Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AB „Suskystintos dujos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui AB „Suskystintos dujos“, tretieji asmenys byloje nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų V. G., A. B., E. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo priteisti iš atsakovo valstybės naudai 23 560 Lt gamtai padarytai žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, kad 2012 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūra gavo pranešimą, kad AB „Suskystintos dujos“ nuomojamame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai nupjauta 14 įvairių rūšių medžių. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas nuomojasi nurodytą sklypą, už kurio valdymą atsakingas atsakovo darbuotojas, Šilalės dujų ūkio vyr. operatorius, A. B.. Nurodytame sklype 2012 m. vasario 25 d. be leidimo nupjauti 4 klevai, 4 topoliai, 4 uosiais, 2 ąžuolai. 2012 m. kovo 5 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal požymius numatytus BK 178 str. 1 d. Įtarimai buvo pareikšti E. Š., tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, nesant jo veiksmuose nurodyto nusikaltimo požymių. 2012 m. birželio 19 d. Šilalės rajono apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi atsakovas nepateikė skundo dėl nupjautų ir pagrobtų medžių, kai toks nukentėjusiojo skundas yra būtinas procesui pradėti. Kadangi atsakovas neužtikrino želdinių apsaugos nuomojamame sklype, neteisėtais veiksmais buvo pažeisti LR Želdynų įstatymo 15 straipsnio reikalavimai. Dėl nurodytų veiksmų atsakingas atsakovo darbuotojas A. B. buvo nubaustas administracine tvarka, pagal ATPK 86 straipsnį. Atsakovui 2012 m. lapkričio 6 d. buvo išsiųsta pretenzija, kuria vadovaujantis CK 6.246, 6.247 straipsniais, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsniu, buvo pareikalauta geranoriškai atlyginti 23 560 Lt žalą, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė.

Atsakovas AB „Suskystintos dujos“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas 2012 m. balandžio 17 d. pranešė policijai, jog atsakovui žala nepadaryta, nes tuo metu jokios informacijos apie 23 560 Lt dydžio padarytą žalą nieko nežinojo. Apie padarytos žalos mastą buvo sužinota tik gavus ieškovo pretenziją. Pažymėjo, kad įmonės balanse nupjauti medžiai nebuvo apskaityti. Atsakovo nuomone, už padarytą žalą turi atsakyti E. Š. ir A. B., kadangi bendrovė jiems nedavė nurodymo išpjauti medžius. Be to, teismui nusprendus, jog yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, atsakovas prašė sumažinti priteistinos sumos dydį.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė. Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, teigdama, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad būtent atsakovo darbuotojai išpjovė medžius (t. I, b. l. 118). Pažymėjo, kad degalinė dirba nuo 7.00 val. ryto iki 22.00 val. vakaro. Nakties metu teritorijos niekas nesaugo, saugos tarnyba saugo tik pastatą. Pažymėjo, kad pagal Želdinių įstatymo 29 straipsnio nuostatas turi atsakyti kaltas asmuo, kuriuo šiuo atveju atsakovas negali būti pripažintas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. G. (t. I, b. l. 106) paaiškino, kad E. Š. yra operatorius, o A. B. vyr. operatorius. Jie dieną turi saugoti teritoriją, o nakties metu teritoriją saugo saugos tarnyba. Pagal bendrą tvarką, dirbantis operatorius atsakingas už teritorijos priežiūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo AB „Suskystintos dujos“ ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento naudai 23 560 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovas teritorija, kurioje išpjauti medžiai, naudojasi valstybės žemės nuomos sutarties pagrindu (b. l. 74). 2012 m. birželio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos požymius, nutrauktas nesant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo (b. l. 16). Pagal ieškovo pateiktus žalos apskaičiavimo aktus, gamtai padaryta 23 560 Lt dydžio žala (b. l. 17-21). A. B., kaip atsakingas asmuo, buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 86 str., 500 Lt dydžio bauda (b. l. 4-6). Ieškovas 2012 m. lapkričio 6 d. išsiuntė atsakovui pretenziją dėl 23 560 Lt žalos atlyginimo (b. l. 7). Atsakovas atsisakė atlyginti žalą (b. l. 23). Pagal pateiktą nuomojamo žemės sklypo planą (b. l. 13), teritorija yra aptverta ir yra dveji įvažiavimo vartai. Vieni vartai (avariniai) yra laikomi nuolat užrakintais, kiti pagrindiniai vartai yra rakinami po darbo valandų b. l. 111, 203-204). 2012 m. vasario mėnesį A. B. dirbo darbo dienomis nuo 7.30 val. iki 16.15 val., 2012 vasario 26 d., nuo 7.00 val. iki 22.00 val., dirbo E. Š., vasario 27 d. – K. L., vasario 28 d. – R. A., vasario 29 d. – E. Š. (b. l. 125, b. l. 22). Teritorijoje esantys pastatai yra saugomi saugos tarnybos, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 24-28 dienomis aliarmo signalų negauta (b. l. 126-127, 132-143).

Visų pirma, pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad tiek CK 6.556 str., tiek sutartyje įtvirtinta nuomininko pareiga laikytis aplinkosaugos reikalavimų, todėl jis laikytinas tinkamu atsakovu pagal pareikštus reikalavimus. Nurodė, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Želdynų įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. priimto nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ nuostatas ir pagal Šilalės rajono savivaldybės patvirtintų „Šilalės rajono želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir priežiūros taisyklių“ 3.5 punkto nuostatas nupjauti medžiai priskirtini saugotiniems želdiniams. Pagal 2008 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punkto nuostatas, šiuo atveju buvo reikalingas savivaldybės leidimas medžių išpjovimui. Teismas konstatavo, kad byloje ginčo dėl iškirstų medžių priskyrimo prie saugotinų objektų bei padarytos žalos dydžio, nekilo, o atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymu. Byloje buvo nustatyta, kad neteisėtai iškirtus medžius, gamtai padaryta 23 560 Lt žala. Taip pat įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, pirmos instancijos teismas sprendė, kad nors byloje ir nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kad E. Š. pats savarankiškai pjovė medžius, tačiau šioje byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad medžiai buvo išpjauti su trečiojo asmens E. Š. žinia. Be to, pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ir nustačius vieno iš atsakovų darbuotojų kaltę, pagal pareikštus reikalavimus atsakomybė vis tiek pirmiausiai kyla atsakovui (CK 6.264 str.), nes būtent jo darbuotojai darbo valandomis buvo atsakingi už teritoriją, o po darbo valandų buvo atsakingi už teritorijos vartų užrakinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas AB „Suskystintos dujos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atsakovas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas. Paaiškina, kad 2013-10-17 posėdžio metu buvo nuspręsta atidėti bylos nagrinėjimą 2013 m. spalio 24 d. 15.00 val. Atsakovo atstovei atvykus į teismo posėdį 2013 m. spalio 24 d. 15.00 val. teismo posėdžių salėje, kurioje turėjo vykti posėdis, buvo nagrinėjama kita civilinė byla. Atsakovas nurodo, kad buvo atvykusi ir ieškovo atstovė. Apeliantas nurodo, kad šalių atstovai palaukė 25 minutes ir nesulaukę posėdžio pradžios, išvyko. Buvo tikėtasi, kad bus paskirtas teismo posėdis ir šalys bus iš naujo informuotos, tačiau 2013 m. lapkričio 18 d. buvo gautas sprendimas. Apeliantas tvirtina, kad esant nurodytoms aplinkybėms, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus šioje civilinėje byloje. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu AB „Suskystintos dujos“ turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį galėjo sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (CK 6.251 str. 2 d.), kadangi įmonės finansinė padėtis yra bloga, tačiau ši aplinkybė apskritai buvo nenagrinėta. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į šiuos procesinius teisės normų pažeidimus, pirmos instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo.

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas AB „Suskystintos dujos“ apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą buvo objektyvus, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei užtikrino šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teises. Ieškovas pažymi, kad šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys neatvyko į paskutinį teismo posėdį, kuriame turėjo vykti baigiamosios kalbos, tačiau dalyvavo visuose teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant iš esmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, pasak ieškovo, pirmos instancijos teismui turėjo būti aiškios visos nagrinėjamos bylos aplinkybės; atsakovo paaiškinimai nebūtų galėję padaryti įtakos nagrinėjamo ginčo pabaigai, todėl, šalims neatvykus, nebuvo kliūčių bylą nagrinėti iš esmės. Taip pat ieškovas nurodo, jog CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, nors šis principas ir nėra absoliutus, tačiau ieškovas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų atsakovo teiginius dėl įmonės sunkios finansinės padėties, be to, byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas taikytis visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo nuomone, apelianto argumentai dėl to, kad pirmos instancijos teismas turėjo nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo atmestini kaip nepagrįsti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad, atsakovui neteisėtai iškirtus medžius, gamtai padaryta 23 560 Lt žala, kurią ieškovas apskaičiavo vadovaudamasis LR aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 198 „Dėl nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ nuostatomis bei LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ nuostatomis. Ginčo dėl žalos apskaičiavimo teisingumo byloje ginčo nėra. Taip pat, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovas neneigia ir savo kaltės.

Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas dviem argumentais: 1) pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (pasak atsakovo, 2013 m. spalio 24 d. 15.00 val. turėjęs vykti teismo posėdis neįvyko, nes teisėja tuo laiku posėdžiavo kitoje byloje, tačiau kitas teismo posėdis nebebuvo paskirtas ir iškart buvo priimtas sprendimas); 2) pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad AB „Suskystintos dujos“ turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, ir nenagrinėjo klausimo nuostolių dydžio sumažinimo klausimo dėl atsakovo sunkios finansinės padėties. Taigi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija ir pasisakys tik dėl šių apeliacinio skundo motyvų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos medžiaga nepatvirtina apelianto teiginių, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios šalių informavimą apie teismo posėdį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po 2013-10-17 vykusio teismo posėdžio atsakovo AB „Suskystintos dujos“ atstovė L. I. pasirašė, jog yra informuota, kad kitas teismo posėdis vyks 2013 m. spalio 24 d. 15.00 val. (b.l. 225). Be to, AB „Suskystintos dujos“ generaliniam direktoriui V. G. buvo siųstas teismo šaukimas, kurį 2013-10-21 pasirašytinai priėmė AB „Suskystintos dujos“ sekretorė A. V. (b.l. 229). Iš 2013-10-24 teismo posėdžio protokolo matyti, kad į teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys neatvyko, todėl buvo nutarta bylą nagrinėti šalims nedalyvaujant ir atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2013 m. lapkričio 12 d. 8.55 val. (b.l. 240). 2013 m. lapkričio 12 d. 8.55 val., šalims neatvykus, buvo nutarta laikyti sprendimą paskelbtu (b.l. 243). Esant nurodytoms aplinkybėms, kai atsakovas, tinkamai informuotas apie teismo posėdį, neatvyksta į teismo posėdį ir nėra pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, spręstina, jog nebuvo jokių procesinių kliūčių teismui pabaigti nagrinėti bylą nedalyvaujant byloje dalyvaujantiems asmenims. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, jo suformuluota pozicija buvo pakankamai aiški, todėl darytina išvada, kad teismas galėjo pabaigti bylą nagrinėti iš esmės, o atsakovo papildomi paaiškinimai bet kuriuo atveju nebūtų turėję esminės įtakos bylos nagrinėjimo rezultatui. Apelianto argumentai dėl to, jog 2013 m. spalio 24 d. 15.00 val. atvykus į teismo posėdį, tuo pačiu metu buvo nagrinėjama kita byla, yra visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nemato jokio pagrindo abejoti tuo faktu, kad teismo posėdis 2013 m. spalio 24 d. vyko. Šį faktą akivaizdžiai patvirtina 2013 m. spalio 24 d. teismo posėdžio protokolas (b.l. 240). Jeigu teismo posėdis ir buvo pradėtas vėliau nei kad 15.00 val. dėl užsitęsusio posėdžio kitoje byloje, tai ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesuteikė atsakovui teisės, nesulaukus informacijos iš teismo, jog suplanuotas teismo posėdis atidedamas, išvykti iš teismo nesulaukus teismo posėdžio pradžios.

Taip pat atmestinas ir kitas apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesumažino nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str.). Pagal CK 6.251str. žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota įstatymų, ji turi būti įgyvendinama nustatyta tvarka, nepažeidžiant nei bendrųjų teisinės valstybės principų, nei teisingumo principo. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). Pagal ieškovo pateiktus žalos apskaičiavimo aktus, gamtai padaryta 23 560 Lt dydžio žala (b. l. 17-21). Pastebėtina, kad nustatytas žalos dydis, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nebuvo kvestionuojamas.

Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, o tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors atsakovas atsiliepime į ieškinį ir kėlė nuostolių sumažinimo klausimą (b.l. 30), tačiau į bylą nebuvo pateikti absoliučiai jokie šį teiginį pagrindžiantys įstatymo leistini įrodymai, išskyrus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Suskystintos dujos“, kurioje buvo konstatuota, kad įmonė 2010 – 2011 m. turėjo finansinių sunkumų, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis realiai sunkią atsakovo finansinę padėtį šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Nors CK 6.251 str. 2 d. teismui suteikia teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, tačiau pabrėžtina, jog šia teise turi būti naudojamasi tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį (CK 6.282 str.), jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pastebėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas, taikyti CK 6.251 str. 2 d. ar CK 6.282 str.

Taigi, visų nurodytų argumentų kontekste, spręstina, kad apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ginčijamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.