- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- eI-665-426/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03534-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus
- Atsakovas
- T. S.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą atsakovei T. S. dėl permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – Utenos skyrius, pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovės T. S. 161,92 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir 92 ct) išmokėtos nedarbo išmokos permoką.
Nurodo, kad bedarbio statusas T. S. (toliau – ir atsakovė) buvo suteiktas 2016 m. kovo 1 d. Atsakovei nedarbo išmoka buvo paskirta nuo 2016 m. kovo 9 d. Nurodo, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. įgijo teisę į motinystės pašalpą, dėl kurios skyrimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – Vilniaus skyrius) kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 7 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad motinystės pašalpos skyrimo ir išmokėjimo metu atsakovei jau buvo išmokėta nedarbo išmoka iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Motinystės pašalpa nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė 591,90 Eur, todėl buvo didesnė nei už tą patį laikotarpį jai išmokėta nedarbo išmoka, 161,92 Eur (122,43 : 31 d. x 10 d.+122,43), todėl nedarbo išmoka nurodytu laikotarpiu neturėjo būti mokama. Kadangi nedarbo išmoka atsakovei nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo išmokėta nepagrįstai, susidarė 161,92 Eur šios išmokos permoka.
Utenos skyrius 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu nustatė nedarbo draudimo išmokos permoką, atsakovę informavo apie nedarbo draudimo išmokos permokos išieškojimą, atsakovė Utenos skyriui 2017 m. sausio 23 d. pateikė rašytinį prašymą permokėtą 161,92 Eur nedarbo išmokos sumą grąžinti dalimis. Pareiškėjas atsakovės prašymą tenkino ir sudarė išmokos permokos grąžinimo dalimis grafiką. Atsakovė pagal šį grafiką permokos nemokėjo, todėl pareiškėjas kreipėsi į atsakovę reikalaudamas nedarbo išmokos permoką grąžinti grafike nustatytais terminais. Atsakovė į pareiškėjo raštus nereagavo, nedarbo išmokos permokos negražino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad, atsakovei raštu įsipareigojus atlyginti 161,92 Eur nedarbo išmokos permokos sumą Utenos skyriui, pripažino prievolę atlyginti šią skolą. Iki šiol atsakovė negrąžino permokos, todėl, pareiškėjo teigimu, permoka turi būti priteista.
Pažymi, kad 161,92 Eur dydžio nedarbo išmokos permoka susidarė ne dėl pareiškėjo darbuotojų kaltės, o dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-26) (toliau – NSDĮ) ir Ligos ir motinystės socialinio draudime numatytų išmokų gavimo laikotarpių sutapimo bei Ligos ir motinystės įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatytos teisės gauti motinystės pašalpą atgaline data, t. y. už praėjusį laikotarpį. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.241 straipsnis nedarbo išmokų nepriskiria prie negalimo išreikalauti turto kaip be pagrindo įgyto. Šią nedarbo išmokos permoką Utenos skyriui privalo grąžinti ją gavusi T. S., kadangi ši išmoka gauta be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Pasak pareiškėjo, atsakovė turi pareigą grąžinti jai nepagrįstai išmokėtą nedarbo išmoką į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes ir prašė prašymą tenkinti.
Atsakovei T. S. teismo procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, todėl jos nedalyvavimas teismo posėdyje nėra kliūtis nagrinėti bylą. Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės nedarbo išmokos permoką teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad bedarbio statusas atsakovei T. S. buvo suteiktas 2016 m. kovo 1 d. Ji 2016 m. kovo 8 d. pateikė prašymą skirti nedarbo išmoką.
Utenos skyrius 2016 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. NI_SP1-1383 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ atsakovei paskyrė 142,85 Eur dydžio per mėnesį nedarbo išmoką nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. birželio 8 d. ir 122,43 Eur nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d.
Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. įgijo teisę į motinystės pašalpą. Dėl motinystės pašalpos skyrimo T. S. į Vilniaus skyrių kreipėsi 2016 m. lapkričio 7 d.
Vilniaus skyrius 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 6-24-18646 „Dėl T. S. teisės į motinystės pašalpą“ motinystės pašalpą paskyrė nuo teisės į šią pašalpą atsiradimo dienos (2016 m. rugpjūčio 22 d.).
Utenos skyrius 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. NI_SP5-2199 „Dėl T. S. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ nustatė nedarbo išmokos permoką, 2016 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą Nr. NI_SP5-2200 „Dėl T. S. nedarbo draudimo išmokos permokos išieškojimo“.
Utenos skyrius 2016 m. lapkričio 24 d. ir 2017 m. sausio 6 d. raštais atsakovę informavo.
Atsakovė 2017 m. sausio 23 d. Utenos skyriui pateikė rašytinį prašymą permokėtą 161,92 Eur nedarbo išmokos sumą grąžinti dalimis.
Utenos skyrius 2017 m. sausio 31 d. raštu atsakovę informavo, kad jos prašymas patenkintas bei nedarbo išmokos permokos grąžinimą išdėstė dalimis.
Pareiškėjas 2017 m. kovo 8 d., 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. raštais kreipėsi į atsakovę prašydamas grąžinti nedarbo išmokos permoką grafike nustatytais terminais.
Nedarbo socialinio draudimo išmokos (toliau – nedarbo išmokos) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 4-26) (toliau – NSDĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 (Žin., 2004, Nr. 186-6930) patvirtintais Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – Nuostatai).
Nedarbo draudimo išmokos mokėjimą kartu su kitomis socialinės apsaugos išmokomis reguliuoja NSDĮ 15 straipsnis (redakcija galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.), kuriame nustatyta, kad asmenims, gaunantiems motinystės socialinio draudimo išmokas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų ar išmokų sumą.
NSDĮ 20 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 1 dalis numato, kad nedarbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniai skyriai Nuostatuose nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą. Neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ (Žin., 2013, Nr. 11-548) 1.1 punkte nustatyta, kad nedarbo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo Utenos skyrius.
Pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 33 straipsnio 4 dalį, motinystės socialinio draudimo pašalpa skiriama ir mokama nuo teisės gauti pašalpą atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos. Nustatyta, kad atsakovei teisė į motinystės išmoką atsirado 2016 m. rugpjūčio 22 d.
Taigi, asmeniui, gaunančiam motinystės pašalpą, turi būti mokama nedarbo išmokos dalis, viršijanti motinystės pašalpos sumą.
Remiantis Nuostatų 61 punkto 3 pastraipa (redakcija galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.), kai nedarbo išmoka išmokėta bedarbiui, kuriam už praėjusį laikotarpį teisės aktų nustatyta tvarka paskiriama motinystės pašalpa, permokėta nedarbo išmokos suma išieškoma iš bet kurios kitos gavėjui mokamos išmokos, kurią asmeniui moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios išmokų sumos). Jeigu asmuo jokių išmokų negauna ir/ar permokėtos sumos negrąžina, ji išieškoma teismine tvarka.
Įvertinus anksčiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Utenos skyrius turi teisę teismine tvarka išieškoti iš atsakovės permokėtą nedarbo išmokos sumą. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi gautą išmoką, nėra. Be to, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių išmoka negali būti išieškoma.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad motinystės pašalpos skyrimo ir išmokėjimo (2016 m. lapkričio 15 d.) metu atsakovei jau buvo išmokėta nedarbo išmoka 591,90 Eur, kuri buvo paskirta nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad išmoka atsakovei buvo išmokėta. Pačios atsakovės elgesys, t. y. 2016 m. lapkričio 15 d. pateiktas prašymas skirti motinystės išmoką, nors teisė į motinystę atsirado 2016 m. rugpjūčio 22 d., sukėlė jai neigiamas pasekmes.
Taigi, teismo vertinimu, nedarbo išmoka atsakovei nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo išmokėta nepagrįstai, susidarė 161,92 Eur šios išmokos permoka. Atsakovė neginčijo nei sprendimo dėl permokos nustatymo, nei dėl nustatytos permokos išieškojimo. Pati atsakovė pripažino, kad išmokėtą nedarbo išmokos permoką ji turi grąžinti ir įsipareigojo pagal pareiškėjo patvirtintą grafiką grąžinti dalimis, paskutinė įmoka turėjo būti grąžinta 2017 m. liepos mėn., tačiau jos negrąžino. Atsakovė išmokos dydžio neginčijo. Pati atsakovė nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių ji negrąžino išmokos pagal pareiškėjo nustatytą grafiką.
Teismas nenustatė pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė pagal jam suteiktą kompetenciją ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų prašė atsakovę grąžinti permokėtą išmokos dalį, jos pačios prašymu išdėstytą dalimis, tačiau atsakovei jos negrąžinus, įgijo teisę teismine tvarka reikalauti grąžinti atsakovei išmokėtą 161,92 Eur nedarbo išmokos permoką.
Teismo vertinimu, dėl pačios atsakovės netinkamų veiksmų susidarė nedarbo išmokos permoka, kurią atsakovas pagrįstai reikalauja išieškoti teismine tvarka.
Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą tenkinti.
Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui iš atsakovės T. S. 161,92 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir 92 ct) išmokėtos nedarbo išmokos permoką.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.