- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-1769-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18476-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. R. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuotieji asmenys: išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis D. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio 2020 m. birželio 2 d. nurodymą Nr. S-20-385-14551 priverstinai nurašyti nuo sąskaitų pinigines lėšas, išreikalauti iš išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) duomenis apie skolos sumokėjimą vykdomose bylose ir panaikinti nepagrįstai apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Nurodė, kad antstolis 2020 m. birželio 2 d. nurodymu nurodė priverstinai nurašyti nuo visų pareiškėjos sąskaitų 300,73 Eur pinigines lėšas. Pareiškėja buvo pamiršusi laiku sumokėti VMI atidėtus mokesčius, susijusius su bylų nagrinėjimu teisme. Tačiau vėliau sumokėjo skolą į VMI sąskaitą ir kreipėsi dėl mokestinių permokų užskaitymo nepriemokoms padengti. Kadangi antstolis tęsė išieškojimo veiksmus, pareiškėja kelis kartus kreipėsi į VMI, kuri paaiškino, kad apie atsiskaitymą vykdomose bylose antstolis buvo iš karto informuotas.
2. Antstolis yra areštavęs pareiškėjos darbo užmokestį banko sąskaitoje nuo 2015 m., o 2020 m. gegužės 8 d. nurašė visą pervestą darbo užmokestį, pažeisdamas teisės normas. Tik po raštiško prašymo grąžino neteisėtai nurašytas lėšas. Vykdomasis dokumentas byloje Nr. 0038/18/07721, išduotas 2016 m. sausio 12 d., neteko galios pagal VMI 2017 m. vasario 9 d. sprendimą, todėl išieškotoja 2017 m. vasario 9 d. nutraukė vykdymo procesą. Mokestinės prievolės pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus 2008 m. lapkričio 13 d. ir 2009 m. gegužės 7 d. (vykdomosios bylos Nr. 0035/09/01550 ir Nr. 0035/09/01790), yra įvykdytos. VMI svetainė neberodo duomenų apie šias vykdomąsias bylas. VMI 2018 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. 331C-230 grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas, kuriuo buvo grąžinta 248,49 Eur, patvirtina, kad pareiškėja neįvykdytų prievolių biudžetui jau tada nebeturėjo. Antstolio apskaičiuotas 300,73 Eur atlygis yra neadekvatus.
Šalies argumentai
3. Antstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog vykdo tris vykdomąsias bylas: Nr. 0035/09/01550 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-336-624/2008 dėl 60,15 Eur (207,70 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei išieškojimo, Nr. 0035/09/01790 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1562-78/2009 dėl 5,11 Eur (17,65 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo valstybės naudai, Nr. 0035/18/07721 pagal VMI 2016 m. sausio 12 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dėl 315,57 Eur skolos išieškojimo VMI. Vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07721 gautas VMI 2017 m. vasario 13 d. raštas, kuriame nurodyta, jog pagal 2016 m. sausio 12 d. sprendimą pareiškėja neskolinga, nes 2017 m. vasario 6 d. sumokėjo 315,57 Eur. Skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07721 sudaro 0 Eur, vykdymo išlaidų likutis – 95 Eur.
Šalies argumentai
5. Suinteresuotasis asmuo, VMI, nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš pareiškėjos valstybei, atstovaujamai VMI. Pareiškėjos nurodomu VMI 2018 m. sausio 2 d. sprendimu nuspręsta negrąžinti skolininkei 248,49 Eur, kadangi permoka grąžinta pagal pateiktą deklaraciją GPM308 už 2012 m. Nuo 2011 m. birželio mėnesio pradėjo veikti nauja VMI Mokesčių apskaitos informacinė sistema (toliau – MAIS), kurioje yra suvedamos teismų ar kitų institucijų pateiktuose vykdomuosiuose dokumentuose nurodytos į valstybės biudžetą išieškotinos sumos. Asmenų skolos pagal iki šios datos teismų išduotus vykdomuosius dokumentus sistemoje nėra administruojamos. Kadangi skolos iš pareiškėjos buvo priteistos iki MAIS įdiegimo, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomieji dokumentai nebuvo įvesti į šią sistemą ir pareiškėjos prievolė nebuvo registruojama.
6. Antstolis 2014 m. rugpjūčio 14 d. į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė 83,28 Lt (24,12 Eur) sumą, išieškotą iš pareiškėjos pagal vykdomuosius dokumentus. VMI 2017 m. vasario 6 d. pagal atliktą mokėjimą įskaitė pareiškėjos mokestinę nepriemoką, kurios išieškojimą antstolis vykdė vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07721. Duomenų, kad pareiškėja būtų sumokėjusi likusią skolos dalį vykdomosiose bylose Nr. 0035/09/01550 ir Nr. 0035/09/01790, negauta. Pareiškėjos skunde minimas mokesčio permokos įskaitymas buvo atliktas kitose vykdomosiose bylose, tai yra iš grąžintinos Gyventojų pajamų mokesčio sumos už 2013 m. įskaityta 97,12 Eur antstolio D. S. vykdytose vykdomosiose bylose Nr. 0032/17/01639 ir Nr. 0032/17/00748.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjos E. R. skundą dėl antstolio D. B..
8. Teismas nustatė, jog antstolis, vykdydamas tris vykdomąsias bylas Nr. 0035/09/01550, Nr. 0035/09/01790 ir Nr. 0035/18/07721, 2020 m. birželio 2 d. priėmė nurodymą, kuriuo skolininkės sąskaitoms buvo nustatyta priverstinai nurašytinų 300,73 Eur suma. Skolininkės sąskaitai palikta laisvai disponuojamų 449,47 Eur suma. Antstolis 2020 m. birželio 18 d. patvarkymu informavo pareiškėją, jog jos skola visose vykdomosiose bylose sudaro 706,72 Eur, o skolos likutis 2020 m. birželio 18 d. yra 300,73 Eur, kuriuos sudaro 41,14 Eur skola ir 259,59 Eur vykdymo išlaidų. Antstolis 2020 m. birželio 26 d. vykdymo išlaidų atskaičiavimu nustatė, jog likusi išieškoti vykdymo lėšų suma sudarė 248,24 Eur. Antstolis 2020 m. birželio 26 d. pakeitė skundžiamą nurodymą ir priėmė naują nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo buvo nustatyta iš skolininkės sąskaitų priverstinai nurašytina 289,38 Eur suma, skolininkės sąskaitai palikta laisvai disponuojamų 449,47 Eur suma.
9. Išieškotoja VMI 2017 m. vasario 13 d. raštu informavo antstolį, jog skolininkė yra neskolinga, kadangi 2017 m. vasario 6 d. sumokėjo 315,57 Eur skolą. Todėl antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0038/18/07721 2019 m. rugsėjo 6 d. priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, jog skolos likutis yra 0,00 Eur, o vykdymo išlaidos sudaro 106,59 Eur. Taigi, nors skolininkė ir teisingai pažymi, jog skola vykdomojoje byloje Nr. 0038/18/07721 buvo sumokėta 2017 metais, tačiau antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą nuo 2016 m., turėjo teisę skaičiuoti vykdymo išlaidas. Faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Priverstinis skolos išieškojimas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, nepadengęs skolos gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas.
10. VMI 2018 m. sausio 2 d. sprendimas patvirtina, kad 248,49 Eur permoka nebuvo grąžinta, nurodant, kad ši permoka skolininkei jau buvo grąžinta pagal 2012 m. GPM308 deklaraciją. Teismas nustatė, jog likusi išieškoti suma vykdomojoje byloje Nr. 0035/09/01550 sudaro 0 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0035/09/01790 sudaro 3,22 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. 0035/09/01550 sudaro 37,92 Eur, iš viso – 41,14 Eur. Vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. 0035/09/01550, Nr. 0035/09/01790 ir Nr. 0035/18/07721 sudaro 248,24 Eur. Todėl iš skolininkės bendrai išieškotina suma 2020 m. birželio 26 d. buvo 289,38 Eur. Skolininkės skundžiamas 2020 m. birželio 2 d. nurodymas buvo pakeistas ir priimtas naujas 2020 m. birželio 26 d. nurodymas, kuriuo nustatyta iš skolininkės sąskaitų priverstinai nurašytina 289,38 Eur suma.
11. Aplinkybes, jog pareiškėjos skolos išieškotojai nėra pilnai padengtos, patvirtina ir išieškotojos pateikti duomenys, kad mokesčių permokos buvo užskaitytos kitose antstolio D. S. vykdomosiose bylose. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Skolininkė taip pat nepateikė įrodymų, jog yra visiškai atsiskaičiusi su kreditoriumi (CPK 178 straipsnis). Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos skundo argumentai, kad skolos vykdomosiose bylose Nr. 0035/09/01550, Nr. 0035/09/01790 buvo apmokėtos ir todėl vykdymo išlaidos apskaičiuotos neteisingai, yra nepagrįsti. Todėl nėra pagrindo naikinti antstolio 2020 m. birželio 2 d. nurodymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Pareiškėja E. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio 2020 m. birželio 2 d. nurodymą ir jį pakeičiantį 2020 m. birželio 26 d. nurodymą, išieškotas lėšas vykdomojoje byloje palikti antstoliui, kaip atlygį, o vykdomąją bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Teismas neišsprendė bylos duomenyse esančių prieštaravimų. Teismui buvo pateikti VMI atsakymai į pareiškėjo paklausimus, apskaitos dokumentai, skolų suderinimo dokumentai, kurie patvirtino, jog nuo 2011 m., kasmet teikdama gyventojo pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją pareiškėja visada turėjo GPM permokas ir iš šių permokų buvo dengiamos buvusios mokestinės nepriemokos. Kai nepriemokų nebūdavo, VMI pareiškėjai grąžindavo permokas į sąskaitą. Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja nevengė mokėti skolos. Nuo 2012 m. VMI turėjo duomenis apie pareiškėjos GPM permokas. Jeigu pareiškėja būtų VMI skolinga, išieškotoja būtų negrąžinusi pareiškėjai permokos, o būtų nukreipusi ją į skolos padengimą. Pareiškėja pati kiekvienais metais užklausdavo VMI, ar nesusidarė kokių skolų biudžetui, ir per VMI informacinę sistemą teikdavo prašymus įskaityti permokas nepriemokų padengimui.
12.2. VMI niekada nesikreipė į pareiškėją dėl skolos, kurios išieškojimą vykdo antstolis. Pareiškėja 2020 m. kovo mėnesį pakartotinai užklausė VMI ir sužinojo, jog jokios skolos neturi. Pareiškėjai dar kartą raštu užklausus VMI dėl antstolio vykdomo išieškojimo, VMI 2020 m. liepos 14 d. informavo, kad duomenų apie vykdomųjų dokumentų vykdomose bylose Nr. 0035/09/01550 ir 0035/09/01790 pateikimą antstoliui ji neturinti. Teismas šių dokumentų nenagrinėjo ir nutartyje dėl jų iš viso nepasisakė. Teismas nutartį priėmė, remdamasis VMI atsiliepimu į skundą ir antstolio dokumentais. Tačiau neanalizavo, kodėl VMI tuo pačiu klausimu pateikė skirtingus atsakymus pareiškėjai ir teismui. VMI atsiliepime nepateikė duomenų apie vykdomojo rašto pateikimą antstoliui vykdomose bylose Nr. 0035/09/01550 ir 0035/09/01790. Teismas neišsiaiškino esminio klausimo dėl vykdymo pradėjimo pagrįstumo.
12.3. Išieškotojos atsiliepimo argumentai, jog 2011 m. birželio mėnesį pradėjo veikti nauja VMI Mokesčių apskaitos informacinė sistema (MAIS), o asmenų skolos pagal iki šios datos teismų išduotus vykdomuosius dokumentus MAIS nėra administruojamas, nepateisina ir nepanaikina nurodytų byloje esančių prieštaravimų. MAIS yra tik apskaitos įrankis, o subjektų skolas administruoja VMI. Todėl VMI privalo teisingai atsakyti piliečiui į paklausimus apie esamas skolas ir prievoles. Teismas privalėjo išspręsi prieštaravimus dėl faktų, nurodytų atsiliepime ir VMI apskaitos dokumentuose bei pareiškėjai pateiktų duomenų.
Šalies argumentai
12.4. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas neadekvačiai dideles vykdymo išlaidas – 300,73 Eur. Pareiškėjos skola 2008 m. ir 2009 m. buvo 65,26 Eur, kuri pagal VMI apskaitos dokumentus buvo sumokėta iki 2013 m. Išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0035/18/07721 nutraukė pati išieškotoja. Antstolio atlyginimas 5 kartus viršija seniai apmokėtos skolos dydį. Antstolis iš viso išieškojo 24,12 Eur. Antstolis, turintis prieigą prie visų VMI duomenų bazių, privalėjo išsiaiškinti, ar skola iš viso yra. Tačiau jis VMI duomenų netikrino. Vykdymo išlaidos turi būti skaičiuojamos už konkretų darbą, kuris nebuvo atliktas. Teismas nutartyje nepasisakė dėl vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo. Teismas taip ir nenustatė, kiek vykdymo išlaidų iš pareiškėjos antstolis jau išieškojo.
12.5. Teismas neįvertino, ar antstolio veiksmai buvo teisėti dėl jų vykdymo laiko – ekstremalios situacijos, šalyje paskelbus karantiną, metu, kada daugelis Lietuvos gyventojų buvo priversti gyventi iš valstybės subsidijų. Antstolis ne tik nurašė pareiškėjos darbo užmokestį, nesilaikydamas leistinų dydžių, bet ir apribojo pareiškėjos galimybę disponuoti mokamu iš valstybės subsidijų darbo užmokesčiu, nors darbo užmokestis ir taip buvo sumokėtas labai pavėluotai. Antstolis privalėjo tokį išieškojimą stabdyti. Antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolinį sprendimą, kad karantino metu būtų laikinai sustabdytas išieškojimas iš skolininkų darbo užmokesčio vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma į valstybės biudžetą.
13. Suinteresuotasis asmuo VMI atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos E. R. atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Teismas išaiškino, kad priverstinis skolos išieškojimas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, nepadengęs skolos gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Teismo išvados skundžiamoje nutartyje yra pagrįstos bylos duomenimis, taip pat į bylą pateiktų antstolio vykdomųjų bylų duomenimis, todėl teigti, kad teismo nutartis yra priimta nepagrįstai, šališkai ir aplaidžiai, nėra teisinio pagrindo.
13.2. Skolininkės skundžiamas 2020 m. birželio 2 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas (300,73 Eur) buvo pakeistas ir priimtas naujas antstolio 2020 m. birželio 26 d. nurodymas, kuriuo nustatyta iš skolininkės sąskaitų priverstinai nurašytina 289,38 Eur suma. Tačiau pareiškėja šio vėlesnio nurodymo teismui neskundė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme skolininkė neprašė išieškotas vykdymo išlaidas palikti antstoliui, kaip atlygį, o vykdymo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Todėl atskirojo skundo reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti pirmos instancijos teisme, yra atmestini ir nenagrinėtini.
13.3. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog tarp VMI teiktų atsakymų skolininkei ir VMI pozicijos nagrinėjamoje byloje yra prieštaravimų. Byloje yra pateiktas VMI 2020 m. liepos 14 d. atsakymas. Papildomai VMI teikia teismui 2020 m. rugpjūčio 27 d. atsakymą, kuriame skolininkei išsamiai atsakyta apie jos atžvilgiu išduotų vykdomųjų dokumentų pateikimą antstoliams, lėšų įskaitymą vykdomosiose bylose, taip pat dėl skolininkės deklaruotų mokesčių permokų ir jų įskaitymo. Šiuose raštuose pateikta informacija visiškai atitinka tą, kuri buvo pateikta išieškotojos atsiliepime teismui. Todėl teigti, kad VMI pozicija skolininkės atžvilgiu yra nenuosekli, nėra jokio pagrindo.
13.4. Pareiškėja klaidingai vertina aplinkybę, kad VMI negavo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. ir 2009 m. gegužės 7 d. vykdomųjų dokumentų Nr. 2-336-624/2008 ir Nr. 2-1562-78/2009. Skolininkė nepagrįstai vertina šią aplinkybę, kaip pagal šiuos vykdomuosius dokumentus pradėtų vykdomųjų bylų neteisėtumo pagrindą, nors pačių vykdomųjų dokumentų teisėtumo skolininkė neginčija. Pagal CPK 586 straipsnį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Taigi vykdomieji dokumentai vykdyti antstoliui galėjo būti pateikiami ir vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos, šiuo atveju teismo .
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų – nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolis vykdo tris vykdomąsias bylas: Nr. 0035/09/01550, Nr. 0035/09/01790 ir Nr. 0035/18/07721. Vykdomojoje byloje Nr. 0035/09/01550 vykdomas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. vykdomasis raštas Nr. 2-336-624/2008 dėl 60,15 Eur (207,70 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojai valstybei. Antstolis 2009 m. spalio 1 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodyta 207,70 Lt išieškomą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, kuriame nurodyta 87,64 Lt (25,38 Eur) vykdymo išlaidų suma (60 Lt būtinosios vykdymo išlaidos, 6 Lt pašto išlaidos ir 5 Lt patvarkymas dėl lėšų paskirstymo), bei išsiuntė juos pareiškėjai. Kadangi pareiškėja geranoriškai vykdomojo rašto nevykdė, antstolis atliko kitus išieškojimo veiksmus: teikė užklausas bankui, VSDFV, Gyventojų registro tarnybai, patvarkymus areštuoti lėšas, patvarkymus dėl išieškotų lėšų ir vykdymo išlaidų patvarkymo, todėl 2014 m. rugpjūčio 19 d. apskaičiuotos vykdymo išlaidos sudarė 594 Lt (172,03 Eur).
16. Vykdomojoje byloje Nr. 0035/09/01790 vykdomas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. vykdomasis raštas Nr. 2-1562-78/2009 dėl 5,11 Eur (17,65 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo išieškotojai valstybei. Antstolis 2009 m. spalio 28 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, nurodydamas išieškomą sumą sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, kurias sudarė 62,52 Lt (18,11 Eur) (40 Lt būtinosios vykdymo išlaidos, 6 Lt pašto išlaidos ir 5 Lt patvarkymas dėl lėšų paskirstymo), bei išsiuntė juos pareiškėjai. Vykdydamas išieškojimą antstolis atliko kitus vykdymo veiksmus ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas, kurias sudarė 161 Lt (46,63 Eur).
17. Vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07721 vykdomas VMI 2016 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-3745 dėl 315,57 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo. Antstolis 2016 m. birželio 20 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, pagal kurį vykdymo išlaidas sudarė 35,76 Eur (28 Eur bylos administravimo išlaidos, raginimas ir patvarkymas paskirstyti lėšas – 4 Eur, atlygis antstoliui – 0 Eur, pašto ir pervedimo išlaidos – 3,76 Eur), ir išsiuntė juos pareiškėjai. Skolininkei skolos nemokant, antstolis atliko kitus išieškojimo veiksmus. Išieškotoja 2017 m. vasario 7 d. elektroniniu paštu informavo antstolį, jog skolininkė 2017 m. vasario 6 d. sumokėjo 315,57 Eur skolą. Antstolis 2019 m. rugsėjo 6 d. priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, jog skolos likutis yra 0,00 Eur, o vykdymo išlaidos sudaro 106,59 Eur.
18. Antstolis, vykdydamas išieškojimus šiose vykdomosiose bylose, 2020 m. birželio 2 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo buvo nustatyta priverstinai nurašytinų 300,73 Eur suma, skolininkės sąskaitai palikta 449,47 Eur laisvai disponuojamų lėšų suma. Antstolis 2020 m. birželio 18 d. patvarkymu informavo skolininkę, jog visose trijose vykdomosiose bylose likusi neišieškotos skolos dalis sudarė 41,14 Eur, vykdymo išlaidas – 259,59 Eur. Antstolis 2020 m. birželio 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu nurodė, jog visose trijose vykdomosiose bylose vykdymo išlaidos sudaro 318,06 Eur, iš kurių 56,96 Eur sudaro būtinos vykdymo išlaidos, 103,36 Eur atlygis antstoliui, kitos išlaidos – 12,75 Eur. Antstolis nurodė, jog iki 2020 m. birželio 26 d. iš pareiškėjos išieškota 69,82 Eur, likusi vykdymo išlaidų suma – 248,24 Eur. Antstolis 2020 m. birželio 26 d. patvarkymu pakeitė skundžiamą nurodymą ir priėmė naują nurodymą, kuriuo buvo nustatyta iš skolininkės sąskaitų priverstinai nurašytina 289,38 Eur suma, palikta laisvai disponuojamų lėšų suma – 449,47 Eur.
19. Pagal 510-513 straipsnių nuostatas teismas pareiškėjų skunduose dėl antstolių veiksmų vertina būtent antstolių neteisėtus veiksmus ar neveikimą, taip pat ir pagal CPK 594 straipsnį teismui yra priskirta būtent antstolių procesinė veiklos kontrolė, tai yra teismas tikrina ir tvirtina vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK dalyje nurodytus antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus. Tuo tarpu pareiškėja atskirajame skunde remiasi aplinkybe, jog teismas neišsprendė prieštaravimo tarp VMI teiktų dokumentų pareiškėjai ir VMI pateikto atsiliepimo teismui nagrinėjamoje byloje. Tačiau nagrinėjamoje byloje VMI yra išieškotoja. Teismui pateikti ir nutarties 15-18 punktuose aptarti vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, jog antstolis, priėmęs vykdomuosius dokumentus, kurių teisėtumo pareiškėja neginčija, pagal CPK nuostatas priėmė raginimus juos vykdyti ir išsiuntė juos pareiškėjai. Raginimuose buvo aiškiai nurodyta skolą sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą.
20. Pareiškėjai apie iš jos vykdomus išieškojimus turėjo būti žinoma atitinkamai nuo 2008 m., 2009 m. ir 2016 m. Tačiau duomenų, jog ji būtų geranoriškai iš karto įvykdžiusi šiuos vykdomuosius raštus, pareiškėja nepateikė. Pažymėtina, jog pareiškėja neginčija, jog skolą pagal VMI 2016 m. sausio 12 d. sprendimą sumokėjo pavėluotai, 2017 m. vasario 6 d., tai yra nuo 2016 m. birželio 20 d. antstolio raginimo išsiuntimo pareiškėjai buvo praėję beveik 8 mėnesiai. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07721 iki tol, kol skolininkė nesumokėjo skolos išieškotojai, atliko vykdymo veiksmus, todėl turi teisę gauti už juos atlygį.
21. Vykdymo išlaidas reglamentuoja CPK 609-611 straipsniai, o jų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Nutarties 15-17 punktuose nustatyta, jog vykdomųjų raštų priėmimo ir raginimų juos vykdyti skolininkei priėmimo metu antstolio nustatytos vykdymo išlaidos nebuvo didelės. Tačiau, antstoliui tęsiant išieškojimo veiksmus, natūralu, jog jos didėjo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vykdomosiose bylose pateiktus periodinius antstolio vykdymo išlaidų išieškojimus, nenustatė, jog jie viršytų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus dydžius.
22. Pagal CPK 668 straipsnio 4 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino. Nors pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad antstolis ginčijamu patvarkymu nukreipė išieškojimą į jos darbo užmokestį, nesilaikydamas nustatytų ribojimų, taip pat apribojo jai galimybę disponuoti iš valstybės subsidijų jai mokamu darbo užmokesčiu, tačiau nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų apie jos sąskaitoje, į kurią antstolis nukreipė išieškojimą, esančių lėšų kilmę, jos gaunamo darbo užmokesčio dydį ar valstybės bei savivaldybės jai skirtą paramą dėl paskelbto karantino.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdymo procesu ir skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.