Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjas G. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2025 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 2 VI-60 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 13.12.-82 kaip nepagrįstus ir pareiškėjo prašymą grąžinti svarstyti Vilniaus apygardos prokuratūrai iš naujo.

1.1. Pareiškime nurodė, kad 2023 m. birželio 6 d. iš viešų šaltinių jam tapo žinoma apie 2023 m. birželio 2 d. pasibaigusį vieno aukšto gelžbetoninio pastato – siurblinės, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 44,95 kv. m (toliau – Pastatas), elektroninį aukcioną Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vykdė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – VVK). Skelbime buvo pažymėta, kad pastatas yra žemės sklype, kuris priklauso L. R.. 2025 m. sausio 28 d. VVK ir aukciono laimėtojas sudarė pastato pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuo metu rinkos kaina tokioje vietoje esančio sklypo yra apie 100 000 Eur už arą. Taigi žemės sklypo dalies, kurią būtų galima išsinuomoti iš valstybės (Pastatui būtų skirta 0,047 ha sklypo dalis), vertė yra apie 470 000 Eur. Akivaizdu, kad perleidžiant nekilnojamąjį turtą ir suteikiant galimybę neatlygintinai naudotis valstybei priklausančia sklypo dalimi, yra daroma ženkli žala viešajam interesui.

1.2. Aukštesnioji prokurorė, įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis, sprendė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vykdanti valstybinės žemės naudojimo kontrolę, savo kompetencijos ribose neatliko planuojamo statinio-siurblinės perleidimo atitikties įstatymų nustatytoms valstybinės žemės sklypo naudojimo sąlygoms (nepatikrino, ar pagal esamus duomenis galima nustatyti, kokia valstybinės žemės sklypo dalimi yra faktiškai naudojamasi, ar tokia sklypo dalis yra reikalinga statiniui eksploatuoti ir kt.), todėl toks pardavimas, kaip teisingai nutarime konstatavo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, neatitiko aukščiau paminėtos teismų praktikos aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio taikymą. Sudarant Pastato pirkimo–pardavimo sutartį turėjo būti aptartos pirkėjo teisės į valstybinio žemės sklypo dalį, kurią užėmė parduodamas pastatas. Akivaizdu, kad racionalus valstybinės žemės naudojimas yra neatsiejamai su viešuoju interesu. Nepaisant to, kad abiejuose skundžiamuose nutarimuose konstatuotas imperatyvių teisės normų (CK 6.394 straipsnis) nesilaikymas, vykdant ginčo aukcioną, nei Vilniaus apygardos prokuratūra, nei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra neįžvelgė būtinybės imtis priemonių viešajam interesui ginti.

1.3. Skundžiamame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarime yra pažymėta, kad pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaryta ir su apleistų pastatų savininkais. Su tokia pozicija pareiškėjas nesutinka, kadangi: 1) paliekama hipotetinė galimybė, kad Pastatą įsigijęs asmuo galbūt ateityje kreipsis dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Tokiu būdu Pastato savininkui yra sudaromos sąlygos neatlygintinai ir neterminuotai naudotis ginčo žemės sklypo dalimi, kurią užima Pastatas; 2) pareiškėjas su prašymu ginti viešąjį interesą pateikė įrodymus, kad Pastatas yra apleistas, užverstas šiukšlėmis, jo viduje nėra jokios siurblinės funkcionavimui reikalingos inžinerinės įrangos, taigi, daugiau nei akivaizdu, kad pagal tiesioginę paskirtį jis negali būti naudojamas. Pareiškėjo vertinimu, žemės nuomos sutarties sudarymas, esant tokiai situacijai, objektyviai nėra galimas.

1.4. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK norma detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Pabrėžta, kad priimant skundžiamus nutarimus net nebuvo tirta ir nustatyta, kokio dydžio nuomos mokestį mokėtų Pastato savininkas išsinuomojęs ir vėliau įsigijęs sklypą ne aukciono būdu ir kokio dydžio žala (pasireiškianti negautų pajamų pavidalu) būtų padaryta valstybės interesams. Nors nagrinėjamu atveju buvo renkami ir analizuojami įrodymai, tačiau tai padaryta nepilnai ir neišsamiai, neišvengiant prieštaringų išvadų, dėl ko buvo priimti nepagrįsti ir naikintini procesiniai sprendimai.