- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- 2YT-2167-237/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01880-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- D. B.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė, Rimonda Klimienė
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą, suinteresuotas asmuo D. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo, paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013 m. balandžio 11 d., palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2017 m. spalio 8 d.
Pareiškėja pareiškime bei jo astovė advokatė Raimonda Klimienė teismno posėdyje nurodė, kad 2013 m. balandžio 11 d. mirė tėvas A. B., testamento tėvas nepaliko. Tėvas gyveno santuokoje su motina E. B. Jie abu bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn 2010 m. liepos 28 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties E. B. liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, valdė ir tvarkė likusį turtą, prižiūrėjo namus, tėvo asmeninius ir atminčiai skirtus daiktus, mokėjo mokesčius, susijusius su pastatų eksploatavimu. 2017 m. spalio 8 d. mirė mama E. B., 2017 m. lapkričio 15 d. pateikė pareiškimą Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui dėl palikimo po E. B. mirties priėmimo. Notarų biure paaiškėjo, kad mama įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo po sutuoktinio A. B. mirties nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimą po E. B. mirties, pareiškėja neturi galimybės įgyvendinti savo teisės į tą dalį palikimo, į kurią paveldėjimo įstatymų nustatyta tvarka neįformino mama E. B. po sutuoktinio mirties. A. ir E. B. santuokoje gyveno nuo 1969 metų. Jie buvo susilaukę trijų vaikų. Vienas jų - A. B. - mirė 2000 m., jis nebuvo sukūręs šeimos, įpėdinių neturėjo. Kitą savo brolį D. B. į procesą įtraukia suinteresuotu asmeniu, kad jis teismui išreikštų savo nuomonę šiuo klausimu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. B. bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad po A. B. mirties visu likusiu turtu rūpinosi mama E. B., pareiškėjos pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.
Liudytoja S. M. parodė, kad yra pareiškėjos draugė, važiuodavo į kaimą pas jos tėvus, žino, kad mirus tėvui visą turtą valdė ir tvarkė pareiškėjos mama, kuri gyveno tuose pastatuose iki savo mirties.
Liudytojas raimondas Leonavičius parodė, kad jis atlikdavo smulkius remonto darbus, padėdavo ūkio darbuose, po pareiškėjos tėvo mirties jų namuose liko gyventi mama su D. B., visą turtą valdė ji.
Pareiškimas tenkintinas. Iš medicininio mirties liudijimo (b. l. 8, 9) matyti, kad E. B. mirė 2017 m. spalio 8 d. Iš mirties liudijimo (b. l. 11) matyti, kad A. B. mirė 2013 m. balandžio 11 d. Iš pareiškimo apie palikimo priėmimą (b. l. 10) matyti, kad R. P. kreipėsi į Raseinių rajono 1 – ąjį notarų biurą dėl E. B. palikimo. Iš pranešimo matyti, kad dėl A. B. palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 12). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad A. B. ir E. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pasatai: gyvenamasis namas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas - viralinė, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, kurio UN (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (b. l. 13-14), esantys (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų santuokos liudijimų ir gimimo liudijimo (b. l. 15-17) matyti, kad pareiškėja yra E. B. ir A. B. duktė. Iš mirties liudijimo (b. l. 18) matyti, kad A. B. mirė 2000 m. rugpjūčio 16 d.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens atsiliepimo, liudytojų parodymų, eančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. B. per įstatymo nustatytą terminą buvo išreiškusi savo valią priimti vyro A. B., mirusio 2013 m. balandžio 11 d., palikimą, t. y. E. B. atliko aktyvius veiksmus, ji toliau gyveno likusiuose pastatuose, valdė ir tvarkė likusį vyro turtą iki savo mirties. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. B. po vyro A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013 m. balandžio 11 d., priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti. Paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2017 m. spalio 8 d., po A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013 m. balandžio 11 d., priėmė jo palikimą, nes jį valdė ir tvarkė.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.