Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ortas“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

priteisti iš atsakovo 9 424,08 EUR valstybinės žemės nuomos mokesčio;materialiąsias palūkanas – 2 222,73 EUR;5 procentų dydžio procesines palūkanas;bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

Ieškovas prašė priteisti žemės nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 01 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Ieškovas nepagrįstai žemės nuomos mokesčio paskaičiavimui taiko Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisykles (2014 m. gegužės 14 d. redakcija), nes Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 14 d. Sprendimo Nr. 1-1792 2 punkte nustatyta, jog tarifai ir taisyklės taikomi nuo 2014 metų mokestinio laikotarpio. Teismas, nagrinėdamas ginčą vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 3 d. Sprendimu Nr. 1-1048 Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių tvirtinimo (toliau tekste – Taisyklės), kurio 2 punktas nustato, jog šios taisyklės taikomos nuo 2009 metų mokestinio laikotarpio.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo (T. I / p. 17-21) matyti, kad žemės sklype, esančiame Lentvario g. 18, Vilnius, atsakovas turėjo pastatus laikotarpiu 2007 m. gegužės 13 d. iki 2012 m. kovo 07 d. Nuo 2012 m. kovo 07 d. pastatų savininkas yra kitas juridinis asmuo (T I/ p. 32-34). Žemės sklypo, kurio plotas 1,3034 ha, esančio prie šių pastatų, savininkas yra valstybė, kuri buvo išnuomojusi žemę UAB „Ortas“ nuo 2000 m. sausio 20 d. iki 2012 m. kovo 22 d., nuo 2012 m. kovo 22 d. žemę nuomoja pastatus įgijęs juridinis asmuo.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo (T. I / p. 22-25) matyti, kad žemės sklypą, esatį Lentvario g. 18A, Vilnius, atsakovas nuomojo iš valstybės laikotarpiu nuo 2000 m. gegužės 08 d. iki 2011 m. gegužės 04 d. Nuo 2011 d. gegužės 04 d. valstybinę žemę nuomoja kitas juridinis asmuo.

Nuomos sutartis su atsakovu dėl žemės sklypo, esančio Lentvario g. 18, Vilniuje, buvo sudaryta 1999 m. gruodžio 09 d. (T. 1, p. 27-28). Iš šios sutarties 12 punkto matyti, jog šalys sutarė, kad nuomos mokesčio dydis bus skaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nuomos sutartis su atsakovu dėl žemės sklypo, esančio Lentvario g. 18, Vilniuje, buvo sudaryta 2000 m. kovo 17 d. (T. 1, p. 30-31). Iš šios sutarties 12 punkto matyti, jog šalys sutarė, kad nuomos mokesčio dydis bus skaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Taigi atsakovas nuo 2012 m. kovo 22 d. nebėra valstybinės žemės, esančios Lentvario g. 18, Vilniuje, nuomotojas bei nuo 2011 m. gegužės 04 d. nebėra valstybinės žemės, esančios Lentvario g. 18A, Vilnius, nuomininkas. Kadangi valstybinės žemės nuomos mokestį privalo mokėti jos nuomininkas (Taisyklių 5 p.), todėl ieškovo reikalavimas dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėjimo už laikotarpį, kai atsakovas nebebuvo nuomininkas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartimi (Civilinė byla Nr. B2-3621-232/10) iškėlė bankroto bylą atsakovui, nutartis įsiteisėjo 2010 m. balandžio 08 d.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 08 d. nutartimi (Civilinė byla Nr. B2-917-232/14) nutraukė atsakovo bankroto bylą.

Įmonei iškėlus bankroto bylą nutraukiamas visų mokesčių ir privalomųjų įmokų, palūkanų, netesybų skaičiavimas stabdomas ir vėl atnaujinamas nutraukus bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 7 d., 27 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog laikotarpiu, kol atsakovas buvo bankrutuojanti įmonė jam negalėjo būti skaičiuojami jokie mokesčiai, įskaitant ir žemės nuomos mokesčius. Bankroto bylos nutraukimo metu atsakovas jau nebebuvo valstybinės žemės nuomininkas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovo reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovo laikotarpiu nuo 2010 kovo 29 d. yra nepagrįstas ir atmestinas.

Taisyklių 4 punktas nustato, jog valstybinės žemės nuomos mokestis (toliau – mokestis) pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, per kurį buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, arba nuo kito mėnesio, kai buvo tapta valstybinės žemės naudotoju. Mokestis baigiamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ar naudojimosi valstybine žeme pabaigos. Mokestis skaičiuojamas mėnesiais.

Atsakovas mokesčio dydžio neginčijo, todėl teismas plačiau šio klausimo nenagrinėja. Atsakovo teigimu ieškovas turėjo reikšti reikalavimus bankroto byloje ir nutraukus bankroto bylą visi įsipareigojimai skaitomi pasibaigę. Su šiais teiginiais negalima sutikti. Joks teisės aktas nenustato, jog iškėlus bankroto bylą ar atkūrus bankrutuojančios įmonės mokumą iki bankroto bylos iškėlimo buvę prievolės pasibaigia. Sistemiškai aiškinant ĮBĮ darytina išvada, kad tik likvidavus juridinį asmenį dėl bankroto nepadengti kreditoriniai reikalavimai pasibaigia. Baigus bankroto procedūrą ne juridinio asmens likvidavimu, bet bankroto bylos nutraukimu, kreditorių reikalavimai nesibaigia. Pagal ĮBĮ yra dvejopo pobūdžio bankrutuojančios įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys (ĮBĮ 3 str. 1 d.), o taip pat kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto byloje yra patvirtinti teismo nutartimi (ĮBĮ 21 str. 2 d.). Juridinio asmens kreditorius turi teisę (ĮBĮ 21 str. 1 d.), bet ne pareigą, kreiptis dėl įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą (ĮBĮ 21 str. 1 d.). Tik teismo patvirtinti kreditoriai turi teisę tenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios bendrovės turto (ĮBĮ 35 str.). Kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patvirtinti bankroto byloje, nepraranda reikalavimo teisių į juridinį asmenį, bet praranda teisę tenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto ĮBĮ nustatyta tvarka. Nutraukus bankroto bylą, kreditorius turi teisę bendra tvarka reikalauti prievolių įvykdymo iš juridinio asmens. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą pagal prievoles, susidariusias iki nutarties, iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo.

Taigi ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo valstybinės žemės nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 01 d. iki 2010 m. kovo 31 d. arba už 2009 m. 12 mėnesių ir 3 mėnesius 2010 metų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti 3 121,61 EUR žemės nuomos mokesčio (Taisyklių 5.1 ir 9 p.; 519354 LTL x 1,5 % = 7790.30 LTL/3.4528 = 2256.23 EUR; 199200 LTL x 1.5 % = 2988 LTL/3,4528 = 865.38 EUR; 2256.23+865,38= 3121,61 EUR) už 2009 metus yra pagrįstas ir tenkintinas. Taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl žemės nuomos mokesčio už 2010 metų 3 mėnesius, t. y. dėl 780,40 EUR (3121,61/12x3) skolos už žemės nuomą. Iš viso atsakovas skolingas ieškovui 3 902,01 EUR žemės nuomos mokesčio, kuris ir priteistinas iš atsakovo (CK 6.545 str., 6.552 str.).

Ieškovas reikalauja priteisti 2 222,73 EUR materialiąsias palūkanas už prievolių įvykdymo termino praleidimą. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanų norma yra 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Pagal Taisyklių 8 punktą juridiniai asmenys iki einamųjų metų lapkričio 01 d. turi pasiskaičiuoti ir pateikti mokesčio deklaracijas bei, pagal Taisyklių 17 punktą, mokestį turi sumokėti iki einamųjų metų lapkričio 15 d. atsakovas žemės nuomos mokesčio už 2009 metus nesumokėjo uždelsdamas 46 dienas (laikotarpis nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.). Atsakovas teisės aktų nustatytais terminais nesumokėjo mokesčio, todėl ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo už 2009 metus tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 19,67 EUR (3121,61 x 5% / 365 x 46) materialiųjų palūkanų. Kaip minėta, iškėlus bankroto bylą stabdomas palūkanų skaičiavimas, todėl palūkanos už 2009 metais nesumokėtus mokesčius skaičiuotinos iki 2010 m. balandžio 08 d., o už 2010 metus neskaičiuotinos, nes nebuvo pasibaigęs mokesčio sumokėjimo terminas (2010 m. lapkričio 15 d.). Ieškovo reikalavimas dėl materialiųjų palūkanų priteisimo už 2010 m. sausio 01 d. – 2010 m. balandžio 08 d. 98 dienas, t. y. dėl 41,91 EUR (3121,61 x 5% / 365 x 98) yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Atsakovui bankroto byla nutraukta 2014 m. balandžio 08 d. Nutraukimo metu visų prievolių terminai buvo pasibaigę, todėl palūkanos skaičiuotinos nuo visos sumos. Ieškovas ieškinyje pateikė reikalavimą dėl materialiųjų palūkanų priteisimo laikotarpiu iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. Laikotarpiu nuo bankroto bylos nutraukimo iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. ieškovui iš atsakovo priteistina 268,33 EUR (3902,01,61 x 5% / 365 x 502) palūkanų. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 329,91 EUR materialiųjų palūkanų (CK 6.261 str., 6.210 str.).

Likusioje dalyje ieškinio materialiniai reikalavimai atmestini.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovės atžvilgiu patenkintas iš dalies, iš atsakovės valstybės naudai priteistina atitinkama dalis – 126,96 EUR žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 9 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistina 2,52 EUR (b. l. 01) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.). Iš viso valstybei iš atsakovo priteistina – 129,48 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei (į. k. 111109233) iš atsakovo UAB „Ortas“ (į. k. 120166799) 3 902,01 EUR (tris tūkstančius devynis šimtus du euro ir 01 euro centą valstybinės žemės nuomos mokesčio, 329,91 EUR (tris šimtus dvidešimt devynis euro ir 91 euro centų) materialiųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos 4 231,92 EUR (keturių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt vieno euro ir 92 euro centų) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugsėjo 09 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Atmesti ieškinį likusioje dalyje.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ortas“ (į. k. 120166799) valstybės naudai 129,48 EUR (vieną šimtą dvidešimt devynis euro ir 48 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.