Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas akcentavo, kad jo teistumas išnyko dar 2012-05-09, t. y. nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo datos (2011-05-09) praėjus aukščiau nurodytam bausmės atidėjimo laikotarpiui (BK 97 str. 3 d. 1 p.). BK 97 str. 6 d. numatyta, kad, kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį gyvenimą, todėl teistumui išnykus, asmuo laikomas neteistu ir pastarajam turi būti sudaromos realios galimybės integruotis į visuomenę, socializuotis joje bei nediskriminuojant naudotis asmenims priklausančiomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nesuprantama, kodėl nagrinėjamu atveju, atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą, yra vadovaujamasi GŠKĮ 17 str. 1 d. 2 p. ir GŠKĮ 18 str. 2 d. 1 p., laikant, kad pareiškėjas neatitinka aukščiau minėtame įstatyme įtvirtinto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Tokiu būdu pareiškėjui ir toliau nepagrįstai yra taikomi teisiniai apribojimai, varžantys jo teises ir pažeidžiantys vieną iš fundamentalių teisės principų - t. y. pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Savaime suprantama, kad asmeniui, atlikus jam paskirtą bausmę ir išnykus jo teistumui, susiformuoja teisėtas lūkestis galėti būti pilnateisiu visuomenės nariu, visą likusį gyvenimą po nusikalstamos veikos padarymo nejaučiant neigiamų teisinių pasekmių;

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo manymu, bet koks asmens teisių ir laisvių ribojimas (nagrinėjamu atveju tai būtų nepagrįstas apribojimas laikyti (nešiotis) ginklą medžioklei) turi būti teisėtas ir būtinai reikalingas demokratinėje visuomenėje. Visgi, atsakovui neįvertinus nurodytų aplinkybių ir priėmus skundžiamą Sprendimą, pareiškėjui neteisėtai suvaržomos asmens laisvės, nepagrįstai primenama apie ankstesnį nusižengimą, po kurio pareiškėjas padarė tinkamas išvadas, pasitaisė ir nebenusikalsta, integravosi į visuomeninį gyvenimą, tačiau jis negali jaustis pilnaverčiu esant tokiems apribojimams.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime nurodė, kad GŠKĮ 17 str. 1 d. 2 p. imperatyviai nurodyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. GŠKĮ 18 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį LR BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. LR BK 181 str. 1 d. nurodyta, kad tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pasisakant dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog jo teistumas už padarytą nusikaltimą išnyko, nuosprendžiu bausmės vykdymas buvo atidėtas, o atsisakant išduoti leidimą ginklams, pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai, pažymėjo, kad GŠKĮ 18 str. 2 d. 1, 2, 3, 4 p. yra apibrėžtos aplinkybės, kurių taikymui nėra reikšmingas teistumo išnykimas. Įstatymų leidėjas parinko formuluotę „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą“, neminėdamas šio pripažinimo momento laike, neminėdamas teistumo ar jo išnykimo, tokiu būdu siekdamas įtvirtinti atsižvelgimą į prašančio išduoti leidimą asmens elgesį praeityje, kad būtų įvertinta tokio asmens galima grėsmė visuomenei, įsigijus ginklą. Teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, laikyti, nešioti. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad ginklas jam reikalingas tik medžioklei, akcentavo, jog teisė medžioti gali būti realizuojama ir kitais įstatymo leistinais būdais bei įrankiais, todėl atsisakius išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei, pareiškėjui neužkertamas kelias užsiimti mėgstama veikla, be to, poreikis įsigyti ginklą medžioklei nėra gyvybiškai svarbus, tokio poreikio nepatenkinimas negali sukelti ir nesukelia pareiškėjui neproporcingų pasekmių.

Byloje nustatyta, kad R. U. 2018-07-25 kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Atsakovas 2018-08-13 sprendimu Nr. 18-IL-20-01929-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) nusprendė neišduoti R. U. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta R. U. atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančiose Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normose nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o nesantis nepriekaištingos reputacijos asmuo negali įsigyti ir turėti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų ir jų šaudmenų (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.).

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas įvykdė nusikalstamą veiką ir dėl to jis atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą kriterijų, todėl nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir jam leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduodamas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas ginčą kelia dėl to, kad nepriekaištingos reputacijos statusą praradusiu asmeniu jis negali būti laikomas visą gyvenimą.

Bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2020 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas Nutarime taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol Nutarimas įsigalios, nenustatys kitokio, LR Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.