- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-07
- Bylos Nr.
- 1-1311-1108/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45060-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- G. P.
- Civilinis ieškovas
- V. N.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.6.1Kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyv. vieta V. (duomenys neskelbtini), Kaunas, išsituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbuotoju, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. P. 2020 m. lapkričio 12 d. apie 14.00 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su V. N. metu tyčia ne mažiau du kartus peiliu dūrė jam į kaklą ir kairįjį riešą, taip padarė šiam pjautines kaklo ir kairiojo riešo žaizdas, bei vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį, taip V. N. padarė plonosios ir storosios žarnų, plonosios žarnos pasaito ir taukinės pažeidimus, kuo V. N. tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dieną prieš įvykį vartojo alkoholį – degtinę, likerį kartu su nukentėjusiuoju ir jo sugyventine I.. I. išgėrusi negalėjo grįžti namo su V., todėl liko pas jį (kaltinamąjį) sodo namelyje, (duomenys neskelbtini), Kaune. Kitą dieną sugrįžęs V. pyko ant I., pradėjo ją mušti, jis (kaltinamasis) norėjo sulaikyti V., tačiau atsisukęs V. trenkė jam (kaltinamajam) į akį, tuomet jis V. dūrė peiliu. V. sėdėjo už pilvo susiėmęs, atvažiavo greitoji, policija ir jį (kaltinamąjį) sulaikė. Įvykio metu, sodo namelyje jie buvo trise – jis, V. ir I.. Nukentėjusįjį sužalojo peiliu. Peilis buvo ant stalo – paėmė ir dūrė. Kiek pamena, dūrė vieną kartą į pilvą, nesupranta, kaip galėjo būti sužalotas nukentėjusiojo kaklas. Neatsimena, kad dūrė į kaklą, tačiau be jo niekas kitas daugiau durti negalėjo, todėl pripažįsta visas įvykio aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte. Domėjosi nukentėjusiojo sveikata, jam vežė vaistų, tik vėliau tyrėja uždraudė bendrauti. Atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis jam atleido. Sutinka su nukentėjusiojo reikalavimu priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį taip pat pripažįsta, yra pasirašęs sutartį su Kauno teritorine ligonių kasa, žalą atlygins dalimis. Nukentėjusysis yra jo sodo kaimynas, jam pagelbėja darbuose, gerai su juo sutaria. Jis (kaltinamasis) problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Būdamas blaivus peilio nebūtų ėmęs. Jam pačiam (kaltinamajam) stuburas sutrupėjęs, nervas užspaustas, nustatytas 50 procentų darbingumas. Sveikata blogėja, teko gulėti skausmo klinikoje.
Kaltinamajam G. P. kaltę pripažinus visiškai, visi bylos dalyviai sutiko, kad bylos nagrinėjimas toliau būtų tęsiamas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamosios parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.
2020 m. lapkričio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis V. N. parodė, kad pažįsta G. P., kurio sodas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra netoli jo gyvenamosios vietos. Jis pats gyvena sodo namelyje, kuris neturi adreso, netoli bėgių. Tame sodo namelyje gyvena su sugyventine I. S.. 2020 m. lapkričio 12 d., tikslaus laiko nepamena, gali būti, kad apie 10.00 val., jį ir jo sugyventinę I. G. pakvietė į svečius. Eidami į svečius su I. nusinešė degtinės butelį, visi trys pas G. sodo namelyje vartojo alkoholį. Tęsiantis išgertuvėms jis nusprendė, kad reikia jau eiti namo, tačiau I. eiti nenorėjo, pamena, kad su ja konfliktavo, kilo konfliktas ir su G., kadangi jis įtarė, kad tarp jo ir I. buvo romanas. Pamena, kad I. gulėjo lovoje, o jis su G. toliau vartojo alkoholį, kas įvyko toliau jis nepamena. Į svečius pas G. jis atėjo sveikas, be sužalojimų. Nepamena, kad G. jam durtų peiliu, tačiau daugiau niekas to negalėjo padaryti. Jis (nukentėjusysis) pabudo jau tik ligoninėje po operacijos, todėl nieko daugiau apie tos dienos įvykį negali pasakyti. Ant G. nepyksta, konfliktas su juo įvyko dėl moters (1 t., b. l. 189–191).
2021 m. sausio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojo papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. N. parodė, kad įvykio metu jis buvo girtas, todėl kaip tiksliai buvo sužalotas, neprisimena. Neprisimena, kada buvo padarytos pjautinės žaizdos jo kakle ir rieše, nežino, kada buvo padaryta durtinė žaizda jo pilvo srityje. Žino, kad tarp jo ir G. P. įvyko konfliktas dėl I. S.. Kadangi įvykio metu buvo tik jis, G. P. ir jo (nukentėjusiojo) sugyventinė I. S., jį galėjo sužaloti tik G. P.. Tačiau kaip tai įvyko, negali tiksliai papasakoti, nes neprisimena (1 t., b. l. 192–193).
2020 m. lapkričio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. N. parodė, kad G. P. jo pažįstamas 8–9 metai, gyvena netoliese jo namo, (duomenys neskelbtini), Kaune. Jie dažnai susitinka, jis ateina pas G. padėti atlikti ūkio darbus – lapus pagrėbia, daržą pakasa. 2020 m. lapkričio 12 d. apie 10.00 val. Jis atėjo pas G. P. į namus, pas šį grėbė lapus, rinko obuolius. Buvo užėjęs į vidų, matė, kad kambaryje lovoje guli I. S.. I. S. jis žino kaip V. N. sugyventinę. G. P. pavaišino jį spalvotu likeriu. Iš pradžių gėrė trise, o netrukus, galimai apie 10.30 val., atėjo ir V. N.. Kai išgėrė likerį, V. N. su G. P. taksi važiavo į parduotuvę ir parvežė degtinės. Degtinę gėrė keturiese – jis, V. N., I. S. ir G. P.. I. S. gulėjo lovoje, bet gėrė ir ji. Kol jis buvo G. P. namuose, jokių konfliktų nevyko, niekas nesipyko ir smūgių niekas niekam nesudavė. Kambaryje gerdami alkoholį ant stalo buvo pasidėję maisto, peiliu pjaustė mėsą, peilis buvo padėtas ant stalo. Jam esant G. P. namuose, peiliu niekas niekam negrasino. Iš G. P. namų jis išėjo vienas, kiek tuo metu buvo valandų, negali pasakyti. Išėjo namo, nes pajuto, kad jis girtas ir kad jam laikas namo. Jam išėjus, pas G. P. liko I. S. ir V. N.. Lapkričio 15 d. Jis buvo sutikęs G. P., šis jam pasakojo, kad buvo sulaikytas policijos, nes peiliu sužalojo V. N.. G. P. sakė, kad dūrė V. peiliu, nes V. N. mušė I. S. bei sudavė pačiam G.. Jis pats (liudytojas) šio įvykio nematė, nes tuo metu jau buvo išėjęs namo (2 t., b. l. 2–3).
2020 m. lapkričio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. S. parodė, kad ketverius metus gyvena su sugyventiniu V. N. sodo namelyje šalia (duomenys neskelbtini), Kaune, netoli geležinkelio bėgių, tačiau adreso ši vieta neturi. G. P. gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuo jų gyvenamo sodo namelio iki G. P. namų yra apie vienas kilometras. Pas G. P. jos sugyventinis V. N. nueidavo padirbėti įvairių ūkio darbų. Pas G. P. nueidavo ir ji, padėdavo surinkti obuolius, prižiūrėti daržą. Lapkričio 10 dieną ji gauna socialinę išmoką. Gavusi pinigų ėjo į parduotuvę, pirko maisto produktų, degtinės. Nuo socialinės išmokos dienos ji ir sugyventinis gėrė. Žino, kad G. P. pasikvietė ją ir V. N. pas save į namus ir jie gėrė. Prisimena, kad buvo ir S. N., jis taip pat gyvena netoliese, jį pažįsta, bei G. P.. Kokią dieną ji su sugyventiniu V. N. atėjo pas G. P. į namus, nelabai prisimena, bet žino, kad lapkričio 12 dieną jie visi gėrė nuo pat ryto. Begerdama ji „smigo“. Kambaryje, kuriame gėrė, buvo lova, kurioje ji ir pamiegojo. Alkoholio gėrė daug: iš pradžių gėrė degtinę, po to likerį, vėliau vėl degtinę. Kada atėjo ir kada išėjo S. N., ji neprisimena, nes buvo labai girta. Lapkričio 12 dieną, žino, kad dienos metu, bet valandos tiksliai neprisimena, ji gulėjo lovoje, žino, kad buvo jos sugyventinis V. N. ir G. P.. Prisimena, kad pamatė, jog V. N. pilve peilis. Tai pamačiusi pradėjo rėkti, verkti. Ji nematė, kaip G. P. dūrė V. N., tik pamatė, kad peilis pilve. Kodėl įvyko konfliktas tarp V. N. ir G. P., nežino, neprisimena, kad jie konfliktuotų. Ji neprisimena, kad V. N. ją mušė ar bandė suduoti, ji jam jokių pretenzijų neturi. Ji ir šiuo metu gyvena su V. N.. Kas kvietė greitąją ir kada tarnybos išsivežė vyrus, ji nematė (2 t., b. l. 5–6).
2021 m. vasario 24 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. R. parodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d. dirbdama radijo šaukiniu „K1735“ kartu su vyriausiuoju patruliu R. K. ir M. D., apie 14.02 val. iš Kauno apskrities VPK OVS specialisto gavo pranešimą, kad adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), ką tik namuose pranešėjas peiliu dūrė draugui į pilvą. Nukentėjusysis 60 metų amžiaus, kraujuoja pilvo srityje, guli. Pranešėjas laukia kieme prie vartų. Apie 14.03 val. atvykus nurodytu adresu rado pranešėją G. P., ant grindų gulėjo V. N., kuris sunkiai bendravo, jam kraujavo pilvo srityje, šalia ant lovos sėdėjo V. N. sugyventinė I. S.. Visi asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, matėsi girtavimo pėdsakų. Virtuvinis peilis su galimai kraujo žymėmis buvo kambaryje ant stalo. G. P. aiškino, kad sužeidė draugą ir pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dar G. P. aiškino, kad vakar V. N. mušė savo sugyventinę I. S., be to, mušė ir šiandien. Konflikto metu G. P. norėjo apginti I. S., tada V. N. trenkė G. P. į galvos sritį ir G. P. dūrė peiliu V. N.. Pamatęs, kad draugas guli ir dejuoja, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. V. N. atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė į Kauno klinikas. I. S. paaiškino, kad tarp jos sugyventinio V. N. ir jų draugo G. P. įvyko konfliktas dėl to, kad neįpylė degtinės. Tada G. P. dūrė peiliu V. N. į pilvo sritį. I. S. jiems atvykus buvo akivaizdžiai neblaivi, kalbėjo labai nerišliai, paprašyta pasakyti, kas įvyko, I. S. pasakė kažką apie degtinę ir ji (liudytoja) suprato, kad konfliktas galimai įvyko dėl neįpiltos degtinės, todėl taip ir nurodė tarnybiniame pranešime. Konkrečios konflikto priežasties ir įvykio aplinkybių nei I. S., nei V. N. nepaaiškino. G. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS dalį. G. P. buvo nustatytas 2,4 ‰ girtumas (2 t., b. l. 11–12).
2021 m. vasario 24 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d. dirbdamas kartu su vyriausiąja patrule L. R. ir M. D., apie 14.02 val. iš Kauno apskrities VPK OVS specialisto gavo pranešimą, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), ką tik namuose pranešėjas peiliu dūrė draugui į pilvą. Nukentėjusysis šešiasdešimties metų amžiaus guli, kraujuoja pilvo srityje. Pranešėjas laukia kieme prie vartų. Apie 14.03 val. atvykus nurodytu adresu, kambaryje rado pranešėją G. P.. Ant grindų gulėjo V. N., kuris sunkiai bendravo, jam kraujavo pilvo srityje. Šalia ant lovos sėdėjo V. N. sugyventinė I. S.. Visi asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, matėsi turšti alkoholio buteliai. Ant stalo buvo virtuvinis peilis, su galimai kraujo žymėmis ant ašmenų. G. P. aiškino, kad sužeidė draugą ir pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą. G. P. aiškino, kad vakar V. N. mušė savo sugyventinę I. S., be to, mušė ir šiandien. Konflikto metu G. P. norėjo apginti I. S., tada V. N. trenkė jam į galvos sritį ir G. P. dūrė peiliu V. N.. Pamatęs, kad draugas guli ir dejuoja, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. V. N. atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė į Kauno klinikas. Įvykio vietoje I. S. klausė, kas įvyko, tačiau ji buvo akivaizdžiai neblaivi, kalbėjo nerišliai. Kokią konflikto priežastį tarp G. P. ir V. N. įvardino I. S., nesuprato. Iš I. S. nerišlios kalbos suprato, kad G. P. dūrė peiliu V. N.. G. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS dalį. G. P. buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas (2 t., b. l. 8–9).
2021 m. vasario 25 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. D. parodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d. dirbdami kartu su vyriausiąja patrule L. R. ir R. K., apie 14.02 val. iš Kauno apskrities VPK OVS specialisto gavo pranešimą, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), ką tik namuose pranešėjas peiliu dūrė draugui į pilvą. Nukentėjusysis šešiasdešimties metų amžiaus guli, kraujuoja pilvo srityje. Įvykio vietoje buvo 14.05 val. Kambaryje rado pranešėją G. P.. Ant grindų gulėjo V. N., jam kraujavo pilvo srityje. Šalia ant lovos sėdėjo V. N. sugyventinė I. S.. Visi asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, matėsi tušti alkoholio buteliai. Ant stalo buvo virtuvinis peilis su galimai kraujo žymėmis ant ašmenų. Tik jiems įėjus į namą G. P. aiškino, kad sužeidė draugą ir pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą. G. P. buvo sulaikytas ir išvestas iš namo. Jis buvo prie nukentėjusiojo ir pagal pagalbos „112“ nurodymą spaudė žaizdą pilvo srityje iki atvyko greitosios medikai. V. N. nekalbėjo, tik dejavo. Tuo metu I. S. sėdėjo ant lovos, ji akivaizdžiai buvo neblaivi, kalbėjo nerišliai. Apie įvykį nieko konkretaus negalėjo pasakyti, kalbėjo sakinių nuotrupomis, kažką minėjo apie gėrimą, tačiau ką tiksliai, nelabai suprato, stengėsi padėti nukentėjusiajam. V. N. greitoji medicinos pagalba išvežė į Kauno klinikas. G. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS dalį (2 t., b. l. 14–15).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2867/2020(02) (tyrimas pradėtas 2020 m. gruodžio 10 d., tyrimas baigtas 2020 m. gruodžio 18 d.) V. N. konstatuotas durtinis-pjautinis kiauryminis pilvo sužalojimas su plonosios ir storosios žarnų, plonosios žarnos pasaito ir taukinės pažeidimais, pjautinės kaklo ir riešo žaizdos, padaryti aštriais, duriančiais-pjaunančiais daiktais, trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl durtinio-pjautinio kiauryminio pilvo sužalojimo su plonosios ir storosios žarnų, plonosios žarnos pasaito ir taukinės pažeidimais nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 91–93).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2709/2020(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2020 m. lapkričio 17 d.) konstatuota, kad G. P. apžiūros metu objektyvių sužalojimo žymių galvoje, plaštakose nenustatyta. Sužalojimo žymių nebuvimas neatmeta galimybės, jog užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis tiriamasis galėjo patirti nedidelės energijos smūgį kietu buku daiktu, tame tarpe ir į dešinio antakio sritį. Toks neintensyvus sužalojimas galėjo nepalikti pastebimų žymių. Nesant objektyvių traumos požymių, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., b. l. 82–83).
2020 m. lapkričio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūra, pridėta fotolentelė. Įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai: degtinės „Bajorų“ butelis, stikliukas, gėrimo „Rasa“ butelis, puodelis, peilis, audeklo gabalas, kvapo pėdsakas nuo peilio, foninis kvapas, raktai nuo namo (1 t., b. l. 32–44).
2020 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro 2020 m. lapkričio 25 d. gauto garso įrašo apžiūra, padaryta garso įrašo stenograma. Iš garso įrašo stenogramos matyti, jog G. P. praneša, kad padūrė žmogų (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b. l. 164–166).
2021 m. vasario 25 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje dirbusių pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra (1 t., b. l. 172–173).
Iš viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelių matyti, kad 2020 m. lapkričio 12 d. 14.02 val. gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), Kaune, kur sužalotas (padurtas) V. N. (1 t., b. l. 177–180).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4981 užfiksuota, kad G. P. 2020 m. lapkričio 12 d. 15.07 val. nustatytas 2,34 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 100).
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes. Jis parodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju kilo jo (kaltinamojo) sodo namelyje jam su nukentėjusiuoju ir su nukentėjusiojo sugyventine I. S. vartojant alkoholį. Kaltinamasis parodė, kad supyko dėl, jo nuomone, netinkamo nukentėjusiojo elgesio su kaltinamuoju bei su I. S., todėl paėmęs nuo stalo peilį dūrė juo nukentėjusiajam. Nors kaltinamasis prisiminė tik tai, kad peiliu dūrė nukentėjusiajam į pilvą, tačiau pripažino, kad galėjo durti nukentėjusiajam ir į kaklą bei kairįjį riešą, kadangi be jo daugiau niekas to padaryti negalėjo. Kuomet nukentėjusysis susiėmęs už pilvo susmuko ant grindų, pats kaltinamasis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojais apklaustų pareigūnų L. R., R. K. ir M. D. parodymai apie tai, kokią situaciją rado įvykio vietoje atvykę pagal iškvietimą. Visi trys liudytojais apklausti pareigūnai parodė, kad iš Kauno apskrities VPK OVS specialisto gavo pranešimą, kad adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), ką tik namuose pranešėjas peiliu dūrė draugui į pilvą. Nukentėjusysis 60 metų amžiaus, kraujuoja pilvo srityje, guli, atvykus nurodytu adresu rado pranešėją G. P., ant grindų gulėjo V. N., kuris sunkiai bendravo, jam kraujavo pilvo srityje.
Kad būtent kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį ir kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje patvirtina 2020 m. lapkričio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, 2020 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro 2020 m. lapkričio 25 d. gauto garso įrašo apžiūra, iš kurios matyti, kad G. P. praneša, jog padūrė žmogų (duomenys neskelbtini), Kaune, 2021 m. vasario 25 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje dirbusių pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra, viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelių duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. lapkričio 12 d. 14.02 val. gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), Kaune, kur sužalotas (padurtas) V. N..
Aplinkybę, kad V. N. padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, o taip pat priežastinį ryšį tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo sužalojimų, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2867/2020(02) (1 t., b. l. 91–93), kurioje nurodyta, kad V. N. konstatuotas durtinis-pjautinis kiauryminis pilvo sužalojimas su plonosios ir storosios žarnų, plonosios žarnos pasaito ir taukinės pažeidimais, pjautinės kaklo ir riešo žaizdos, padaryti aštriais, duriančiais-pjaunančiais daiktais, trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl durtinio-pjautinio kiauryminio pilvo sužalojimo su plonosios ir storosios žarnų, plonosios žarnos pasaito ir taukinės pažeidimais nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas V. N. padarytas panaudojant peilį, nukentėjusiajam sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Peiliu durdamas nukentėjusiajam į pilvą bei kaklą kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusysis bus sužalotas ir norėjo taip veikti (buvo durta ne vieną kartą – ši aplinkybė patvirtina, kad dūriai peiliu nebuvo atsitiktiniai, be to, pats kaltinamasis pripažino, kad tokiu būdu reagavo į tai, jog nukentėjusysis netinkamai elgėsi su I. S. ir juo, t. y. kaltinamuoju). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad peiliu buvo durta nukentėjusiajam esant stipriai neblaiviam – ši aplinkybė aiškiai patvirtina veikos pavojingumą, ji maksimaliai apsunkino nukentėjusiojo galimybę apsiginti nuo puolimo ir išvengti dūrių peiliu – atitinkamai, kaltinamajam veikiant tokiomis aplinkybėmis, pasekmių kilimas buvo praktiškai neišvengiamas. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.
Byloje nenustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri sudaro pagrindą pripažinti, jog byloje įrodyta, kad G. P. 2020 m. lapkričio 12 d. apie 14.00 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su V. N. metu tyčia ne mažiau du kartus peiliu dūrė jam į kaklą ir kairįjį riešą, taip padarė šiam pjautines kaklo ir kairiojo riešo žaizdas, bei vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį, taip V. N. padarė plonosios ir storosios žarnų, plonosios žarnos pasaito ir taukinės pažeidimus, kuo V. N. tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo G. P. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažįstama, jog G. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą ir aktyviais veiksmai išvengė sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalis 1 punktas) – jis pats iš karto iškvietė medikus (dėl to nukentėjusiajam buvo laiku suteikta medicininė pagalba, be kurios jis galėjo mirtinai nukraujuoti), o liudytoju apklaustas M. D. parodė, kad atvykus pareigūnams kaltinamasis buvo prie nukentėjusiojo ir spaudė nukentėjusiojo žaizdą pilvo srityje iki atvyko greitosios medikai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Duodamas parodymus kaltinamasis pripažino, kad jeigu būtų buvęs blaivus, peilio nebūtų ėmęs, tuo tarpu kaltinamojo neblaivumo faktas ir laipsnis nustatytas objektyviais bylos duomenimis – iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4981 matyti, kad kaltinamajam 2020 m. lapkričio 12 d. 15.07 val. nustatytas 2,34 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 100).
Dėl bausmės skyrimo
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).
Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltinamasis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą ir aktyviais veiksmai išvengė sunkesnių padarinių bei prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Taip pat nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis G. P. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), yra smurtinio pobūdžio. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis neteistas (2 t., b. l. 83–84), baustas administracine tvarka (2 t., 85–91). Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje kaltinamasis lankėsi laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 13 d. iki 2010 m. kovo 19 d., diagnozė – „Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Suicidinis bandymas. Žalingas alkoholio vartojimas. F60.3, F10.2“ (2 t., b. l. 95–97), byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų registruotas priklausomybės ligų centre. 2020 m. gruodžio 15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1438/2020 nurodoma, kad nėra duomenų, jog G. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 102). Kaltinamasis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 80–82).
Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad turi būti įvertintos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės kalinamojo G. P. atžvilgiu. Kitaip tariant, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas kaltinamajam G. P. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011). Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nors BK nėra apibrėžta teisingumo principo sąvoka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Be to, teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. P. praeityje nebuvo teistas, nors yra baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau tik už smulkius ne smurtinio pobūdžio administracinius nusižengimus, už kuriuos paskirtas baudas yra sumokėjęs, o nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltinamasis iš karto po įvykio pats išvietė greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 25), liudytoju apklaustas pareigūnas M. D. parodė, kad atvykus pareigūnams kaltinamasis buvo prie nukentėjusiojo ir pagal pagalbos „112“ nurodymą spaudė nukentėjusiojo žaizdą pilvo srityje iki atvyko greitosios medikai. Kaltinamasis yra dirbantis. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia kaltinamojo G. P. padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę, spontanišką ir jam nebūdingą. Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų būtų kilę kokių nors komplikacijų. Kaltinamasis nukentėjusiojo gydymosi metu teikė pagalbą, pirko jam vaistų (2 t., b. l. 57). Aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina mažesnį kaltinamojo G. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. patvirtina, kad kaltinamojo G. P. padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga už tipines tokio pobūdžio veikas.
Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės kalinamojo G. P. atžvilgiu svarbia laikytina aplinkybė, kad kaltinamasis 2021 m. vasario 10 d. sudarė sutartį su Kauno teritorine ligonių kasa dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (2 t., b. l. 132–133) ir jau yra atlyginęs dalį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos (2 t., b. l. 130). Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad kaltinamasis yra neįgalus – jam nustatytas 50 procentų darbingumas (2 t., b. l. 144–145), iš į bylą pateiktų kaltinamojo medicininių dokumentų matyti, kad jam diagnozuota juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija M51.1 bei nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais G55.1 (2 t., b. l. 136), dėl blogėjančios sveikatos būklės nuolat lankosi gydymo įstaigose (2 t., b. l. 135–143).
Įvertinus tiek kaltinamojo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek tai, kad jis nuo pat pradžių prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, kas rodo, jog jis savo neteisėtus veiksmus vertina kritiškai, taip pat atsižvelgus mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, pripažintina, jog šiuo atveju BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir nustatant minimalų straipsnio sankcijoje numatytą jos dydį, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl esant aptartoms išimtinėms aplinkybėms, G. P. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kaltinamajam skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. P. BK 48 straipsnyje numatytą maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę. Skiriant laisvės apribojimo bausmę kartu paprastai skiriama intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Tačiau skiriant laisvės apribojimo bausmę šiuo konkrečiu atveju intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, ji yra netikslinga, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį (veika atsitiktinė, spontaniška), į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, be to, dėl sveikatos problemų dažnai lankosi gydymo įstaigose. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kartu su nurodytais įpareigojimais kaltinamajam uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kaltinamojo kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo G. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 12 d. 14.05 val. iki 2020 m. lapkričio 13 d. 13.10 val. (2 t., b. l. 16–17; 25–27), t. y. viena para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis, BK 66 straipsnis).
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis V. N. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 146), kuriuo teismo prašo priteisti jam iš kaltinamojo G. P. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniu ieškiniu neturtinės žalos prašoma priteisti už patirtus dvasinius išgyvenimus ir sukeltą fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas dėl prašomos priteisti neturtinės žalos papildomai paaiškino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, bet dėl nusikalstamos veikos patirta neturtinė žala turėtų būti atlyginta. Dėl kaltinamojo dūrių jis (nukentėjusysis) dešimt dienų praleido ligoninėje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė skaudžius padarinius – nukentėjusiojo V. N. sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam nusikalstama veika buvo padaryta neturtinės žalos – sužaloti gyvybiškai svarbūs organai, gyjančios žaizdos neabejotinai kėlė fizinį skausmą ir nepatogumų, be to, nukentėjusįjį sužalojo žmogus, kurį jis laiko savo draugu ir tai taip pat turėjo įtakos nukentėjusiojo patirtiems dvasiniams išgyvenimams. Spręsdamas civiliniam ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko visiškai ir nurodė, kad jis turėtų būti tenkinamas. Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, civiliniam ieškovui V. N. priteistina iš kaltinamojo G. P. 1000 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 3956,12 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 106–109). Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė teismui 2021 m. balandžio 27 d. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo baudžiamojoje byloje, kuriame nurodoma, kad iki šio prašymo pateikimo dienos jau yra atlyginta 121,12 Eur suma ir prašoma patvirtinti pridedamą kaltinamojo G. P. su Kauno teritorine ligonių kasa 2021 m. vasario 10 d. pasirašytą sutartį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (2 t., b. l. 130–134). Nors civilinio ieškovo prašymas teikiamas dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pateiktos sutarties nuostatų formuluotes sprendžia, kad pateikta sutartis nelaikytina taikos sutartimi (joje nenumatyta, kad ji bus teikiama teismui tvirtinti, pateiktos sutarties galiojimas nesiejamas su jos patvirtinimu teismo nuosprendžiu, numatyta, kad sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu ir pan.). Atitinkamai, teismas neturi teisinio pagrindo tvirtinti civilinio ieškovo pateiktos sutarties.
Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytos 3956,12 Eur išlaidos patirtos suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam V. N.. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog V. N. buvo sužalotas neteisėtais tyčiniais, nusikalstamais G. P. veiksmais, todėl už žalą, patirtą mokant už nukentėjusiojo gydymą, atsakingas kaltas asmuo, t. y. G. P.. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad kaltinamasis 121,12 Eur, t. y. prašomos priteisti turtinės žalos dalį, atlygino savanoriškai, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo G. P. Kauno teritorinei ligonių kasai priteisiama 3835 Eur turtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu procesas dalyje dėl 121,12 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – degtinės „Bajorų“ butelis su kamšteliu, stikliukas, plastikinis gėrimo „Rasa“ butelis, puodelis, peilis, audeklo gabalas, kvapo pėdsakas nuo peilio, foninis kvapas, pledas, marškinėliai, megztinis, kelnės, vyriškos trumpikės, kojinės (pora), batas, įtariamojo G. P. lyginamieji seilių pavyzdžiai, treningo kelnės, mėlynos spalvos marškinėliai, pilkos spalvos bliuzonas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
DVD-R plokštelės su įrašais, 4 vnt., CD-R plokštelė su garso įrašu, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
2021 m. vasario 2 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. P. „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti (1 t., b. l. 148–150) ir 2021 m. vasario 2 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. P. „Citadele banka“ Lietuvos filialo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti (1 t., b. l. 155–157), siekiant užtikrinti nukentėjusiojo V. N. ir civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių atlyginimą, pratęstinas iki civilinių ieškinių atlyginimo, juos atlyginus – panaikintinas.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 28–29) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 30–31) pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti kaltinamajam G. P. sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam G. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 12 d. 14.05 val. iki 2020 m. lapkričio 13 d. 13.10 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis, BK 66 straipsnis).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo V. N. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti V. N. iš kaltinamojo G. P. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo G. P. Kauno teritorinei ligonių kasai 3835 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 19135167, sąskaitą Nr. LT217300010002484333. Procesą dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu prašomų priteisti 121,12 Eur, kaip turtinės žalos atlyginimo, nutraukti (BPK 107 straipsnis).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – degtinės „Bajorų“ butelį su kamšteliu, stikliuką, plastikinį gėrimo „Rasa“ butelį, puodelį, peilį, audeklo gabalą, kvapo pėdsaką nuo peilio, foninį kvapą, pledą, marškinėlius, megztinį, kelnes, vyriškas trumpikes, kojines (porą), batą, įtariamojo G. P. lyginamuosius seilių pavyzdžius, treningo kelnes, mėlynos spalvos marškinėlius, pilkos spalvos bliuzoną, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
DVD-R plokšteles su įrašais, 4 vnt., CD-R plokštelę su garso įrašu, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
2021 m. vasario 2 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. P. „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti, (1 t., b. l. 148–150) ir 2021 m. vasario 2 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. P. „Citadele banka“ Lietuvos filialo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti, (1 t., b. l. 155–157) pratęsti iki nuosprendžiu patenkintų V. N. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių atlyginimo, juos atlyginus – panaikinti.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.