Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. N. ir A. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai L. N. ir A. D. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio, pareiškėjų tėvo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė motina O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjai kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla užvesta, bet paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas A. D., gim. 19(duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Mirties akto Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvo A. D. mirties liko jo turtas: santuokoje įsigytas gyvenamasis namas, 189, 73 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nei vienas iš įpėdinių, nei pareiškėjų motina O. D., nei pareiškėjai po tėvo A. D. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo. Mirus tėvui A. D., motina O. D. liko gyventi jiems abiems priklausančiame gyvenamajame name, tvarkė ir prižiūrėjo gyvenamąjį namą, mokėjo mokesčius, naudojosi sutuoktiniui priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjų motina O. D. po savo sutuoktinio A. D. mirties palikimą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, tačiau į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė. Šiuo metu pareiškėjai norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjų motina O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio, pareiškėjų tėvo A. D., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikalinga tikslu sukurti pareiškėjams turtines teises (paveldėjimą) į jų motinos palikimą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, pareiškėjų L. N. ir A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens prašymą, bei į tai, jog jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 str. 8 d.).

Vadovaujantis 2000-07-18 LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui. Kadangi A. D. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 str., kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 str. 1 d., CK 5.50 str. 2 d.). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Bylos medžiaga, pareiškėjų, liudytojų V. N., M. D. parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties akto Nr. (duomenys neskelbtini) (18-19 b.l.). Po tėvo A. D. mirties liko jo turtas: santuokoje įsigytas gyvenamasis namas, 189, 73 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (20-22 b.l.). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina O. D., gim. (16 b.l.) Pareiškėjų L. N. ir A. D. motinos O. D. aktyvius veiksmus po tėvo mirties patvirtina šalių paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, jog O. D. perėmė visą iki tol savo sutuoktinio A. D. turėtą turtą – gyvenamąjį namą su garažu, liko gyventi jiems abiems priklausančiame gyvenamajame name, tvarkė ir prižiūrėjo gyvenamąjį namą, mokėjo mokesčius, naudojosi sutuoktiniui priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais. Šias paminėtas aplinkybes patvirtino ir posėdyje apklausti liudytojai.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 str. 1 d.). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjų L. N. ir A. D. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d.).

Konstatuotina, jog O. D. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjų mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei vienas iš įpėdinių, t.y. nei O. D., mirusi (duomenys neskelbtini), nei pareiškėjai L. N. ar A. D. po tėvo A. D. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškėjų motina O. D. turi teisę paveldėti turtą, likusį po sutuoktinio mirties (CK 5.13 str.).

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 1,48 Eur pašto išlaidų, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 3 Eur sumą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 ir 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. N. ir A. D. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio, pareiškėjų tėvo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.