Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. liepos 29 d. UAB „Credit service“ ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią UAB „Credit service“ atsakovui suteikė 3700 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje nustatytas sumas UAB „Credit service“ naudai. Atsakovas sutarties sąlygų nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2019 m. kovo 16 d. nutraukė sutartį.

UAB „Credit service“ ir ieškovė UAB „Gelvora“ pasirašė Paskolų portfelio nuolatinio pardavimo sutartį Nr. 18-50-07, kuria atlygintinai perleistos visos reikalavimo teisės į atsakovo skolą. Ieškovė 2019 m. balandžio 2 d. informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė ir su ieškove neatsiskaitė. Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia pateikta medžiaga: Paskolų portfelio nuolatinio pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), išrašu iš skolų priėmimo-perdavimo akto Nr. 6, vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-09-15 palūkanų paskaičiavimo aktu, pranešimu dėl reikalavimo perleidimo ir kitais dokumentais.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, buvo pasyvus, nesinaudojo rungimosi teise.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta, kad tarp pirminės kreditorės UAB „Credit service“ ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai).

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. UAB „Credit service“ sutarties pagrindu atsiradusią prievolę vykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, taip pažeidė prievolės įvykdymo terminą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovui yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, jis turi pareigą sumokėti įsiskolinimą, palūkanas ir kitus sutartyje sutartus mokesčius. Pradinė kreditorė savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei, todėl atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovei (CK 6.101-6.102 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3578,77 Eur negrąžintą kredito sumą bei 55,50 Eur administravimo mokestį yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.73 straipsnis, 3 dalis, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.872-6.874 straipsniai, 6.881 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1924,01 Eur palūkanas ir 31,47 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (3578,77 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal ieškovės pateiktus duomenis nustatyta, kad 1924,01 Eur palūkanų sumą sudaro: 457,79 Eur palūkanos, kurias paskaičiavo pradinė kreditorė už laiką iki sutarties nutraukimo, ir 1466,22 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo reikalavimo perleidimo iki ieškinio parengimo dienos, taikant 31,47 procentų vartojimo kredito palūkanų normą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6 punkto matyti, kad sutartyje numatytos fiksuoto dydžio palūkanos kvalifikuotinos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos. Sutartis nutraukta 2019 m. kovo 16 d. Iš 2019 m. kovo 25 d. pradinės kreditorės ir ieškovės skolų priėmimo–perdavimo akto Nr. 6 matyti, kad neapmokėta palūkanų suma iki sutarties nutraukimo pagal sutartį yra 457,79 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2019 m. gegužės 22 d. atliko 200 Eur mokėjimą, kurį ieškovė nuskaičiavo ne nuo skolos sumos, o nuo mokėtinos palūkanų sumos, todėl atsižvelgiant į tai, ieškovei ir priteisiama nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų suma minusavus atsakovo atlikto mokėjimo sumą nuo mokėtinos palūkanų sumos, t. y. 257,79 Eur.

Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškinio reikalavimai dėl likusios 1666,22 Eur mokėjimo palūkanų sumos, paskaičiuotos po sutarties nutraukimo ir 31,47 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (3578,77 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkinami.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šių palūkanų priteisimo sąlygoms: iškeltai civilinei bylai ir ieškovės reikalavimui jas priteisti, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga tenkintai ieškinio daliai bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 125 Eur žyminis mokestis. Laikytina, kad buvo patenkinta 70 procentų ieškinio reikalavimų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 87,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, 2020-00970, CPK 96 straipsnio 6 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3578,77 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 77 ct) skolą, 257,79 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 79 ct) palūkanas, 55,50 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 50 ct) administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui (Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams) per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalie reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.