- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- I3-190-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01439-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G. V.,
2020 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretysis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, dėl 2020 m. gegužės 15 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamas teismo:
1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020-05-15 raštą Nr. 2D-6071 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“;
2) įpareigoti VTPSI iš esmės išnagrinėti visus tris pareiškėjo pateiktus skundus (2020-01-31 skundą, 2020-03-24 skundą, 2020-05-11 skundą) bei atsakyti į visus juose pateiktus prašymus ir reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas nurodo, kad 2020-05-15 gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020-05-15 raštą Nr. 2D-6071 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“. Šiame rašte yra teigiama, jog “Jūsų skundai išnagrinėti ir kaip įvykdytas Skyriaus PN-243 patikrinta, remiantis Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacine sistema (toliau - ir TPDRIS) ir Savivaldybės internetiniame puslapyje viešai skelbimais duomenimis bei Savivaldybės pagal privalomuosius nurodymus pateiktais dokumentais“ ir kad „atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau ir tai, kad bendrojo plano (toliau – ir BP) keitimo dokumentas nepateiktas tikrinti Inspekcijai, informuojame, kad 2020-02-27 privalomasis nurodymas Nr. PN-243 įvykdytas“. Pareiškėjo teigimu, ši išvada, kaip ir daugybė kitų šio rašto teiginių, neatitinka ne tik faktinių aplinkybių, bet neatitinka ir prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - ir PĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimams, kitų poįstatyminių aktų nuostatoms.
Paaiškina, kad 2020-01-21 elektroniniu paštu gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir planavimo organizatorius) raštą „Dėl žodžiu pateikto pasiūlymo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniams“, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta tik į vieną iš viešame susirinkime pateiktų keliolikos pasiūlymų. VTPSI pareiškėjas pateikė tris skundus: 2020-01-31 skundą „Dėl Klaipėdos miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių, viešinimo procedūrų ir atsakymo į pateiktus pasiūlymus“; 2020-03-24 skundą „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-16 atsakymo Nr. (4.23)-R2-739 į privalomąjį nurodymą“; 2020-05-11 skundą „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-05-04 rašto Nr. (4.23)-R2-1289 „Dėl 2020-03-16 rašto Nr. (4.23)-R2-739 papildymo“ keliolikos pasiūlymų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad 2020-01-31 skunde VTPSI pareikalavo „planavimo organizatorių atsakyti į visus žodžiu viešo susirinkimo metu pateiktus pasiūlymus, pataisyti Klaipėdos BP sprendinius, kad jie atitiktų LR teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus ir pakartoti visas Klaipėdos BP viešumą užtikrinančias procedūras pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo šešto skirsnio „Teritorijų planavimo viešumas” reikalavimus“. 2020-03-02 VTPSI raštu Nr. 2D-2882 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus ir skundo nagrinėjimo termino pratęsimo“ pateikė Klaipėdos miesto BP planavimo organizatoriui - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2020-02-27 privalomąjį nurodymą Nr. PN-243, kuriame nurodė, kad „planavimo organizatorius pareiškėjui pateikė bendro pobūdžio atsakymą“, „pareiškėjo pasiūlymų iš esmės nevertino ir nenagrinėjo“, „atsakymo nepagrindė TPĮ, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis“, “motyvuoto, teisės aktų nuostatomis (...) pagrįsto atsakymo į pasiūlymus planavimo organizatorius nepateikė, tuo pažeisdamas TPĮ 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 6.4.2. papunkčio, VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus“ ir įpareigojo planavimo organizatorių „per vieną mėnesį nuo šio privalomojo nurodymo gavimo“: iš naujo motyvuotai bei pagrįstai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, kitais objektyviais duomenimis) atsakyti į visus pareiškėjo žodžiu pateiktus ir protokole užfiksuotus pasiūlymus (išvardintus aukščiau); nevykdyti BP keitimo tolimesnio planavimo proceso baigiamojo etapo procedūrų - neteikti bendrojo plano tikrinti Inspekcijai - iki nebus pašalintas pirmiau nustatytas planavimo organizatoriaus padarytas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas; Departamentui pateikti atsakymo pareiškėjui kopiją.“
Atkreipia dėmesį, kad VTPSI savo 2020-02-27 privalomuoju nurodymu Nr. PN-243 įpareigojo planavimo organizatorių šalinti nustatytus pažeidimus tik dėl vieno iš trijų pareiškėjo 2020-01-31 skunde VTPSI pateiktų reikalavimų („atsakyti“). Dėl kitų dviejų 2020-01-31 skunde pateiktų reikalavimų - „pataisyti“ ir „pakartoti (...)“ VTPSI jokių privalomųjų nurodymų nedavė ir atsakymo pareiškėjui dėl šių skunde pateiktų jo reikalavimų nepateikė.
Nurodo, kad planavimo organizatoriui nustatytais terminais pateikus 2020-02-27 privalomajame nurodyme Nr. PN-243 2020-03-16 raštą Nr. (4.23)-R2-739 „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo“, pateikė VTPSI 2020-03-24 skundą, kuriuo paprašė „atlikti teritorijų planavimo proceso procedūrų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą“.
Teigia, kad 2020-05-04, pasibaigus PĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam ir VTPSI privalomajame nurodyme nurodytam vieno mėnesio terminui, planavimo organizatorius 2020-05-04 pateikė dar vieną raštą Nr. (4.23)-R2-1289 „Dėl 2020-03-16 rašto Nr. (4.23)-R2-739 papildymo“. Dėl šio papildymo pareiškėjas VTPSI pateikė 2020-05-11 skundą, kuriuo paprašė: „atlikti Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo viešinimo proceso procedūrų (VTPSI pateiktų privalomųjų nurodymų vykdymas, jų tvarka ir terminai) atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą; patikrinti, ar susipažinimo su parengtu Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo projektu procedūros, kai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymai pagal VTPSI pateiktus privalomuosius nurodymus pasiūlymus teikusiems asmenims yra teikiami jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminams arba, kai pateikti atsakymai, jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminams, dar yra papildomi naujais atsakymais ir „paaiškinimais“, yra atliktos teritorijų planavimą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka ir terminais“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog 2020-05-11 skunde VTPSI nurodė, kad „šiuo metu (2020-05-11) yra pasibaigę 36 iš 37 Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo planavimo sąlygų galiojimo terminai, todėl bet kokios šio teritorijų planavimo dokumento rengimo, viešinimo, derinimo ar kitos procedūros yra ne tik kad negalimos, bet ir negaliojančios“.
Nurodo, kad 2020-05-15 gavo VTPSI 2020-05-15 raštą Nr. 2D-6071, kuris yra naikintinas, kadangi planavimo organizatoriaus 2020-05-04 raštas Nr. (4.23)-R2-1289 pateiktas pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, neatitinka ir prieštarauja PĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punktui, todėl negali būti laikomas tinkamu privalomojo nurodymo įvykdymu. VTPSI neatliko PĮ 5 straipsnio 5 dalyje nustatytos prievolės pasibaigus nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, jei šis privalomasis nurodymas neįvykdytas, kreiptis į teismą. VTPSI sprendimas yra nepagrįstas jokiais teisės aktais ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.
Teigia, kad dėl pareiškėjo 2020-01-31 skunde nurodytų teritorijų planavimo dokumento viešinimo ir pristatymo visuomenei tvarkos ir procedūros pažeidimų VTPSI 2020-05-15 rašte Nr. 2D-6071 yra nurodyti vienas kitam prieštaraujantys teiginiai, todėl lieka neaišku, ar 2020-01-31 skundas yra išnagrinėtas ir ar dėl jo yra priimtas sprendimas. Pažymi, kad nuo pareiškėjo 2020-01-31 skundo pateikimo praėjus jau beveik pusei metų nėra atsakymo į 2020-01-31 skundo reikalavimą pakartoti visas Klaipėdos BP viešumą užtikrinančias procedūras. Nurodo, kad VTPSI 2020-05-15 rašto Nr. 2D-6071 nurodymas dėl neteisingai surašyto 2019-12-16 viešo susirinkimo protokolo prieštarauja PĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 5 dalies 1 punktui.
Akcentuoja, kad VTPSI 2020-05-15 rašto Nr. 2D-6071 teiginys, jog „2020-02-27 privalomasis nurodymas Nr. PN-243 įvykdytas“ neatitinka faktinių aplinkybių, nes privalomojo nurodymo įpareigojimas „iš naujo motyvuotai bei pagrįstai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, kitais objektyvaus duomenimis) atsakyti į visus pareiškėjo žodžiu pateiktus (...) pasiūlymus“ nėra įvykdytas - nei planavimo organizatoriaus 2020-03-16 pateiktas atsakymas į privalomąjį nurodymą, nei pagal šį atsakymą parengtas VTPSI 2020-05-15 raštas Nr. 2D-6071 neatitinka ir prieštarauja TPĮ ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra skundžiamas Inspekcijos raštas, kurio atitikimas vertinamas VAĮ 8 straipsnio prasme. Pareiškėjo 2020-07-13 skunde dėstomos faktinės aplinkybės ir argumentai įrodo, kad jam yra žinomi planavimo organizatoriaus atsakymų į pareiškėjo pasiūlymus BP keitimo viešo svarstymo metu, pateiktų planavimo organizatoriaus 2020-03-16 raštu ir 2020-05-04 raštu, motyvai, tačiau jis nesutinka su minėtų atsakymų turiniu, motyvų pakankamumu.
Teigia, kad Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba TPDRIS, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Taip pat planavimo organizatoriaus atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Inspekcijos nuomone, pareiškėjo skundžiami sprendimai atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus - juose nurodyti tiek teisiniai, tiek faktiniai sprendimų priėmimų pagrindai, jie yra aiškūs, išsamūs ir motyvuoti.
Pažymi, kad pareiškėjo pasiūlymai planavimo procese laikytini tam tikrais pageidavimais, kurie nėra privalomi planavimo organizatoriui. Nurodo, kad teritorijų planavimą reglamentuojančiose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinei teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis - laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme.
Nurodo, kad Inspekcija, tikrindama, ar planavimo organizatorius tinkamai atsakė į pareiškėjo pasiūlymus, nustatinėjo, ar atsakyme į pasiūlymus pateikti motyvai dėl pasiūlymų atmetimo, tačiau atsakovė pastebi, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, Inspekcija atmetimo motyvų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu šiame etape (baigiamojo etapo viešinimo stadijos metu) neturėjo pareigos vertinti. Atkreipia dėmesį, jog pateikti visuomenės pasiūlymai bei jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Nurodo, kad tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentą priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus ir kt.
Atsakovės nuomone, minėtos aplinkybės bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika įrodo, jog Administracijos ir Inspekcijos sprendimai yra priimti laikantis nustatytos procedūros, nustatyta tvarka ir terminais bei atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, kadangi pagal teritorijų planavimo procedūras galutinis sprendimas, kuriuo konstatuojama, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė ar iš dalies atsižvelgė į pareiškėjo pasiūlymus, šioje stadijoje nėra ir neturėjo būti priimtas, Inspekcija privalėjo tik tinkamai įvykdyti įstatymo leidėjo jai suteiktą pareigą, t. y. pagal kompetenciją patikrinti ir pripažinti, ar planavimo organizatorius jam įstatymo leidėjo suteiktą pareigą – pasiūlymus pateikusiems asmenims motyvuotai atsakyti raštu – įvykdė tinkamai, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė skundžiamų planavimo organizatoriaus atsakymo ir Inspekcijos sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su patikslintu skundu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė. Jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020-05-15 rašto Nr. 2D-6071 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas kelia išvestinį reikalavimą ir prašo įpareigoti VTPSI iš esmės išnagrinėti visus tris pareiškėjo pateiktus skundus (2020-01-31 skundą, 2020-03-24 skundą, 2020-05-11 skundą) bei atsakyti į visus juose pateiktus prašymus ir reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų bei posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad planavimo organizatorius pareiškėjui 2020-01-21 elektroniniu paštu išsiuntė raštą „Dėl žodžiu pateikto pasiūlymo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniams“. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu raštu, VTPSI pateikė tris skundus: 2020-01-31 skundą „Dėl Klaipėdos miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių, viešinimo procedūrų ir atsakymo į pateiktus pasiūlymus“, 2020-03-24 skundą „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-16 atsakymo Nr. (4.23)-R2-739 į privalomąjį nurodymą“ ir 2020-05-11 skundą „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo viešinimo procedūrų“ (1 t., b. l. 41-42, 43-51, 52-53).
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020-01-31 gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tą pačią dieną persiųstą pareiškėjo 2020-01-31 skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-01-21 atsakymo Nr. (31.1)RS2-38 „Dėl žodžiu pateikto pasiūlymo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniams“ ir galimai pažeistos Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo (toliau - BP keitimas) sprendinių viešinimo procedūros. Pareiškėjas 2020-01-31 skundu Inspekcijos prašė įpareigoti planavimo organizatorių atsakyti į visus pareiškėjo žodžiu viešo susirinkimo melu pateiktus pasiūlymus, pataisyti Klaipėdos BP sprendinius, kad jie atitiktų TPĮ reikalavimus ir pakartoti visas Klaipėdos BP viešumą užtikrinančias procedūras pagal TPĮ 6 skirsnio „Teritorijų planavimo viešumas“ reikalavimus.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. (4.23E)-R2-556 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-199-(6.3)“ pateikė privalomajame nurodyme Nr. PN-199 nurodytus dokumentus (1 t., b. l. 88-127).
Inspekcijos skyrius, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 9 punktu, 3 dalies 4 punktu, 12 dalimi, 4 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2020-02-27 privalomuoju nurodymu Nr. PN-243 įpareigojo planavimo organizatorių: „1) iš naujo motyvuotai bei pagrįstai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, kitais objektyviais duomenimis) atsakyti į visus pareiškėjo žodžiu pateiktus ir protokole užfiksuotus pasiūlymus, išvardintus privalomajame nurodyme Nr. PN-243, 2) nevykdyti bendrojo plano tolimesnio planavimo proceso baigiamojo etapo procedūrų - neteikti bendrojo plano tikrinti Inspekcijai - iki nebus pašalintas pirmiau nustatytas planavimo organizatoriaus padarytas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“.
Inspekcijos skyrius 2020-03-02 raštu Nr. 2D-2882-(6.3) „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus ir skundo nagrinėjimo termino pratęsimo“ informavo pareiškėją, kad „Departamentas pateikė planavimo organizatoriui privalomąjį nurodymą Nr. PN-199, kuriuo įpareigojo pateikti dokumentus ir informaciją, reikalingą Jūsų skundo dalies dėl galimai pažeistos bendrojo plano sprendinių viešinimo procedūros nagrinėjimui, taip pat Inspekcijoje yra nagrinėjami kiti visuomenės skundai tuo pačiu klausimu. Planavimo organizatoriaus atsakymas į privalomąjį nurodymą Nr. PN-199 Inspekcijoje gautas 2020-02-26. Departamentas, išnagrinėjęs Jūsų skundo dalį dėl planavimo organizatoriaus atsakymo ir nustatęs pažeidimus, planavimo organizatoriui 2020-02-27 pateikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-243-(6.3) <...>, kuriuo nurodė iš naujo motyvuotai bei pagrįstai atsakyti į Jūsų žodinius pasiūlymus bei nevykdyti bendrojo plano tolimesnio planavimo proceso baigiamojo etapo procedūrų iki nebus pašalintas pirmiau nustatytas planavimo organizatoriaus padarytas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Atsižvelgdami į PĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių skundo nagrinėjimo terminą pratęsiame. Atsakymą į Jūsų skundą parengsime per 20 darbo dienų nuo pakartotinio planavimo organizatoriaus atsakymo į Jūsų žodinius pasiūlymus kopijos Inspekcijoje gavimo dienos“ (1 t., b. l. 130-131).
Planavimo organizatorius, vykdydamas privalomąjį nurodymą Nr. PN-243, 2020-03-16, raštu Nr. (4.23)-R2-739 „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo“ iš naujo atsakė pareiškėjui į jo bendrojo plano keitimo viešinimo metu pateiktus pasiūlymus, dėl kurių pareiškėjas pateikė 2020-01-31 skundą (1 t., b. l. 132-136).
Inspekcija 2020-03-26 gavo pareiškėjo 2020-03-24 skundą dėl rengiamo bendrojo plano keitimo ir galimai pažeistos BP keitimo sprendinių viešinimo procedūros, kuriuo Inspekcijos prašė „atlikti teritorijų planavimo procedūrų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitikties teritorijų planavimą reglamentuojamiems teisės aktams tikrinimą“ (1 t., b. l. 16-24).
Inspekcija, nagrinėdama ir kitų pareiškėjų skundus, susijusius su BP keitimu, atsižvelgdama į tai, kad, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-02-19 sprendimo Nr. T2-16 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo pradžios ir keitimo tikslų nustatymo“ 1 punktu nuspręsta pradėti rengti Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 „Dėl Klaipėdos bendrojo plano patvirtinimo“ keitimą, toliau nustatant BP keitimo tikslus, į tai, kad BP keitimo parengiamasis etapas pradėtas iki 2015-10-05, planavimo procesas vykdomas ne TPDRIS, BP keitimo viešinimo procedūros nagrinėjamos, atsižvelgiant į pareiškėjo skunduose nurodytus pažeidimus, planavimo organizatoriaus pagal Inspekcijos privalomuosius nurodymus pateiktą medžiagą, Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybė) internetiniame puslapyje (https://www.klaipeda.lt/lt/-lit-img-5000) duomenis, planavimo organizatoriui 2020-04-06 surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-357, nurodydama pateikti papildomą informaciją, reikalingą objektyviam skundų nagrinėjimui. Inspekcija 2020-04-10 gavo planavimo organizatoriaus 2020-04-10 raštą Nr. (4.23E)-R2-1079 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-357“ (1 t., b. l. 138-199, 2 t., b. l. 1-67).
Planavimo organizatorius 2020-05-04 raštu Nr. (4.23)-R2-1289 „Dėl 2020-03-16 rašto Nr. (4.23)-R2-739 papildymo“ papildė planavimo organizatoriaus 2020-03-16 raštu pateiktą atsakymą pareiškėjui į pasiūlymus, pateiktus BP keitimo viešinimo procedūrų metu (papildyti atsakymai į 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10 punktus pagal privalomąjį nurodymą Nr. PN-243) (2 t., b. l. 69-72).
Inspekcija 2020-05-13 gavo pareiškėjo 2020-05-11 skundą, kuriuo pareiškėjas Inspekcijos prašė „atlikti Klaipėdos BP keitimo viešinimo procedūrų (Inspekcijos pateiktų privalomųjų nurodymų vykdymas, jų tvarka ir terminai) atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą, patikinti, ar susipažinimo su parengtu Klaipėdos BP keitimo projektu procedūros, kai planavimo organizatoriaus atsakymai pagal Inspekcijos pateiktus privalomuosius nurodymus pasiūlymus teikusiems asmenims yra teikiami jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminams arba, kai pateikti atsakymai, jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminams, dar yra papildomi naujais atsakymais ir „paaiškinimais“, yra atliktos teritorijų planavimą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka ir terminais. Inspekcija skundžiamu raštu informavo pareiškėją, kad nagrinėjant pareiškėjo 2020-01-31 skundo dalį, susijusią su planavimo organizatoriaus atliktų BP keitimo sprendinių viešinimo procedūromis, kilo naujų klausimų dėl planavimo organizatoriaus atliktų BP keitimo sprendinių viešinimo procedūrų, todėl Inspekcijos skyrius dar kartą kreipėsi į planavimo organizatorių dėl dokumentų, pagrindžiančių priimtus sprendimus, pateikimo.
Inspekcija 2020-06-02 raštu Nr. 2D-7071 „Dėl Jūsų skundo“ informavo pareiškėją, kad yra nagrinėjami ir kiti visuomenės skundai dėl galimai pažeistos BP keitimo sprendinių viešinimo procedūros, jog, įvertinusi visas aplinkybes, Inspekcija priims sprendimą dėl BP keitimo viešinimo procedūrų ir apie priimtus sprendimus informuos pareiškėją atskiru raštu (2 t., b. l. 68).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas) yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos.
Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, taip pat Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079.
Pagal TPĮ 37 straipsnio 2 dalį planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).
Aiškindamas minėtų TPĮ ir Nuostatų teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas Administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).
Pažymėtina, jog pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).
Apibendrinus teisės aktų nuostatas ir LVAT praktiką, darytina išvada, kad pasiūlymai turi būti nagrinėjami. Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT yra pažymėjęs, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese planavimo organizatoriui teikiami pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų – tai būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus administracinės procedūros (teritorijų planavimo procedūros) eigos metu. Pasiūlymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus galimybe kreiptis į teismą, jo nurodytos (tariamai) pažeistos teisės arba (tariamai) pažeisti šio asmens saugomi interesai gali būti ginami teismo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad materialiosios teisės taikymo aspektu teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, ar asmuo (pareiškėjas) turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimą jis teigia, taip pat nustatyti, ar jo (pareiškėjo) nurodyti pažeidimai buvo iš tikrųjų padaryti. To nenustačius, paduotas skundas materialiosios teisės taikymo prasme negali būti pripažintas pagrįstu (žr., pvz., LVAT 2009-02-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-201/2009).
Minėta, kad pareiškėjas 2019-12-16 vykusio Klaipėdos miesto bendrojo plano viešo svarstymo metu žodžiu pateikė keliolika pasiūlymų planavimo organizatoriui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pareiškėjo pasiūlymų dėl BP keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjui ir, atitinkamai, Inspekcija šioje stadijoje pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams neturėjo, o tik privalėjo patikrinti, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas.
Įvertinusi planavimo organizatoriaus atsakymus, Inspekcija padarė išvadą, kad šią pareigą planavimo organizatorius įvykdė iš esmės nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir motyvavo savo sutikimą / nesutikimą su pateiktais pareiškėjo pasiūlymais. Aplinkybė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su minėtuose atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjo pasiūlymus, nesudaro pagrindo panaikinti Inspekcijos skundžiamą raštą. Inspekcija pareiškėjo 2020-01-31 skundo dalį dėl planavimo organizatoriaus 2020-01-21 pateikto atsakymo tenkino ir įpareigojo planavimo organizatorių privalomuoju nurodymu Nr. PN-243 pakartotinai atsakyti pareiškėjui.
Minėta, kad Inspekcija ginčijamu 2020-05-15 sprendimu, įvertinusi Administracijos 2020-03-16 ir 2020-05-04 atsakymus nustatė, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs pareiškėjo pasiūlymus, išsamiai nurodė atmestų pasiūlymų nepriimtinumą, todėl į pasiūlymus neatsižvelgė, savo atsakymus pagrindė objektyviais duomenimis, galiojančiais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir teisės aktų nuostatomis. Inspekcija savo kompetencijos ribose patikrino ir ginčijamu sprendimu pripažino, jog planavimo organizatorius jam tenkančią pareigą motyvuotai atsakyti į pasiūlymus įvykdė tinkamai. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad ginčijamas Inspekcijos sprendimas naikintinas, nes skundžiamu raštu nepagrįstai nenurodė faktinių aplinkybių ir nevertino, ar planavimo organizatoriaus atsakymuose, pateiktuose 2020-03-16 raštu ir 2020-05-04 raštu, pateikti motyvai yra pagrįsti. Pareiškėjo pateikti pasiūlymai ir planavimo organizatoriaus atsakymuose (2020-03-16 raštu ir 2020-05-04 raštu) nurodyti jų atmetimo motyvai yra vertinami ne šioje pareiškėjo skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus nagrinėjimo stadijoje, o bus vertinami teritorijų planavimo dokumento – bendrojo plano keitimo derinimo ir tikrinimo stadijose.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija neturėjo pareigos spręsti tų klausimų, kurie pagal TPĮ ir Nuostatus turėjo būti sprendžiami tik teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijoje (TPĮ 25 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 6 ir 14 dalys).
LVAT yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020-11-01) iki reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020-11-01) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, aiškus ir motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756 450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijamas sprendimas atitinka TPĮ 37 straipsnio 2 dalies bei VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020-11-01) reikalavimus. Kaip matyti iš nurodytų dokumentų turinio, planavimo organizatorius įvertino pareiškėjo pastabas, o jas atmesdamas, atsakymus motyvavo ir argumentavo.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, o įvertinusi planavimo organizatoriaus 2020-03-16 raštu ir 2020-05-04 raštu pateiktus atsakymus į pareiškėjo pasiūlymus BP keitimo viešo svarstymo metu, priėmė pagrįstą ir motyvuotą skundžiamą raštą. Nenustačius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 2D-6071 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“, neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo E. B. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje, aiškinant ABTĮ normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Kadangi pagrindinis pareiškėjo reikalavimas dėl sprendimų panaikinimo atmestinas, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, pareiškėjo patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.