Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-477-1035/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-10
Bylos Nr.
1A-477-1035/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19454-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-477-1035/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19454-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. S. nuteistas už tai, kad jis 2022 m gegužės 16 d. apie 11.48 val. parduotuvėje „L.“ (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynų paėmė 1 vnt. duonos su moliūgais, 1,09 Eur vertės; 50 vnt. sviesto pakelių, kurio 1 vnt. kaina 2,29 Eur, iš viso 114,50 Eur vertės; 48 vnt. sviesto pakelių, kurio 1 vnt. kaina 3,99 Eur, iš viso 181,52 Eur vertės; 1 vnt. iškylų pledą 6,99 Eur vertės; 1 vnt. čiužinio paklodę, 4,99 Eur vertės; 1 vnt. „Pragos“ kumpį, 0,99 Eur vertės; 1 vnt. kukurūzų traškučių pakelį, 0,69 Eur vertės, įsidėjo minėtas prekes į pirkinių vežimėlį ir, nesumokėjęs už prekes, pasišalino iš parduotuvės patalpų, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 320,77 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o tuo atveju, jei bus palikta ta pati bausmė, prašo nustatyti ją atlikti Alytaus kalėjime. Nurodo, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas užsitęsė apie vienerius metus. Jis turėjo panašių bylų, tačiau jos pasibaigdavo baudžiamaisiais įsakymais, t. y. nebuvo vilkinamos. Pasak apelianto, jis yra nuteistas už vagystes, kurias įvykdė vėliau, tačiau bausmę jau yra atlikęs. A. S. teigimu, dėl šios priežasties bausmių bendrinimas jam nėra palankus, nes bendrinant bausmes jam negali būti paskirta didesnė nei 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroras Benediktas Leišys prašo skundą atmesti. Nurodo, kad A. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta ir neteisinga.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo A. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo jam paskirta arešto bausme. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nagrinėjamu atveju A. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą. Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. S. veikė tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, pagrobtų prekių parduotuvei negrąžino ir padarė realią žalą. Atsižvelgė į A. S. atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų taip pat matyti, kad skiriant bausmę A. S. buvo įvertinti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys. A. S. praeityje teistas 25 kartus, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei – vagystes, labai daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirbantis, nusikalstamų veikų darymo metu turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti A. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę.

Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. S. už padarytas nusikalstamas veikas anksčiau buvo skirtos ir švelnesnės, ir griežtesnės (laisvės atėmimo) bausmės, taip pat taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šios priemonės buvo neveiksmingos ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Iš esmės visos A. S. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai kategorijai – nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Akivaizdu, kad A. S. nusikalstamas elgesys pasireiškia sistemingumu, kryptingai atliekant panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir nedarant dėl to atitinkamų išvadų, nes tai yra sąmoningai pasirinktas jo pragyvenimo šaltinis. Kaip minėta, A. S. nedirba ir negauna oficialių pajamų, be kita ko, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. A. S. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje pats patvirtino, kad vogė prekes iš parduotuvės turėdamas tikslą jas parduoti ir už gautus pinigus įsigyti narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę – areštą, jo dydį pagrįstai nustatė artimą šios bausmės rūšies, numatytos už baudžiamąjį nusižengimą, maksimumui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, tai sudarė pagrindą taikyti nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant nuteistajam galutinę 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę. Ši bausmė, atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, iš tiesų yra švelni, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, gali būti pasiekti paskiriant jam dar švelnesnę bausmę.

Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus ir baustumus administracine tvarka, ankstesnių bausmių neefektyvumą ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos A. S. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį.

Dėl apelianto argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo vilkinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2022 m. gegužės 31 d., o pabaigtas – 2023 m. balandžio 14 d. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija nenustatė vilkinimo požymių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl vagystės iš parduotuvės, kai asmuo, galimai įvykdęs vagystę, nebuvo nustatytas. Taigi, ikiteisminis tyrimas užtruko ir dėl šios priežasties. Kaip matyti, iš vaizdo kamerų įrašų buvo nustatytas automobilis, kuriuo pasišalino vagystę įvykdęs asmuo, vėliau buvo nustatytas šio automobilio savininkas, kuris ir nurodė, kad vagystę galėjo įvykdyti keleivis A. S. Be to, iš tyrėjų tarnybinių pranešimų matyti, kad A. S. vengė atvykti į apklausą, todėl ikiteisminio tyrimo trukmei įtakos turėjo ne tik minėtos objektyvios priežastys, susijusios su vagystę įvykdžiusio asmens nustatymu, bet ir paties A. S. elgesys. Taigi, A. S. apeliacinio skundo argumentai, kad dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo nebuvo galimybės jį pabaigti prokurorui kreipiantis į teismą dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo ir kad jis jau atliko bausmes už vėliau įvykdytas vagystes bei dėl to jam tapo nepalankus bausmių subendrinimas, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Tuo atveju, jeigu apeliantui bus palikta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, jis apeliaciniame skunde išreiškė pageidavimą nustatyti jam atlikti bausmę Alytaus kalėjime. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo vietos parinkimas nuteistiesiems išeina už teismo kompetencijos ribų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 23 straipsnio 1 dalimi, konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Dar detaliau arešto bausmės atlikimo tvarka išaiškinta pačiame skundžiamame nuosprendyje.

Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka