Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. ir atsakovės J. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei J. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl santuokinio turto ir įsipareigojimų padalijimo nutraukiant santuoką bei santuokos nutraukimo turtinių teisinių pasekmių atsiradimo momento.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl turto padalinimo

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismo sprendimas dalyje dėl automobilio vertės nustatymo nemotyvuotas, teismas nukrypo nuo CK 3.119 str. reglamentacijos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Transporto priemonės vertė nustatyta pagal ieškovo 2009-07-14 ieškinyje nurodytus duomenis, tuo tarpu sprendimas priimtas po pusantrų metų – 2011-01-27, todėl transporto priemonės vertė sumažėjo iki 16 750 Lt, atitinkamai kompensacija ieškovui mažintina iki 8 375 Lt.Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas prieš mėnesį iki santuokos sudarymo sudarė 2007-05-04 lizingo sutartį, pagal kurią išpirkinėjo automobilį Subaru Outback, įsipareigojimas su palūkanomis sudarė 103 233,09 Lt. Iš įmokų grafiko matyti, kad visos įmokos buvo mokamos santuokos metu iš bendrų šeimos piniginių lėšų. Byloje nepateikta įrodymų, kad automobilis išpirktas iš ieškovo asmeninių lėšų. Kadangi santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, ieškovas privalo kompensuoti ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, pagal CK 3.115 str. 2 d., 3.88 str. 1 d. 5p., kas sudaro 51 616,54 Lt. Įskaičius šalių mokėtinas kompensacijas iš ieškovo priteistina 43 241,54 Lt. Taip pat apeliantė pažymi, kad teismas nustatė ieškovo asmeninius kreditorinius įsipareigojimus pagal kreditinės kortelės bei kredito sutartis, tačiau nevertino, kad asmeniniai ieškovo įsipareigojimai buvo vykdomi santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų ir nesprendė dėl ieškovo prievolės kompensuoti apeliantei ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Byloje padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas. Teismas netinkamai taikė CK 3.67 str. 2 d. netenkindamas prašymo nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes šalims sukėlė nuo 2008-09-02. Apelianto teigimu, CK 3.67 str. 2 d. riboja teisę prašyti taikyti santuokos nutraukimo pasekmes tik tam sutuoktiniui, dėl kurio vieno ės iširo santuoka, kai kitas sutuoktinis nėra kaltas dėl jos iširimo, tačiau neriboja tokios teisės, kai dėl santuokos nutraukimo yra atsakingi abu sutuoktiniai. Kai nėra nei vieno nekalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio, nėra silpnesniosios šalies, kuria reikėtų apsaugoti, nei vienam iš sutuoktinių negali būti taikomi ribojimai kitos šalies sąskaita, suvaržant teisę pasinaudoti įstatyme nustatyta galimybe prašyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo faktinio gyvenimo skyrium pabaigos. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės taip pat turi būti užtikrintas šalių lygiateisiškumas, nesudarant jokių įstatymuose nenumatytų draudimų. Kadangi ieškovas vienas vykdė šalių solidarinius įsipareigojimus nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios iki ieškinio padavimo, šio reikalavimo netenkinimas sukelia materialinių nuostolių. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl įsipareigojimo pagal 2007-11-14 kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 07-012795-RK vykdymo. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl lėšų pagal šią sutartį išleidimo ne šeimos poreikiams. Lėšos buvo paimtos šeimos kasdieniams poreikiams tenkinti, namų apyvokos daiktams įsigyti. Įsipareigojimus pagal šią sutartį šalys turi vykdyti solidariai. Tokios pozicijos laikosi ir kreditorius. Teismas pažeidė CK 3.109 str. 2, 3 d. nuostatas bei CPK 177-179 str.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog vadovaujantis CPK 312 str. apeliantė neturi teisės reikalauti keisti skundžiamo sprendimo ir pakeisti automobilio vertę. Automobilio vertė buvo nurodyta ieškovo ir nebuvo ginčijama; apeliantė pateikia tik vidutinę turto rinkos vertę, bet ne konkretaus dalintino automobilio vertę. Be to, CPK 314 str. riboja naujų įrodymų pateikimo galimybę. Nurodo, jog apeliantė priešieškinio nereiškė dėl 2007-05-04 lizingo sutarties, neprašė kompensacijos už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir įskaityti šalių priešpriešinius reikalavimus, tokios aplinkybės pirmosios instancijos teisme netirtos. Nurodo, jog lizingo sutartis nutraukta, neišmokėtas automobilis parduotas ir iš šių lėšų bei asmeninių lėšų padengtas įsiskolinimas lizingo bendrovei. Taigi sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė sumažinta nebuvom nors šis klausima ir nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai jai priteisė ½ sumos, ieškovo prisiimtų įsipareigojimų pagal kreditinės mokėjimo kortelės sutartį ir kredito sutartis, tačiau tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme apeliantė nereiškė, jis nagrinėjamas nebuvo, todėl taip pat negali būti reiškiamas ir apeliacinėje instancijoje. Be to jis nėra tinkamai išreikštas ir konkretus.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, patenkinti atsakovės apeliacinį skundą; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutinka su apelianto CK 3.67 str. 2 d. aiškinimu. Šio straipsnio taikymas siejamas su kaltės dėl santuokos iširimo institutu, su nekaltosios šalies teise prašyti šią išimtį, bet ne teismo pareiga tokį prašymą besąlygiškai tenkinti. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad pagal asmeniškai sudarytą 2007-11-14 kreditinės kortelės mokėjimo sutartį paimtos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie automobilio Toyota Corolla Verso 1.6, 2002 m. rinkos kainą 2011 m. sausio mėn. (t.1, b.l. 236); 2011-07-28 pateikė prašymą dėl įrodymų – duomenų apie tai, kokias sumas A. L. mokėjo kas mėnesį pagal 2007-05-04 lizingo sutartį ir kokia bendra suma yra sumokėta iki 2009-08-31, išreikalavimo iš UAB „Swedbank lizingas“ (t.2, b.l. 18). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantės prašymas dėl duomenų apie automobilio rinkos kainą 2011 m. sausio mėn. prijungimo prie bylos tenkinamas, šis įrodymas yra tiesiogiai susijęs su apeliacinio skundo reikalavimu, pateiktas kartu su apeliaciniu skundu; jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Prašymas dėl įrodymų išreikalavimo iš UAB „Swedbank lizingas“ apie A. L. mokėjimus lizingo kompanijai atmetamas kaip perteklinis; nagrinėjamoje byloje yra lizingo sutarties kopija ir mokėjimų grafikas apie A. L. mokėjimus lizingo kompanijai.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, teismo sprendimas priimtas tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes; tačiau nustatydamas kompensacijos, priteisiamos iš atsakovės ieškovui, dydį, teismas netinkamai taikė CK 3.119 str. nuostatas, kas sudaro pagrindą pakeisti šią teismo sprendimo dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2007 m. birželio 9 d.; ieškovas A. L. ir atsakovė J. R. bendrai tvarkė ūkį iki santuokos sudarymo; šį faktą patvirtina tai, kad viena iš jų sudarytų kreditavimo sutarčių – 2006-08-07 Kredito sutartis Nr. 06-057650-FA su „Swedbank“, AB buvo sudaryta iki santuokos sudarymo; po santuokos sudarymo kreditavimo sąlygos šalių susitarimu buvo keičiamos, padidinant kredito sumą; šalys įsipareigojo atsakyti kreditoriui už skolas solidariai, ginčo dėl to nėra. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai, kaip solidarieji bendraskoliai sudarė 2008-03-21 vartojimo kredito sutartį Nr. 08-029952-VA su „Swedbank“, AB ir 2008-05-30 vartojimo kredito sutartį Nr. 08-060040-VA su „Swedbank“, AB; ginčo dėl šių prievolių solidariojo pobūdžio taip pat nėra. Ieškovas 2009-07-16 kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, pareiškime nurodė, kad šalys apsisprendė išsituokti nuo 2008 m. rugsėjo 2 d., todėl prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams sukėlė teisines pasekmes nuo šios dienos (CK 3.67 str. 2 d.). Dėl to ieškovas prašė pripažinti solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis prievoles pagal 2007-11-14 Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 07-012795-RK iš „Swedbank“, AB, 2008-03-21 Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-029952-VA iš „Swedbank“, AB ir pagal 2008-05-30 Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-060040-VA iš „Swedbank“, AB. Teismas priskyrė įsipareigojimus pagal 2007-11-14 Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį prie asmeninių ieškovo įsipareigojimų, apeliantas ginčija šią teismo sprendimo dalį, motyvuodamas, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 3.6 str. 2 d. numatytų teisinių pasekmių ir nepripažino prievolės pagal 2007-11-14 Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 07-012795-RK iš „Swedbank“, AB, solidariąja sutuoktinių prievole.

CK 3.67 str. 2 d. numato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Nagrinėjamoje byloje šalių santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės: šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, kad yra labai skirtingi žmonės: skiriasi jų ateities planai, požiūris į šeimą, į bendrą ateitį, į tarpusavio santykius, ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, t. y. ginčo dėl kaltės nebuvo nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismuose. CK 3.67 str. 2 d. speciali norma, taikytina santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės atvejams; teisėjų kolegijos vertinimu, ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir taikytina nagrinėjamoje byloje, todėl argumentai dėl CK 3.67 str. 2 d. nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo atmetami. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto teiginys apie bendrojo gyvenimo pabaigą nuo 2008-09-02 prieštarauja ir faktinėms bylos aplinkybėms. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta kita byla tarp tų pačių šalių: pagal J. R. ieškinį A. L. dėl tėvystės nuginčijimo; 2010-04-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1440/235/2010 buvo nustatyta, kad A. L. nėra J. R. vaiko tėvas bei konstatuota, kad šalys gyvena atskirai nuo 2008 m. gegužės mėnesio (t.1, b.l. 175). Nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu faktų nereikia įrodinėti kitoje civilinėje byloje tarpo tų pačių šalių (CPK 182 str. 2 p.), taigi nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog šalys kartu negyvena ir netvarko bendro ūkio nuo 2008 m. gegužės mėnesio. Pažymėtina, kad šalys ir iki santuokos sudarymo ir po to, kai pradėjo gyventi atskirai imdavo daug kreditų, tačiau skirtingomis sąlygomis – buvo kreditų, paimamų tik ieškovo vardu, keli stambūs kreditai buvo paimti abiejų sutuoktinių vardu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiekvieną kartą, paimdami kreditus, sutuoktiniai susitardavo, kokiomis sąlygomis bus paimamas ir grąžinamas kiekvienas kreditas; dalies paimtų kreditų paskirtis galėjo būti kitokia, pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių verslo vystymui. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog paimtas kreditas pagal kreditinės kortelės mokėjimo sutartį buvo paimtas šeimos kasdieniams poreikiams tenkinti, namų apyvokos daiktams įsigyti, todėl priskiriamas prie ieškovo asmeninių prievolių.

Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl 51 616,54 Lt kompensacijos priteisimo atmetamas, kaip neįrodytas. Apeliantė prašo priteisti jai 51 616,54 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažėjimą, motyvuodama, kad ieškovas mokėjo įmokas pagal iki santuokos sudarytą 2007-05-04 lizingo sutartį iš bendrų lėšų; pagal sutartį ieškovas sumokėjo 103 233 Lt. Pažymėtina, kad pagal sutarties sąlygas lizingo terminas buvo numatytas nuo 2007-05-04 iki 2011-06-30; iš bendrų sutuoktinių lėšų galėjo būti mokamos įmokos šalių bendro gyvenimo metu – nuo santuokos sudarymo 2007-06-09 iki 2008 m. gegužės mėnesio (kai šalys pradėjo gyventi atskirai) sumokėtos įmokos, t. y. už 10 mėnesių; mokėtina suma už šį laikotarpį pagal mokėjimų grafiką sudaro 12 846 Lt (t.1, b.l. 77). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog įmokos pagal asmeninę ieškovo prievolę buvo mokamos iš bendrųjų lėšų yra fakto klausimas, mokėjimas iš bendrųjų lėšų nėra preziumuojamas. Tokių duomenų pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta; atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vardu iki santuokos ir santuokoje buvo sudarytos 5 kredito sutartys, kurias teismas pripažino jo asmeninėmis prievolėmis, aplinkybė, jog įmokos pagal lizingo sutartį buvo mokamos iš bendrųjų lėšų byloje neįrodyta. Apeliantas (ieškovas) atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, jis, lizingo davėjui sutikus, pardavė lizinguojamą automobilį ir iš gautų lėšų padengė įsiskolinimą lizingo bendrovei; taigi priešingai, nei nurodo apeliantė, lizingo santykių pabaiga nepatvirtina fakto, jog visa pinigų suma už automobilį buvo sumokėta iš bendrų lėšų.

Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl kompensacijos už ½ dalį automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteistos iš atsakovės ieškovui sumažinimo iki 8 375 Lt patenkinamas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Nors sutuoktiniai gyvena atskirai nuo 2008 m. gegužės mėnesio, tačiau kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo tik 2009 m.; teismo sprendimas buvo priimtas 2011-01-27, tačiau jis buvo abiejų šalių apskųstas ir įsiteisės po apeliacinės instancijos tesimo procesinio sprendimo priėmimo (CPK 279 str. 1 d.). Taigi sutuoktinių bendro turto teisinis režimas bus pakeistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Šalys neginčijo, kad automobilis Toyota Corolla Verso, buvo įsigytas santuokoje ir, nors yra įregistruotas atsakovės vardu, priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise; šalys taip pat neginčijo, kad šis automobilis buvo įsigytas 2008 m. už 25 000 Lt, juo nuolat naudojosi atsakovė, ir ieškovas, ir atsakovė prašė priteisti automobilį natūra atsakovei. Dėl natūralaus susidėvėjimo automobilio rinkos kaina mažėjo; teisėjų kolegija sutinka su atsakovės skundo argumentu, kad jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje 2011 m. automobilio rinkos kaina sumažėjo nuo 25 000 Lt iki 16 750 Lt, tai patvirtina ir atsakovės pateikti UAB „Emprekis“ duomenys apie automobilio kainą 2011 m. sausio mėn. (t.1, b.l. 236); dėl išdėstyto kompensacija ieškovui už atsakovei priteistą automobilį sumažinama iki 8 375 Lt.

Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteisiama 123,75 Lt žyminio mokesčio proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai (CPK 93 str. 1 d., 3 d.); nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atsakovė atleista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi (t.1, b.l. 239-240).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą iš dalies pakeisti: sumažinti priteistą iš atsakovės J. R. ieškovui A. L. kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokos metu įgytą turto dalį nuo 12 500 Lt iki 8 375 Lt (aštuonių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių litų); kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeista.

Priteisti iš ieškovo A. L. atsakovei J. R. 123,75 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.