- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-2847-345/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03627-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bitmarket“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Swedbank“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bitmarket“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10286-465/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bitmarket“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl vienašališko Elektroninių paslaugų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei pažeistų teisių atkūrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovo vienašališką 2013 m. lapkričio 27 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutarties (toliau – ir Sutartis) nutraukimą neteisėtu; įpareigoti atsakovą atnaujinti paslaugų pagal Sutartį vykdymą ir priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad pagal Sutartį ir 2013 m. lapkričio 27 d. Juridinio asmens banko sąskaitos sutartį atsakovas suteikė teisę ieškovui vykdyti pinigines operacijas sąskaitoje bei naudotis kitomis atsakovo teikiamomis paslaugomis, įskaitant naudojimąsi atsakovo paslaugomis elektroninėje bankininkystėje, atliekant pinigines operacijas elektroniniais kanalais. Atsakovas 2013 m. gruodžio 13 d. apribojo galimybę ieškovui naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis jo banko sąskaitoje. 2013 m. gruodžio 19 d. atsakovas, atnaujino ieškovo galimybę naudotis banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, ir informavo, kad nutraukia Sutartį – sustabdo elektroninių ir mokėjimo kortelės paslaugų teikimą, tačiau nenurodė jokių tokio veiksmo motyvų. Tokio veiksmo motyvus atsakovas paaiškino tik 2014 m. sausio 14 d. e. laiške, nurodydamas, kad paslaugų teikimas apribotas dėl ieškovo vykdomos prekybos virtualia valiuta, kuri sudaro sąlygas anoniminiams atsiskaitymams vykdyti, todėl patenka į didesnės rizikos kategoriją. Atlikdamas šiuos veiksmus, t. y. apribodamas ieškovo galimybę naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei elektroninės bankininkystės paslaugomis, atsakovas ne tik pažeidė Sutarties (Bendrųjų sąlygų 4.3.5 punktas) bei įstatymų nuostatas (CK 6.916, 6.926 straipsniai), bet ir tokiu būdu diskriminuoja ieškovą kitų klientų atžvilgiu. Ieškovas be teisėto pagrindo yra verčiamas vykti į banko padalinius piniginių operacijų atlikimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nurodė, kad ieškovas neatskleidė atsakovui ketinimo pastarojo teikiamas paslaugas naudoti vykdyti veiklai, susijusiai su Bitcoins prekyba. Ši dėl savo anoniminio pobūdžio priskiriama prie padidintos rizikos. Taigi atsakovas ieškovo sąskaitą blokavo pagrįstai (Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų 3.4.11, 7.2.1 punktai, Bendrųjų sąlygų 11.1.4.6 punktas). Teismas pažymėjo, kad ieškovas apie tai buvo informuotas e. paštu. Teismo vertinimu atsakovas, kaip institucija, atsakinga už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – ir PPPĮ) numatytų reikalavimų vykdymą, pagrįstai ėmėsi prevencinių priemonių – apribojimo vykdyti atsiskaitymus elektroniniu būdu. Be to, atsakovas turi teisę apriboti ratą asmenų, su kuriais yra susijęs sutartiniais santykiais ir/ar kuriems teikia paslaugas (Bendrųjų sąlygų 4.1.1 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodo tokius argumentus:
1. Atsakovui buvo pateikta visa informacija apie apelianto veiklą, t. y. apelianto atsakymų turinys atitiko atsakovo keltus reikalavimus. Teismas neargumentavo, kuo remdamasis apeliantą priskiria prie padidintos rizikos kategorijos. Prekyba Bitcoins nėra nurodyta keliančių didelę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką priemonių sąraše, įtvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarime Nr. 942 (toliau – ir Nutarimas). Apeliantas prievolės gauti informaciją klausimu pažymi, kad atsakovas pats nustatė apelianto veiklą esant susijusią su prekyba Bitcoins.
2. Apelianto akcininkas, kaip naudos gavėjas, yra aiškiai išviešintas. Teismas netinkamai taikė PPPĮ 11 straipsnio 2 dalį, kadangi atsakovui nėra suteikta teisė savo iniciatyva apriboti atsiskaitymus elektroniniu būdu. Apelianto manymu teismas plečiamai aiškino Bendrųjų sąlygų 4.1.1 punktą, kuris skirtas reguliuoti situacijas, susijusias su sutarčių sudarymu, bet ne jų nutraukimu ar paslaugų teikimo nutraukimu. Atsakovas savo veiksmais neproporcingai apribojo apelianto teises naudotis elektroninių paslaugų sutartimi.
3. Teismas netinkamai įsigilino į bylos aplinkybes ir nepasisakė dėl atsakovo taikomos diskriminacijos. Apeliantas yra priverstas visas pinigines operacijas atlikti banko padaliniuose dėl ko patiria didesnes išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti, nurodo tokius atsikirtimus:
1. Apeliantas, banko sąskaitos atsidarymo metu, neatskleidė, kad jo veikla yra ir bus tik tarpininkavimas prekybai Bitcoins. Paaiškėjus šiai aplinkybei, apelianto buvo paprašyta pateikti papildomą informaciją, tačiau iš jos paaiškėjo, kad apeliantas neturi ir nesiruošia įgyvendinti jokių priemonių siekiant užtikrinti PPPĮ nustatytų reikalavimų laikymąsi. Dėl Bitcoins specifikos atsakovas neturi galimybių įvertinti kiekvieno apelianto sandorio, už kurį atsiskaitoma, todėl negali tinkamai vykdyti bankams taikomų pinigų plovimo, teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovas turėtų galimybę patikrinti kiekvieną operaciją prieš ją įvykdydamas tik jas apeliantui atliekant klientų aptarnavimo padaliniuose.
2. Prekybos Bitcoins rizikingumą patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2014 m. birželio 3 d. raštas, Lietuvos banko 2014 m. birželio 2 d. raštas, taip pat Europos bankininkystės institucijos nuomonė dėl virtualių valiutų reikalavimų. Be to, operacijų Bitcoins rizikingumą patvirtina jų anonimiškumas.
3. Atsakovas pabrėžia, kad jis negali nekreipti dėmesio į apelianto veiklą, kuri sindikuoja papildomą galimą didelę riziką pinigų plovimo prevencijos kontekste. Tiek apeliantui, tiek jo klientams turėtų būti taikomas sustiprintas tapatybės nustatymas, tačiau šių reikalavimų laikymąsi atsakovas negali užtikrinti teikdamas elektronines paslaugas.
4. Apeliantas klaidina teismą dėl jo diskriminacijos ir patiriamų nuostolių, kadangi jis nesinaudoja pas atsakovą atidaryta sąskaita.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovas teisėtai blokavo jo banko sąskaitą, o vėliau apribojo galimybę atlikti atsiskaitymus elektroniniu būdu. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Atsakovas, kaip finansų įstaiga, savo veikloje privalo vykdyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Jeigu finansų įstaigos neturi galimybės vykdyti PPPĮ 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų, joms draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius (PPPĮ 9 straipsnio 11 dalis (redakcija, galiojusi iki 2014 m. rugsėjo 1 d.). Vienas tokių reikalavimų yra finansų įstaigos pareiga prieš atliekant bankinę operaciją nustatyti naudos gavėją (PPPĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje PPPĮ 9 straipsnio 11 dalies redakcijoje išskirta, kad finansų įstaigai minėti draudimai galioja, jeigu klientas slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka.
Atsižvelgiant į šiuos atsakovo veiklai keliamus reikalavimus, Bendrųjų sąlygų 11.1.4.6 punkte nustatyta, kad atsakovui suteikiama teisė – kilus pagrįstų įtarimų, kad kliento sąskaita naudojama ir / ar gali būti panaudota nusikalstamai veikai vykdyti (pvz., pinigų plovimui), blokuoti sąskaitą. Atsakovui taip pat suteikta teisė vykdant PPPĮ reikalavimus stabdyti įtartiną ir / ar neįprastą operaciją (Bendrųjų sąlygų 11.3.1 punktas). Prieš sudarydamas su atsakovu Sutartį, apeliantas užpildė Juridinio asmens deklaraciją joje nurodydamas, kad verčiasi elektronine prekyba (t. 1, l. 53). Fakto, kad versis tarpininkavimo prekybai e. valiuta Bitcoins veikla, apeliantas, prieš pasirašydamas Sutartį, neatskleidė. Šios atsiskaitymo priemonės suteikiamo anonimiškumo, t. y. ribojamos finansų įstaigų galimybė nustatyti lėšų kilmę ir kt., apeliantas neneigia. Dėl to argumentai, kad prekyba ja nenumatyta Nutarime, teisiškai nereikšmingi. Nustatęs Sutarties vykdymo metu, kad apeliantas – elgdamasis nesąžiningai, neatskleidė, jog jo veikla bus vykdoma e. valiuta, bei įgyvendindamas PPPĮ įtvirtintus reikalavimus atsakovas pagrįstai blokavo apelianto banko sąskaitą.
Pagrindo abejoti tolimesnių atsakovo veiksmų – apribojant apeliantui galimybę vykdyti atsiskaitymus elektroniniu būdu, teisėtumu nenustatyta. Pagal ginčo aplinkybes, atsakovas apeliantui taiko sustiprintą kliento tapatybės nustatymo procedūrą: apeliantui palikta teisė atlikti bankines operacijas atsakovo klientų aptarnavimo padaliniuose. Tokią procedūrą klientams finansų įstaigos privalo taikyti visais atvejais, kai egzistuoja didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė (PPPĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 7 dalis). Jos nustatymo tvarka ir kriterijai įtvirtinti Nutarimu patvirtintame sąraše (PPPĮ 11 straipsnio 8 dalis). Šio sąrašo 2.9 papunktyje nustatyta, kad finansų įstaiga vidinėse rizikos vertinimo ir valdymo procedūrose gali apsibrėžti didesnės rizikos klientų kategorijas. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovas klientus, vykdančius tarpininkavimo prekybą e. valiuta Bitcoins, priskiria prie keliančių didesnę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę. Apeliantui nepaneigus atsakovo išsakytų abejonių dėl jo veiklos skaidrumo pagal PPPĮ, kolegija neturi pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus buvus neteisėtais (CPK 185 straipsnis).
Argumento, kad atsakovas pažeidžia sutarties laisvės ir kitus apelianto minimus principus, nepagrįstumą rodo aplinkybė, jog atsakovas ir toliau vykdo su apeliantu pasirašytą banko sąskaitos sutartį. Apeliantui taikomi ribojimai atlikti bankines operacijas elektroniniu būdu, atsižvelgiant į jo veiklos specifiką, negali būti traktuojami kaip diskriminaciniai ar neproporcingi. Nenustačius atsakovo veiksmuose sustabdant paslaugų pagal Sutartį teikimą neteisėtumo, kolegija plačiau nepasisako dėl jos nutraukimo aplinkybių. Jos, be kita ko, neįtrauktos į apeliacinio skundo pagrindą (CPK 320 straipsnis).
Kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.