Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. J. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4148, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam E. J. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. rugsėjo 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. rugsėjo 17 d. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2022 m. rugsėjo 17 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. gruodžio 13 d. buvo 2 metai 9 mėnesiai 4 dienos.

4.7. Apibendrindamas E. J. teigia, kad skunde aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog per bausmės vykdymo laikotarpį jis padarė pakankamą pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai tam, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistojo įsitikinimu, priešingai nei nurodoma skundžiamuose Lygtinio paleidimo komisijos nutarime bei teismo nutartyje, jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog jis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis bus prižiūrimas ir nesilaikydamas nustatytų pareigų galės būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį į įkalinimo įstaigą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. J. skundas atmetamas.

9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės jis atliko 2022 m. rugsėjo 17 d.), kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad E. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o vertinama, kaip vidutinė. Todėl, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo / netaikymo svarbu nustatyti, ar E. J., atlikdamas bausmę, padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus jo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o vien tik pastangos šią riziką mažinti gali būti įvertintos kaip nepakankamos lygtinio paleidimo taikymui.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, aukštesnės instancijos teismui nekyla. Iš 2023 m. gruodžio 1 d. Socialinio tyrimo išvados, kurioje specialistų yra įvertinti ir apibendrinti E. J. taikytų socialinės reabilitacijos priemonių rezultatai, matyti, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, įgijo tekintojo, mūrininko padėjėjo, betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas, 2022 m. balandžio 19 d. jam leista vykdyti individualią veiklą, paleistas iš įkalinimo įstaigos ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pateiktas šios bendrovės direktoriaus 2023 m. gegužės 15 d. raštas), palaiko santykius su artimaisiais, sugyventine, bendrauja su seserimi, turi tris vaikus, su jais bendrauja jiems skambindamas, pasimatymu metu, išėjęs į laisvę turės, kur gyventi. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu skatintas 8 kartus. Be to, E. J. neturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį E. J. charakterizuojančius duomenis, kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog šiuo atveju tokių duomenų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, E. J. turi nemažai tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų, todėl jo asmenybę ir elgesį charakterizuojančių duomenų visuma šiuo metu nėra pakankama E. J. lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo E. J. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikus pakartotinį rizikos įvertinimą 2023 m. lapkričio 29 d. Vilniaus kalėjime, taikant OASys 1 metodiką, išlieka vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir 2022 m. gegužės 12 d. bei 2023 m. gegužės 19 d. atliktų įvertinimų metu) bei pažymėta, kad vertinimo peržiūros metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nenustatyti, tačiau fiksuoti pokyčiai gyvenimo sąlygų srityje – nuteistasis E. J. pateikė gyvenamąją vietą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos patvirtinančius dokumentus, taip pat dokumentus, patvirtinančius jo galimybę dirbti pasirinktą darbą. Akcentuotina, kad pirminio nuteistojo E. J. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, atlikto 2018 m. vasario 15 d. Marijampolės pataisos namuose, taikant OASys 2 metodiką, metu buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri tokia išliko ir 2020 m. kovo 24 d. bei 2020 m. gegužės 27 d. atliktų įvertinimų metu. Taigi, nors ir taikant kitą metodikos versiją, bausmės atlikimo metu E. J. nusikalstamo elgesio rizika ne mažėjo, o didėjo, tai yra iš žemos pakito į vidutinę. Pastebėtina, kad pagal paskutinį atliktą įvertinimą E. J. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje ir kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys E. J. kriminogeniniai veiksniai, kurių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant nuteistojo pažangą, yra įvardinti: oficialios darbinės patirties stygius; ambivalentiška nuostata į darbinę veiklą; nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis; neteisėtas pragyvenimo šaltinis; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos; nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų; savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus savo elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo ir vertinimo stoka; nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties; tam tikros agresyvaus elgesio apraiškos; nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; visuotinai priimtinų taisyklių bei reikalavimų ignoravimas siekiant savo tikslų. Išvadoje taip pat apibendrinama, kad E. J. selektyviai įsitraukia į jam rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Nuo paskutinio atlikto įvertinimo jokių reikšmingų rizikos valdymo pokyčių nenustatyta, todėl tai iš esmės paneigia E. J. vertinimą, jog jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas.

13. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad E. J. elgesys atliekant bausmę nuoseklia teigiama dinamika nepasižymėjo, buvo pasireiškęs jo nepakankamai disciplinuotas elgesys pažeidžiant nustatytas taisykles bei režimo reikalavimus. Kaip matyti iš areštuotojo asmens bylos, E. J. bausmės atlikimo metu buvo skatintas 8 kartus, tačiau paskutinį kartą jis buvo skatintas 2021 m. liepos 8 d., tai yra daugiau nei prieš dvejus metus, be to, atlikdamas bausmę Vilniaus kalėjime jis skatintas nebuvo. Nors E. J. akcentuoja, kad jis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes, iš esmės teigia esantis nepriekaištingos reputacijos, tačiau pažymėtina, kad atlikdamas bausmę jis buvo 2 kartus baustas drausmine tvarka, taip pat vieną kartą nuobauda neskirta, apsiribota prevenciniu pokalbiu (2022 m. birželio 15 d.). Šiuo atveju svarbu tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka jis baustas 2023 m. vasario 8 d., tai yra Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą jis buvo teikiamas turėdamas galiojančią drausminę nuobaudą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, priešingai nei mano nuteistasis, rodo, kad jo elgesys net ir paskutiniu metu nėra pavyzdingas ir tinkamas. E. J., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, darydamas iš esmės to paties pobūdžio drausmės pažeidimus. Aštuoni paskatinimai per daugiau nei devynerius bausmės atlikimo metus, juo labiau skirti pakankamai seniai, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nepatvirtina pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos. Tuo labiau, kad, kaip matyti iš skundo teiginių, E. J. nėra kritiškas savo netinkamam elgesiui bei negeba jo identifikuoti.

14. Skundu apygardos teismui nuteistasis E. J. teigia, kad bausmės atlikimo metu jis rodo teigiamą iniciatyvą darbui laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nėra nusistatęs prieš darbą joje, jo nuostatos į darbą yra teigiamos. Vis tik apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad E. J. bausmės atlikimo metu įgyti darbinės patirties bei save realizuoti darbinėje aplinkoje nesistengė. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. J. požiūris darbo atžvilgiu nėra nuoseklus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo, buvo labiau orientuotas į profesinį mokymąsi – 2019 m. birželio 5 d. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo tekintojo, 2021 m. gegužės 17 d. – mūrininko, betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas. Pats nuteistasis E. J. yra išsakęs nuostatas, kad dirbti valytoju ar virtuvės darbininku nesutiktų ir norėtų dirbti pagal turimas specialybes, tačiau vertinimo metu nebuvo nustatyta, kad E. J. būtų kreipęsis į pataisos įstaigų administracijas dėl darbo pagal jo įgytas specialybes suteikimo. Be to, E. J. neigiamą požiūrį į darbą ir motyvacijos dirbti stoką patvirtina ir tai, kad, 2020 m. lapkričio 11 d. jam buvo nurodyta atlikti pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities gerinimo darbus, tačiau dirbti jis atsisakė. Iš areštuotojo asmens bylos matyti, kad pagal 2022 m. kovo 22 d. pateiktą prašymą nuo 2022 m. balandžio 19 d. E. J. leista užsiimti individualia veikla – kilimų ar kitokių tekstilės gaminių audimas taftingo technika. Taigi, nuteistojo interesas individualiai veiklai parodytas tik tuomet, kai atsirado lygtinio paleidimo galimybė, suvokiant, kad darbinės veiklos nebuvimas bus įvertintas neigiamai. Tokią išvadą sustiprina tai, kad E. J. iš šios veiklos pajamų negauna, finansiškai remiamas draugų ir artimųjų. Pabrėžtina ir tai, kad nuteistojo darbinė veikla iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nepasižymėjo nuoseklumu – nustatyta, kad E. J. oficialus darbinis stažas yra labai mažas, didžiąją laiko dalį jis dirbo neoficialiai, nemokėdamas privalomų mokesčių. Šios nurodytos aplinkybės verčia abejoti E. J. stipria ilgalaike motyvacija darbui ir sėkmingomis galimybėmis realizuoti save darbo rinkoje išėjus į laisvę. Nors nuteistasis formaliai yra patvirtinęs savo galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos (kaip minėta, byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2023 m. gegužės 15 d. raštas dėl įdarbinimo), aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylos duomenų visumą, formaliai patvirtinta galimybė įsidarbinti nėra pakankama spręsti dėl jo lygtinio paleidimo taikymo. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis selektyviai įsitraukia į jam rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, o tai leidžia abejoti jo elgesio korekcija. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti.

15. Skunde E. J. taip pat pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat išskyrė jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, tačiau lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo, sunkumą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su nuteistojo teiginiais, kad aplinkybės, susijusios su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmens elgesį iki bausmės atlikimo (pvz. jo ankstesnius teistumus). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau atsižvelgė ir į tai, jog E. J. anksčiau teistas keturis kartus, visus kartus buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pirmą kartą nuteistas 15 metų amžiaus, šiuo metu atlieka bausmę už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, nusikalstamas veikas padarė būdamas 47 metų amžiaus, tai yra nusikalto tuomet, kai jo asmenybė, mąstymas bei požiūris jau buvo susiformavę, savo kaltės nepripažino. Ankstesni E. J. teistumai rodo, kad jam paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės, kartą parodytas teismo pasitikėjimas taikant lygtinį paleidimą savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje pasirinkti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą, o tai sudaro pagrindą E. J. teiginius, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai.

16. Nuteistasis skunde tvirtina ir tai, kad apylinkės teismas, atmesdamas jo skundą, paneigė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms REC (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“ privalomumą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad minima rekomendacija nėra privaloma, ji tik rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra imperatyviai vykdoma. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo kiekvienu konkrečiu atveju individualiai vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

17. Anksčiau aptartos Socialinio tyrimo išvados ir areštuotojo asmens byloje esančių duomenų kontekste tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimai netaikyti nuteistajam E. J. lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad E. J. gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas negali daryti išvados, jog jis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Pabrėžtina ir tai, kad, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, E. J. interviu metu savo kaltę pripažįsta formaliai, nurodydamas, kad „jei teismas nuteisė, tai esu kaltas“, kas rodo, kad jis tik iš dalies kritiškai vertina savo veiksmus. Minėtos aplinkybės bei Socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys apie E. J. emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, nuostatas ir kriminogeninius veiksnius apygardos teismui leidžia daryti išvadą, jog E. J. ne visuomet geba racionaliai vertinti savo veiksmus ir savo elgesio pasekmes, identifikuoti savo problemas ir jas spręsti, jam būtina stiprinti savianalizės įgūdžius, lavinti problemų atpažinimo, jų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžius, nes būtent minėtos aplinkybės ir lėmė jo neteisėtą veikimą praeityje. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Lygtinio paleidimo komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. J. buvo vieninga, nes nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai (visi keturi posėdyje dalyvavę nariai buvo prieš). Ši aplinkybė rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju E. J. dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

18. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apygardos teismas daro išvadą, kad E. J. turi galimybę realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo E. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo E. J. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.