelgti į nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Iš byloje esančių teistų asmenų žinybinio registro duomenų (II t. b.l. 153-154), matyti, jog A. B. praeityje yra teistas už nusikalstamų veikų padarymą. Vadinasi A. B. turėjo suvokti ir suvokė baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumą ir iš to išplaukiančias dėsningas pasekmes, bet tai neužkirto kelio naujų nusikalstamų veikų darymui. Pažymėtina, kad nusikaltimus A. B. padarė turėdamas galiojančias penkias administracines nuobaudas, kurios jam buvo paskirtos per palyginti trumpą laikotarpį, nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2009 m. liepos 8 d., ir visos iš jų paskirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Darytina išvada, jog A. B. be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai, būtent taip padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, ir tai yra dėsningas jo sistemingos su įstatymų normomis nesuderinamos veiklos rezultatas. Todėl paskyrus nuteistajam už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus, numatyta BK 41 straipsnyje bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį – tampa sunkiai įgyvendinama, o bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui.

Be to, iš baudžiamojoje byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (II t. b.l. 147-152) matyti, kad A. B. ir po 2009-11-05 įvykusio eismo įvykio toliau darė administracinius teisės pažeidimus susijusius su transporto priemonėmis: 2010-05-25 nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 7 d., 2011-03-14 – pagal ATPK 123 str. 1 d. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad minėtų nuteistojo asmenybės savybių neatskleidimas nuosprendyje neatitinka BK 75 straipsnio pirmosios dalies reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 str. nuostatas. Įvertinus tai, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas A. B. nepasiektų bausmės tikslų ir paskirties įvardintos BK 41 str., be to, prieštarautų pamatiniam teisingumo principui.

Šiuo atveju taip pat atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje yra nurodyta, jog nepritartina teismų praktikai, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas bylose dėl nusikaltimų, padarytų šiurkščiai, sąmoningai pažeidus draudimus, taisykles ir sukėlusius labai sunkius padarinius (LAT 2008-02-15 „Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga (BK 75 ir 92 str.)“ išvadų 8.3 p.). A. B. nusikalstama veika yra būtent tokia – sąmoningai pažeidžiant KET reikalavimus sukelti labai sunkūs padariniai.

Įvertinus visa tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nepakankamai pilnai įvertino visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamu nuosprendžiu A. B. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos pritaikytos nepagrįstai. Tokiu būdu nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju padarytas neatsargus nusikaltimas, todėl A. B. turėtų atlikti bausmę atviroje kolonijoje (Lietuvos Respublikos BK 50 str., Lietuvos Respublikos BVK 90 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti BK 75 straipsnio taikymą nuteistajam A. B. ir jam paskirtą 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti atviroje kolonijoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.