Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T.K. ieškinį atsakovui E.K. dėl skolos regreso tvarka priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui E.K. adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas siųsti atsakovo darbovietės (duomenys neskelbtini) registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir 2017-02-06 įteikti darbovietės administracijai. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atsakovui, remiantis CPK 123 str. 3 d. laikytinas tinkamu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 d. terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d. nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-293-807/2009 pagal T.K. ir E.K. prašymą suinteresuotam asmeniui DNB NORD bankui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, priėmė 2009-04-07 sprendimą, kuriuo nusprendė prašymą tenkinti, tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 5 p. susitarta, kad ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims pasidalina tokia tvarka: negrąžinta kredito dalis 9 587,67 Lt (2 776,78 EUR) pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2403-2007-22076 bei negrąžinta kredito dalis – 18 806,30 Lt (5 446,68 EUR) pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2403-2007-17969, sudarytas su AB DNB NORD banku, yra sutuoktinių bendroji prievolė, todėl skolinius įsipareigojimus kreditoriui abu sutuoktiniai po santuokos nutraukimo dengia solidariai iki visiško prievolių įvykdymo (b.l. 9-10). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodytas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2009-05-05. Ieškovės teigimu, įsipareigojimus pagal solidariąsias ieškovės ir atsakovo prievoles AB DNB bankui vykdė tik ieškovė, kuri pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2403-2007-22076 ir Kreditavimo sutartį Nr. 2403-2007-17969 sumokėjo kreditoriui visas sumas, tenkančias tiek ieškovei, tiek ir atsakovui. AB DNB banko 2016-12-02 rašte Nr. K2.51-29/2112 nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2009-05-07 iki 2016-11-02 pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2403-2007-17969 bankui sumokėta 2 269,03 Lt ir 4 746,08 EUR paskolos, 1 836,19 Lt ir 438,79 EUR palūkanų, 3 213,04 Lt delspinigių; pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2403-2007-22076 bankui sumokėta 9 498,46 Lt paskolos, 1 895,43 Lt palūkanų, 2 018,86 Lt delspinigių; laikotarpiu nuo 2009-05-07 iki 2016-11-02 į atsakovo vardu atidarytas sąskaitas ieškovė pervedė 97,00 Lt, 7 576,00 Lt, 800,00 Lt, 1 500,00 Lt, 5 094,00 EUR, 90,88 Lt sumas (b.l. 11). Įrodymų, kad atsakovas, vykdydamas aukščiau nurodytas kreditavimo sutartis, butų sumokėjęs AB DNB bankui bent dalį pagal sutartis mokėtinų sumų, arba kompensavęs ieškovei bent dalį jos sumokėtų sumų AB DNB bankui, byloje nėra (CPK 178 str.).

CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-293-807/2009 patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartimi, ieškovas ir atsakovai susitarė, kad negrąžinta kredito dalis – 9 587,67 Lt (2 776,78 EUR) pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2403-2007-22076 bei negrąžinta kredito dalis – 18 806,30 Lt (5 446,68 EUR) pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2403-2007-17969, yra sutuoktinių bendroji prievolė, todėl skolinius įsipareigojimus kreditoriui abu sutuoktiniai po santuokos nutraukimo dengia solidariai iki visiško prievolių įvykdymo (b.l. 9-10). Pagal CK 6.6 str. 4 d., jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. To paties straipsnio 7 d. įtvirtinta, kad jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Remiantis CK 6.9 str. 1 d., solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Bylos duomenimis, po santuokos, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukimo, solidariąsias prievoles pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2403-2007-22076 ir Kreditavimo sutartį Nr. 2403-2007-17969 vykdė vien ieškovė, sumokėjo kreditoriui visas likusias pagal sutartis mokėtinas sumas - 8 223,46 EUR. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė, išmokėjusi likusias kreditų dalis AB DNB bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2403-2007-22076 ir Kreditavimo sutartį Nr. 2403-2007-17969, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo dalies to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.). Kadangi ieškovė, vykdydama nurodytas kreditavimo sutartis, AB DNB banko naudai sumokėjo iš viso 8 223,46 EUR sumą, ½ dalis šios sumos - 4 111,73 EUR priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

CK 6.37 str. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 5 procentai dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 4 111,73 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 123,00 EUR žyminio mokesčio (b.l. 3), 200,00 EUR išlaidos advokato teisinei pagalbai (b.l. 7), 15,00 EUR išlaidos už AB DNB banko pažymą (b.l. 12), iš viso 338,00 EUR (LR CPK 79 str., 93 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E.K., a.k. (duomenys neskelbtini), 4 111,73 EUR (keturis tūkstančius vieną šimtą vienuolika eurų, 73 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 111,73 EUR sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2017-01-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 338,00 EUR (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės T.K. a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.