- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-1164-628-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė, Laureta Ulbienė, Sigita Vainauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- D. J.
Pranešėja Sigita Vainauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1164/2010
2.4.6., 2.4.7.
2010 m. lapkričio 25 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Vainauskienės, teisėjų Lauretos Ulbienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai, gynėjai adv. Marijai Bartaševičiūtei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d., 22 str. 1 d., 306¹ str. 1 d. ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. – penkiasdešimt parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 306¹ str. 1 d. – tridešimt parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. J. galutinė subendrinta bausmė paskirta aštuoniasdešimt parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. nuteistas už tai, kad įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės svetimą turtą bei pasikėsino pakeisti transporto priemonės identifikavimo numerius, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2009-11-24 iki 2010-01-26, remonto angare, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš nenustatyto asmens įsigijo didelės – 63 400 Lt vertės automobilį TOYOTA LAND CRUISER, identifikavimo numeris VIN:(duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis automobilis yra gautas nusikalstamu būdu, nes automobilis pavogtas 2009-11-24 Latvijos Respublikoje ir paieškomas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tame pačiame angare laikotarpiu nuo 2009-11-24 iki 2010-01-26 pasikėsino neteisėtai pakeisti šios transporto priemonės identifikavimo numerius, tai yra nusuko nuo automobilio rėmo detales tikslu pakeisti jį paruoštu kito automobilio TOYOTA LAND CRUISER rėmu su iškaltu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, nes dalinai išardytas automobilis TOYOTA LAND CRUISER, VIN:(duomenys neskelbtini), buvo surastas ir paimtas 2010-01-26 kratos metu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmės pakyrimo, paskiriant jam švelnesnę bausmę - baudą. Nurodo, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijoje yra numatyta ir švelnesnė bausmė – bauda, tačiau teismas visiškai nemotyvavęs tokio savo sprendimo, paskyrė griežtesnę bausmę – areštą. Tokiu būdu buvo pažeisti LR BPK 305 str. 1 d. 4 p. reikalavimai. Prašo atsižvelgti į tai, kad nors bylos nagrinėjimo metu buvo bedarbis, šiuo metu jis bando įsidarbinti, be to, turi galimybių sumokėti baudą. Tai, kad teismas neanalizavo jo materialinės padėties tik patvirtina aplinkybę, kad skiriant bausmę teismas netinkamai taikė LR BK 54 str. nuostatas. Pažymi, kad nors buvo teistas, teistumas nuosprendžio priėmimo dieną buvo išnykęs, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, viena iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo baigta pasikėsinimo stadijoje, turi šeimą, kurioje augina du nepilnamečius vaikus, iš prie skundo pridėto Vilniaus miesto socialinės paramos centro pažymos matyti, kad jo šeima gyvena nepasiturinčiai ir atliekant arešto bausmę, šeima netektų išlaikymo. Apelianto įsitikinimu, beveik įstatymo numatyto maksimalaus arešto bausmės termino nustatymas neatitinka nei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio, nei jo asmenybės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto gynėja prašė skundą patenkinti.
Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas D. J. bausmę nepažeidė LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, LR BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas reikšmingas aplinkybes, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t.y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti LR BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis LR BK bendrosios dalies nuostatų. Už apysunkį nusikaltimą – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą, LR BK 189 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už nesunkų nusikaltimą – transporto priemonės indentifikavimo numerių suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą, LR BK 306¹ str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Nagrinėjamu atveju už nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimą D. J. yra nubaustas penkiasdešimties parų areštu, t. y. pakankamai švelnia sankcijoje numatyta bausmės rūšimi, nes maksimali bausmė už šį nusikaltimą numatyta net iki ketverių metų laisvės atėmimo. Už pasikėsinimą pakeisti transporto priemonės indentifikavimo numerius – irgi pakankamai švelnia trisdešimties parų arešto bausme, nes maksimali bausmė už šį nusikaltimą yra iki dvejų metų laisvės atėmimo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė nuteistajam D. J. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas šią bausmės rūšį ir nustatydamas trukmę, teismas įvertino tai, jog jis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3, 4 d.). Taip pat įvertino tai, kad D. J. baustas administracine tvarka, nedirba. Nors nėra kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ir lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų D. J. nepripažino, o tai leidžia teigti apie tinkamų išvadų nuteistojo elgesyje nebuvimą. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą, kolegijos manymu, spręsti apie tai, kad kaltininkui skirtina ne baudos, o griežtesnė, t. y. arešto bausmė. Nors nuteistojo teistumas yra išnykęs, tačiau vertinant kaltininko asmenybę pilnai ir visapusiškai yra svarios tos aplinkybės, jog praeityje D. J. yra turėjęs teistumus, vienu iš nuosprendžių yra teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą, t. y. už transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą.
Apylinkės teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, D. J. pagrįstai už jam inkriminuotus nusikaltimus paskyrė straipsnių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kas leis įgyvendinti LR BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus, atkreipiant dėmesį į tai, kad jis paskirtas LR BK 49 str. 3 d. reikalavimų ribose.
Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi patikslinama 2010 09 15 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis, kurioje nurodoma, kad bendrinant bausmes taikytas dalinio bausmių sudėjimo principas (BK 63 str. 1 d., 4 d.), nes kaip matyti iš bausmių subendrinimo rezultato, iš esmės buvo taikytas visiško bausmių sudėjimo principas (BK 63 str. 3 d.). Šis netikslumas nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui esminės reikšmės neturi. Kolegijos vertinimu, galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nuteistojo skundo argumentai, susiję su jo šeimos sunkia materialine padėtimi, taipogi nėra pagrindas švelninti jam paskirtą subendrintą bausmę, kuri, kaip jau minėta, paskirta LR BK 49 str. 3 d. reikalavimų ribose. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra derinamas apelianto įdarbinimo klausimas, tačiau iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, duomenų apie tai, kad D. J. įsidarbino oficialiai, negauta, o tai leidžia abejoti nuteistojo skundo teiginiu dėl baudos sumokėjimo.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms apelianto skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.