Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, turinti leidimą gyventi Lietuvoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nebausta administracine tvarka, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. sukėlė mažamečiui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent ji:

2013 m. liepos 27 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - sodo bendrijos keliuke, kitų asmenų akivaizdoje, sužalojo mažametę G. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia dešine koja įspirdama į G. Š. sėdmenis, dešine koja įspirdama į G. Š. nugarą, padarė G. Š. poodinę kraujosruvą nugaros dešinėje pusėje šalia sėdmens, kas sukėlė nukentėjusiajai mažametei G. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamoji T. A. padariusi šį nusikaltimą neprisipažino, parodė, kad 2013-07-27 vakare atbėgo jos sūnus T. A. su kaimyne K. K.. Sūnus verkė ir pasakojo, kad G. Š. jį pastūmė, sumušė. Jis laikėsi už pilvo. Ji neapžiūrėjo jo, nes jis ir taip galėjo turėti mėlynes. Tą dieną ji nebuvo išgėrusi. Ji nežino, ką kaimynai sugalvojo. Po 10-15 min. ji pamatė, kad eina G. Š. su broliu. Ji priėjo su sūnumi prie jų ir paklausė G. Š., kodėl ji mušasi, tačiau pastaroji tik juokėsi. Ji pasakė sūnui, kad jis suduotų G. Š. atgal. Ji paėmė sūnaus ranką ir pasakė, kad jis G. Š. trenktų. Sūnus nenorėjo to daryti. Ji laikė sūnaus ranką ir su juo kalbėjosi. Po to ji pastebėjo, kad G. Š. jau stovi prie savo sklypo ir keikiasi jos atžvilgiu. Daugiau nieko neįvyko. Po to ji matė kaimynus - vyrą su žmona, kurie turėjo matyti, kaip ji stovėjo su G. Š.. Kitos dvi mergaitės ėjo G. Š. iš paskos. Ji nemušė G. Š., o tik prisilietė su savo sūnaus rankomis G. Š. tarp pilvo ir krūtinės. Sūnus patraukė iš karto ranką. Nuo tokio prisilietimo negalėjo atsirasti kraujosruva. Viskas taip ir pasibaigė. Ji nežino, kodėl G. Š. teigia, kad ji spyrė jai du kartus. Liudytojai patys nevienodai aiškina viską. Vienas matė, kitas nematė. Mergaitės draugauja juk. I. Š. 3000 litų civilinio ieškinio ji nepripažįsta. Nesutinka su juo, nes nėra už ką sumokėti. Ji priėjo tik paklausti. Mergaitei tik buvo nemalonu. Jai sūnus papasakojo, kad G. Š. mušėsi tą dieną su jos sūnumi ir K. K.. Gal po to G. Š. atsirado mėlynė. Tą vasarą vaikai buvo susipykę. Policijai ji tik pajuokavo: „ką jūs nematote, kad stoviu girta“. Ji prisipažino kalta iš dalies tik dėl to, kad paėmė sūnaus ranką ir prisilietė prie G. Š.. Tačiau neprisipažįsta kalta, nes nesudavė du kartus G. Š..

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji neprisipažino, jos kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta tokiais įrodymais:

- nukentėjusiosios G. Š. parodymais, kad ji patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 26-27), paaiškino, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Ji atsimena, kad ją suspardė T. A., šalia jos namo (duomenys neskelbtini). Ji ją pradėjo spardyti be jokios priežasties. T. A. jai sudavė koja vieną smūgį į pilvą ir vieną į nugarą. Tuo metu ji ėjo su R. Č. ir G. T. gatve link jos namų. Mergaitės viską matė, nes buvo šalia. T. A. visą laikė kibdavo prie jų ir anksčiau. Tik savo pretenzijas reiškė žodžiais, o tai buvo pirmas toks kartas. Jos tėvai nematė to, o tik girdėjo jos riksmą. Ji viską papasakojo savo tėvams. Jie iškvietė policiją, po kelių dienų nuvyko pas medikus ir jai nustatė sužalojimus. Po suduotų smūgių ji pajuto skausmą. Jai skaudėjo po smūgių gal dieną. Po šių smūgių jokių pasekmių neliko. T. A. jos neatsiprašė. Su T. A. sūnumi tą dieną buvo įvykis, kad vaikščiojo su broliu ir šunimi. K. K. ir T. A. norėjo paglostyti šunį, o jie neleido. Jie pradėjo ją stumdyti. Brolis ją apgynė ir pastūmė T. A.. Pastarasis nubėgo namo. Šis įvykis buvo prieš valandą iki to, kai T. A. ją sumušė. T. A. jai sudavė nestiprius smūgius į rankas, ar į kojas. Jis stumdėsi. Iki to įvykio ji nežino ar policija lankėsi pas juos dėl konfliktų tarp kaimynų. T. A. pradėjo ją spardyti be jokios priežasties. Ji pribėgo prie jų, kažką rusiškai rėkė, tačiau ji jos nesuprato. T. A. nugriuvo ant žolės. Buvo taip, kad T. A. liepė savo sūnui jai trenkti, tačiau jis netrenkė. Tada ji paleido savo sūnų ir koja spyrė jai į pilvą. Kai ji norėjo bėgti, T. A. dar trenkė jai koja į nugarą, į juosmens sritį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji mažametė G. Š. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimą vietoje (b. l. 32-39);

- nukentėjusiosios atstovės I. Š. parodymais, kad turi sodą (duomenys neskelbtini). Su kaimyne T. A. blogų santykių iki to įvykio nėra buvę. Jos bendraudavo. Tik T. A., kai išgerdavo, pradėdavo šaukti, išvadindavo jos vaiką necenzūriniais žodžiais. Ji buvo parašiusi pareiškimą dėl to. Ji turi du vaikus: G. ((duomenys neskelbtini) m.) ir A. ((duomenys neskelbtini) m.). Vaikai tą dieną nuėjo pasivaikščioti su vienu šunimi, o ji su kitu atskirai. Ji ėjo iš šalutinio kelio, o vaikai ėjo pagrindiniu. Ji pamatė, kad atbėga jos vaikai ir jie jai papasakojo viską, kad K. K. ir T. A. apkeikė juos negražiais žodžiais. Ji grįžo namo. Vaikai liko, nes sutiko drauges R. Č. ir G. T.. Jie ėjo pasivaikščioti. Po kurio laiko ji išgirdo dukters riksmus, pastaroji bėgo namo ir rėkė, kad ją apspardė. Ji išbėgo ant kelio. Girdėjo, kaip necenzūriniais žodžiais T. A. išvadino jos dukrą. Ji buvo ant kelio, per jų sklypų vidurį, nes jų sklypus skiria tik vienas namas. T. A. necenzūriniais žodžiais vadino jos dukrą. Ji paklausė dukros, kas atsitiko. G. Š. jai papasakojo, kad vidury kelio buvo užpulta T. A. ir apspardyta. Dukra papasakojo, kad T. A. jai spyrė į pilvą, o kai ji pradėjo bėgti, tai trenkė dar vieną smūgį į nugarą, į juosmens sritį. Jos sūnus A., kai T. A. užpuolė dukrą, grįžo išsigandęs namo. Ji nusivedė dukrą namo ir apžiūrėjo. Pilvo, nugaros srityje buvo paraudimas, tik nedidelis. Dukra sakė, kad jaučia skausmą, tai ji iškvietė policiją. Pirmadienį nuvyko parašyti pareiškimą, o ne vietoje jį surašė, nes pareigūnai jai taip paaiškino. Įvykis įvyko savaitgalį. Jos dukters po šio įvykio psichinė sveikata pablogėjo. Ji nesitikėjo nuo suaugusio asmens tokio elgesio. Jie kreipėsi į psichiatrus ir psichologus. Dabar dukters sveikata pagerėjo. Ji pareiškė 3000 litų civilinį ieškinį dėl to, kad žmogus jaustų kaltę ir atsakomybę. Pinigine prasme tai protinga suma. Prašo tokios sumos už moralinę ir psichologinę žalą padarytą vaikui. Savo pareiškime ji nurodė ieškinio motyvus. Ji pareiškė tokios sumos ieškinį, nes žmogus kiek žino yra nedirbantis. Po to įvykio būdavo išgertuvės T. A. namuose. Pastaroji užgauliodavo jos vaiką necenzūriniais žodžiais. Vieną kartą jie dar buvo iškvietę policiją, bet prieš tą įvykį.

- liudytojos J. Š. parodymais, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 40), paaiškino, kad 2013-07-27 apie 21 val. ėjo su vyru R. Š. pasivaikščioti sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir išgirdo riksmus. Jie yra kaimynai su T. A. ir I. Š.. Girdėjo, kad T. A. garsiai keikėsi. Keliu ėjo trys mergaitės: G. Š. ir dar dvi jos draugės. Ji nematė paties veiksmo, tik girdėjo, kaip G. Š. skundėsi savo draugėms, kad T. A. jai spyrė. Viskas vyko ant keliuko. Jos akiratyje jos buvo iki 10 min. Jie pro jas praėjo. G. Š. su draugėmis buvo sustojusios prie T. A.. Pastaroji jas užkabino, keikėsi jų atžvilgiu, tai jos sustojo. Ji nematė, kaip T. A. spyrė G. Š.. Ji nežiūrėjo visą laiką į jas. Jei ir buvo tokie T. A. veiksmai, tai ji galėjo to nepastebėti, nes nežiūrėjo visą laiką į jas. Merginoms pro juos praeinant ji išgirdo G. Š. frazę, kad jai spyrė. Jie nuėjo namo, atgal nežiūrėjo. Ji girdėjo tikrai, kad T. A. keikiasi necenzūriniais žodžiais. Tarp jų nėra jokių santykių. Jie tik kaimynai. Jokių konfliktų nėra turėję. Tuo momentu ji matė kitą kaimynę, kurį sėdėjo lauke ir jos su T. A. išgėrinėjo. Kartais būdavo, kad susirinkdavo pas juos kompanijos ir jie vartojo alkoholį. Ji negali nurodyti atstumo tarp jų ir mergaičių. Jai reikėjo poros minučių prieiti prie jų. Ten nedidelis atstumas. Ji nieko nebandė išsiaiškinti su T. A.. Žmogus buvo išgėręs, agresyvus. Ji suprato, kad T. A. yra išgėrusi, nes ji su kita kaimyne vartojo alkoholį;

- liudytojo R. Š. parodymais, kad T. A. ir I. Š. jo kaimynės. 2013-07-27 vakare ėjo pasivaikščioti. G. V. 1-ąja gatve buvo sustoję. Žmona žiūrėjo gėles, o jis tuo momentu matė, kaip kaimynė T. A. spyrė G. Š.. Paties smūgio jis nematė, o matė T. A. judesį koja link G. Š. nugaros. Ten įvyko gal konfliktas. To jis negirdėjo. Jis buvo atsisukęs, tai pamatė spyrimą. T. A. ir G. Š. buvo ant bendro kelio. Tarp jų buvo gal 70 metrų atstumas. Šalia jų stovėjo dar dvi G. Š. draugės. T. A. spyrė G. Š. į užpakalinę dalį, į nugarą. Kaip jis suprato, tuo metu G. Š. ėjo nuo T. A.. Prieš tai jis matė, kaip T. A. su kaimyne sėdėjo lauke. Jis matė tik vieną smūgį. Nuo šio smūgio G. Š. lygtais nenukrito, o pabėgo. Jie ėjo į priekį, o mergaitės į jų pusę. Jo žmona nematė to smūgio, nes ji buvo atsisukusi ir žiūrėjo į gėlyną. Po to trys mergaitės pro juos praėjo. Paskui išėjo I. Š.. Jis nebendravo su T. A.. Girdėjo iš T. A. merginų atžvilgiu keiksmažodžius. Mano, kad T. A. nebuvo blaivi, nes iki to įvykio ji su kaimyne išgėrinėjo jos kieme. Viską jie matė per savo langą, nes atstumas iki 20 metrų. Jos gėrė atrodo degtinę, nes buvo skaidrus butelis. Tikrai tai buvo alkoholis, nes gėrė iš stikliukų. T. A. ir I. Š. jie pažįsta apie 5 metus. Neturėjo niekada su jomis konfliktų. Jis nežino dėl jų santykių ir konfliktų tarpusavyje. Jis nustebo, kad suaugęs žmogus taip elgėsi. Tuo metu žaidė kitos kaimynės dukra K. K. ir atrodo T. A. sūnus, ar K. K. brolis. Jis matė T. A. judesį koja link G. Š. nugaros. Ar ji įspyrė ir įvyko kontaktas, jis nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 42-46);

- liudytojos R. Č. parodymais, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Ji atsimena, kad G. Š. jai papasakojo, kad T. A. sūnus jai neleido praeiti, G. Š. jį pastūmė į krūmus. Vėliau ji, G. Š. ir G. T. ėjo, o T. A. stovėjo šalia savo namo, ant bendro kelio. Ji jų irgi nepraleido. Ji tiksliai neprisimena. Paskui T. A. pradėjo spardyti G. Š.. Kiek kartų bandė G. Š. spirti ji nepamena, bet pataikė kokius 2-3 kartus į koją ir nugarą. G. Š. pradėjo bėgti, T. A. bandė ją vytis. Jos pabėgo. G. Š. pirma nubėgo, o jos jai iš paskos iki G. Š. kiemo. Viską papasakojo G. Š. mamai. Atrodo, buvo išėjęs pasikalbėti G. Š. tėtis. Su T. A. sūnumi ji niekada gerai nesutarė. Pati T. A. anksčiau nenaudojo fizinio smurto prieš jas. Jai buvo baisu, kad suaugęs žmogus taip elgiasi. Kažkokie žodžiai iš T. A. buvo. Pastaroji po to pradėjo rodyti vidurinius pirštus, keikėsi necenzūriniais žodžiais;

- liudytojos G. T. parodymais, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Nelabai jau atsimena konfliktą. Ėjo keliu sodo bendrijoje su G. Š. ir R. Č.. Atėjo iš savo kiemo į kelią T. A. mama – T. A. su pačiu T. A.. Ji kalbėjo su jomis. Ji kalbėjo rusiškai, tai ji nelabai suprato. Paskui ji savo vaiką norėjo įkalbėti, kad jis trenktų G. Š.. T. A. paėmė jo ranką ir reikalavo, kad jis trenktų G. Š.. T. A. nenorėjo trenkti G. Š.. Tada pati T. A. spyrė su koja G. Š. į nugarą. Po to jos nubėgo visos prie G. Š. namų. G. Š. jai nepasakojo apie konfliktą su T. A.;

- I. Š. protokolu – pareiškimu, kad 2013-07-27 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, gatvėje pašalinių žmonių akivaizdoje T. A. sumušė jos mažametę dukrą G. Š., gimusią (duomenys neskelbtini). Ji kartą dukrai spyrė į pilvą ir kartą į nugarą, sukeldama mažametei išgąstį ir fizinį skausmą, demonstruodama tuo nepagarbą aplinkiniams (b. l. 1);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, patvirtinančiu, kas apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-9);

- duomenimis apie iškvietimą, kad 2013-02-27 22.05 val. buvo gautas pranešimas, kad kilo konfliktas tarp kaimynų. Pranešėjo (duomenys neskelbtini) metų mergaitę apspardė suaugusi kaimynė (b. l. 12);

- išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame užfiksuota, kad G. Š. kreipėsi konsultacijai 2013-08-28 dėl išgąsčio vaikystėje, nes mergaitė turi baimių, yra jautri, tapo uždaresnė po patirto streso (b. l. 17);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad G. Š. padaryta poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje šalia sėdmens, paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-07-27. G. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. G. Š. padarytas vienas kūno sužalojimas. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Mažai tikėtina, kad G. Š. nustatytas kūno sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių. Sužalojimo vietoje nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie konkretų žalojusį įrankį ar daiktą (b. l. 30-31);

- akistata tarp liudytojo R. Š. ir įtariamosios T. A. protokolu, kurios metu R. Š. patvirtino, kad matė kaip T. A. savo dešine koja spyrė mergaitei (b. l. 59-63).

Nors kaltinamoji neprisipažino sukėlusi fizinį skausmą bei nežymiai sužalojusi nukentėjusiąją, jos paaiškinimai paneigti kita bylos medžiaga. Kaltinamoji tvirtino, kad nukentėjusiajai ji nespyrė, ją palietė tik paėmusi savo sūnaus ranką. Kadangi nėra jokių duomenų, patvirtinančių T. A. nurodytas aplinkybes, jos paaiškinimas vertintinas kaip gynybinė pozicija.

Nukentėjusioji G. Š. nuosekliai tvirtino, kad T. A. ją užsipuolė ir spyrė jai koja į pilvą bei nugarą. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino kartu su ja buvusios liudytojos G. T. ir R. Č.. Liudytojos tvirtino, kad einant kartu su G. Š. prie jų priėjo T. A., ėmė šaukti ant G. Š. ir spyrė jai. Konfliktą iš dalies matę patvirtino ir liudytojai R. Š. ir J. Š.. Liudytojas R. Š. nurodė, kad paties smūgio kaip T. A. spyrė G. Š. jis nematė, o matė T. A. judesį koja link G. Š. nugaros. Jis girdėjo, kad tarp jų vyko konfliktas. Liudytoja J. Š. nurodė, kad visą laiką nežiūrėjo į T. A. bei G. Š., tačiau girdėjo riksmus bei kaip praeidama pro šalį G. Š. skundėsi, kad T. A. jai spyrė.

Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. Š. patvirtino, kad jos dukra grįžusi namo pasiskundė jai, kad T. A. jai įspyrė. Apžiūrėjus ant mažametės nukentėjusiosios kūno pilvo ir nugaros srityje matėsi nedideli paraudimai. Nukentėjusiosios patirtus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada (b. l. 30-31). Specialisto išvadoje nurodyta, kad G. Š. nustatyta poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje šalia sėdmens, būtent toje vietoje, į kurią nukentėjusioji nurodė, kad spyrė T. A.. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad mažai tikėtina, jog tokie sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai pargriuvus.

Remiantis išdėstytu, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), į jo padarymo aplinkybes, į tai, kad buvo panaudotas fizinis smurtas prieš mažametį, į nusikaltimo pasekmes, kurios yra minimalios ir šiuo metu nėra sužalojimo liekamųjų reiškinių, į kaltinamosios asmenybę, kuri dirba, administracine tvarka nebausta, neteista, į jos sveikatos būklę ir tai, kad ji neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, - todėl jai skirtina sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, sankcijos už padarytą nusikaltimą ribose. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas esant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 str.).

G. Š. atstovė I. Š. G. Š. vardu pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 15-16). Ieškinyje nurodyta, kad dėl T. A. veiksmų G. Š. patyrė fizinį skausmą bei stiprų dvasinį sukrėtimą, po patirto įvykio tapo uždaresnė, apie savaitę prasčiau miegojo ir po įvykio praėjus vienam mėnesiui jaučiasi nesaugi ir bijo išeiti į kiemą. Atsižvelgus į nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes, sunkumą ir liekamuosius padarinius, jos patirtus išgyvenimus, jos ir kaltinamosios turtinę bei šeimos padėtį, kad nukentėjusioji yra mažametė ir ją sužalojo suaugusi kaimynė, sukeldama jai išgąstį, dėl ko ji patyrė stiprius išgyvenimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, G. Š. civilinis ieškinys dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios mažintinas ir tenkintinas iš dalies ir jai priteistina 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str.

nusprendė:

T. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 8 p. bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

I. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. A. G. Š. 1500 (tūkstantį penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.