Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

UAB „NVT“, sužinojusi apie dviprasmišką teiginių interpretavimą, iš karto reagavo į tai, pašalino pažeidimą, padėjo reklamos kontrolės institucijos tyrimui, netrukdė jį išaiškinti, pateikė išsamius paaiškinimus dėl maisto papildo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakingiems darbuotojams, pašalino galimus dviprasmiškus teiginių interpretavimus ar informacinius teiginius. Tvirtina, kad visuma paminėtų aplinkybių įrodo pareiškėjos geranoriškumą bendradarbiauti ir tai, kad ji nelinkusi daryti pažeidimų. Mano, kad atsižvelgiant į tai ir taikant proporcingumo, teisingumo, protingumo kriterijus yra pagrindas sušvelninti atsakomybę už tai paskiriant įspėjimą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2012-02-22 gavo UAB „NVT“ 2012-02-21 raštą Nr. 12/02/21, kuriame nurodyta, kad nei informaciniame lapelyje, nei interneto tinklalapyje www.nvt.lt pateikiama informacija apie maisto papildą „Valocordin Phyto“ nepažeidžia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Bendrovė pažymėjo, jog informaciniame lapelyje bei interneto tinklalapyje yra nurodytos moksliškai pagrįstos vaistinio valerijono, vaistinės melisos ir rožinės rodiolės savybės, o ne maisto papildo „Valocordin Phyto“ savybės. Bendrovė nurodė, jog informacija apie vaistinių augalų savybes yra objektyvi ir nešališka, nes apraše nurodytos tik minėtų augalų savybės. Taip pat pareiškėja nurodė, jog informaciniame lapelyje nurodytos vaistinių augalų savybės vertinamos kaip visuomenės konstitucinė teisė gauti informaciją, todėl ginčo teiginiai vertinami ne kaip reklama, bet kaip informacinio pobūdžio žinios. Reklama buvo skleidžiama ir informaciniame maisto papildo lapelyje, esančiame maisto papildo pakuotės viduje. Bendrovė prekiauja maisto papildais. Pareiškėja iki tol nebuvo pažeidusi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas nurodė, kad prieš surašant protokolą bendrovė su pažeidimu nesutiko, tačiau jo surašymo metu pareiškėja jau pripažino, jog reklaminiai teiginiai pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą, bendrovė padėjo tyrimo metu, geranoriškai bendradarbiavo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijai paklausus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo, ar tuo atveju, jeigu interneto tinklalapyje būtų išvardintos sudedamosios maisto papildo savybės, neaprašant jų gydomųjų savybių, ar bendrovė būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą, atstovas nurodė, jog minėtu atveju pažeidimas nebūtų nustatytas, pažymėjo, kad buvo gautas rašytinis vartotojo skundas dėl UAB „NVT“ skleidžiamos informacijos maisto papildo informaciniame lapelyje atitikties teisės aktams ir atsižvelgiant į informaciją, gautą informaciją bei patikrinus interneto tinklalapį, pareiškėjai buvo surašytas pažeidimo protokolas.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėja neginčija, jog buvo padarytas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 22 straipsnyje, reglamentuojančiame sankcijų už minėto įstatymo pažeidimus taikymo principus ir dydžius, nustatyta, kad už šio įstatymo 4, 7, 8, 11, 13, 14, 15, 16 straipsniuose nustatytų reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų vidurkį, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Baudos dydis taip pat priklauso ir nuo atsakomybę sunkinančių bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos vartotojų interesams, gali būti skiriama nuobauda - įspėjimas. Skiriant pareiškėjai baudą buvo įvertintos visos su padarytu pažeidimu susijusios aplinkybės. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato vienareikšmį draudimą reklamoje nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. UAB „NVT“ reklamavo maisto papildą interneto tinklalapyje www.nvt.lt nurodydama: „Valocordin Phyto“ „<...> pasižymi nervų sistemą raminančiu, spazmolitiniu poveikiu esant padidėjusiam centrinės nervų sistemos jautrumui, nemigai, isterijai.“, „<...> pasižymi raminančiu poveikiu esant nemigai, padidintam dirglumui, šalina galvos skausmą.“, „<...> atsiradus nemigai, irzlumui, galvos skausmui.“ Produktas, pripažintas maisto papildu, neturi ir negali turėti gydomųjų ir (ar) nuo ligų saugančių savybių, kadangi ligas gydo ir nuo ligų saugo tik vaistiniai preparatai, oficialių kompetentingų institucijų pripažinti turinčiais tokį poveikį. Tačiau vertinant pareiškėjos skleistos reklamos tekstą, susidaro įspūdis, jog maisto papildas „Valocordin Phyto“ yra universalus ir plataus taikymo produktas, pasižymintis jungtiniu daugelio vaistų poveikiu.

Pareiškėja nei atliekant tyrimą, nei bylos dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo nagrinėjimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje metu nepateikė įrodymų apie maisto papildo „Valocordin Phyto“ gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, kadangi šis maisto papildas tokių savybių ir negali turėti.

Pažymi, kad reklama yra vertinama vidutinio vartotojo atžvilgiu. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas suformavęs vidutinio vartotojo sąvoką, pagal kurią tai yra toks vartotojas, kuris yra protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus, socialiai aktyvus, pakankamai išsilavinęs, tačiau neturintis specialių tam tikros srities, šiuo atveju medicininių, žinių asmuo (Europos Teisingumo Teismo sprendimai bylose Nr. C-99/2001 Linhart; C-486/2001 Procter & Gamble vs OHM; C-220/1998 Estee Lauder Cosmelics GmbH; kt.). Vidutinis vartotojas yra ne kažkoks konkretus asmuo, o savotiškas hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) „vidurkis“, nustatomas pagal nurodytus principus. Vartotojas ir ekonomine prasme, ir savo ar savo artimųjų sveikatos atžvilgiu yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes. Svarbu, kad vartotojas nepadarytų klaidingos išvados. Jei atitinkama informacija teisinga, reikėtų remtis principu, kad gerai informuotas ir pakankamai apdairus bei pastabus vartotojas gali susiformuoti nuomonę apie reklamuojamus produktus nepakenkdamas savo ekonominiams ir sveikatos interesams. Tačiau jei atitinkama informacija yra klaidinga, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Sveikatos problemų turintys bei sergantys asmenys ypač jautriai vertina informaciją, susijusią su tokių sveikatos problemų bei ligų gydymu. Vidutinis vartotojas, neturėdamas specialių sveikatos priežiūros bei medicininių žinių, gali nesuvokti, kad maisto papildas gydomųjų ir/ar nuo ligų saugančių savybių neturi ir net negali turėti. Pažymi, kad reklamoje buvo vartojami teiginiai apie žmogaus organizmo sistemos susirgimus, todėl skleista reklama galėjo būti aktuali suinteresuotam asmenų ratui. Be to, skleista reklama galėjo turėti įtakos įvairioms socialinėms grupėms priklausantiems vartotojams papildu „Valocordin Phyto“ gydytis nuo išvardintų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis draudžia tokius teiginius, kokie buvo vartojami maisto papildo ,,Valocordin Phyto“ reklamoje, tokių teiginių vartojimo faktas maisto papildo „Valocordin Phyto“ reklamoje pats savaime yra akivaizdus ir vienareikšmis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimas. Pažymi, kad minėti pareiškėjos veiksmai padarė žalą Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo saugomiems vartotojų interesams ir negali būti vertinami kaip mažareikšmis pažeidimas. Atkreipia dėmesį, jog svarstydama dėl konkretaus baudos dydžio skyrimo ir, vadovaudamasi minėto įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu baudos dydžio nustatymo mechanizmu, pradiniu vidurkiu laikydama 15 500 litų baudos dydį, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija įvertino aukščiau nurodytus konkrečiam baudos dydžiui įtakos turinčius kriterijus ir skyrė įmonei daugiau nei dešimt kartų mažesnę nei pradinis vidurkis baudą. Buvo įvertinta ir tai, kad protokolas surašytas gavus rašytinį vartotojo skundą bei į tai, jog bendrovė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą. Atsakovė, vertindama pažeidimo trukmę, atsižvelgė į tai, kad po protokolo surašymo bendrovė pašalino iš interneto tinklalapio www.nvt.lt. protokole nurodytus teiginius apie maisto papildą „Valocordin Phyto“. Vertinant pažeidimo mastą, atsižvelgta į tai, kad UAB „NVT“ informaciją apie minėtus maisto papildus skleidė visuomenės informavimo priemonėje bei į tai, kad informacija buvo skleidžiama ir maisto papildo pakuotėje esančiame informaciniame lapelyje. Nustatant baudos dydį buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja padėjo institucijoms tyrimo metu ir tai pagal LR reklamos įstatymo 22 straipsnio 10 dalį laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri sąlygojo baudos dydžio mažinimą. Skirta bauda proporcinga padarytam pažeidimui. Pažymi, kad pareiškėjos naudojama reklama – jos turinys ir reklamavimo būdai turi nedezinformuoti reklamos vartotojų, nepažeisti jų teisės gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ir paslaugas.

Pagal LR reklamos įstatymo 22 straipsnio 7 dalį skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto.