Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas :

1. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d. ( dvi veikos ), 63 str. 4 d., 64-1 str. laisvės apribojimo bausme 1 metams;

2. 2018 m. balandžio 06 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 281 str. 7 d., 64-1 str. 38 MGL dydžio ( 1900 EUR ) bauda su baudžiamojo poveikio priemonėmis uždraudimu naudotis specialia teise teisė vairuoti transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimu;

3. 2018 m. liepos 03 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 281 str. 7 d., 64-1 str., 64 str. 1 d. ir 2 d. laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams ir 36 MGL dydžio ( 1800 EUR ) bauda bei baudžiamojo poveikio priemonėmis uždraudimu naudotis specialia teise teisė vairuoti transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2019 m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos;

2020 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas, 2020-05-08 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. L. 2022 m. liepos 02 d. apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis paėmęs už kaklo mažametei G. R., gim. (duomenys neskelbtini), pargriovė ją ant žemės ir vieną kartą ranka sudavė į nugarą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą kairiame kelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Pagal policijos pareigūno užduotį ( 1 t. 27 l. ) atliktoje VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. R. nustatytas odos nubrozdinimas kairiame kelyje; sužalojimas padarytas 1 trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad jis galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek ir į pastarąjį atsitrenkiant... Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t. 32 l. ).

Dėl G. R. sužalojimo žala PSDF biudžetui nepadaryta ( 1 t. 36 l. ).

Visi aptarti įrodymai iš esmės vienodai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, einant gatve kaltinamasis S. L. tyčia rankomis paėmęs už kaklo mažametę ( gim. (duomenys neskelbtini), nurodyta asmens duomenyse ) G. R., pargriovė ją ant žemės ir vieną kartą ranka sudavė į nugarą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą kairiame kelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ( pagal aplinkybes akivaizdu, kad toks sužalojimas galėjo gautis tik griūvant ). Vienintelis ginčas kyla tik dėl šių veiksmų priežasties – ar smurtauta dėl to, kad žodinio konflikto metu nukentėjusioji kaltinamajam du kartus ranka sudavė į veidą ( kaip teigia kaltinamasis ), ar sudavė vieną kartą dėl to, kad jis jai sudavė ( tyčia palietė ir pan. ) per sėdmenis ( kaip teigia nukentėjusioji ). Vertinant šias dvi versijas visų pirma atsižvelgiama, kad šie asmenys nebuvo artimai pažįstami ir iki įvykio tarp jų jokių konfliktų nebuvo ( pripažįstama ). Nors nukentėjusiosios elgesį charakterizuojančių duomenų faktiškai nėra ( pvz., 1 t. 102, 103 l. ), teismas laiko neįtikėtinu, kad blaivi, smulkaus sudėjimo trylikametė ( pažymėtina – šalia net nesant jos mamos ) kažkodėl ne tik tyčia suduotų smūgius į veidą mažai pažįstamam, suaugusiam, neblaiviam vyrui paprasto apsižodžiavimo metu ( kaip teigiama ), bet ir tuoj pat ( nes apie „kibimą“ pagal jos aiškinimą S. L. nurodė jau 15.34 val. pareiškime – 1 t. 9 l. ) sugalvotų melagingą versiją jį apkaltinti nederamu elgesiu. Ir priešingai, jos spontaniška reakcija ( iš karto vieno smūgio sudavimas į veidą ) į nurodomą jo elgesį ( sėdmenų palietimą jai pasilenkus - ar tai laikytina priekabiavimu, ar netinkamu girto asmens pokštu, ar kt., nesvarstoma nesant pakankamai duomenų ) yra natūrali, atitinkanti nustatytas aplinkybes ( nukentėjusioji yra paauglė, t. y. gali suprasti tokio kaltinamojo elgesio reikšmę; nei jų tarpusavio santykiai, nei visos kitos nustatytos aplinkybės nesudarė jokio pagrindo tokiam kaltinamojo elgesiui; papildomus neigiamus išgyvenimus nukentėjusiajai galėjo sukelti tai, kad svetimas suaugęs, neblaivus vyras taip pasielgė viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, tame tarpe – jos tetai ir kt. ). Pažymėtina, kad tokį pasiteisinimą kaltinamasis galėjo nurodyti ne tik siekdamas sušvelninti atsakomybę dėl smurto ( tada išeitų, jog žodinio ginčo metu pati nukentėjusioji pirma pradėjo smurtauti ), bet ir išvengti papildomų neigiamų pasekmių dėl galimai priekabiavimo požymių turinčių veiksmų su mažamete. Dėl to ir įvykio vietoje buvusių dviejų suaugusių liudytojų V. V. ir R. K. ( jis patvirtino dviejų smūgių sudavimą kaltinamajam, abu nematė aptariamų kaltinamojo veiksmų ) parodymai vertintini dalinai kritiškai; juo labiau, kad jie yra susiję su kaltinamuoju ( R. K. - jo draugas, V. V. su juo bendrauja, nes vyksta jos skyrybų procesas – 1 t. 121 l. ) ir dėl to gali būti suinteresuoti jam nepakenkti. Dėl aptartų motyvų kaltinamojo versija dėl dviejų nukentėjusiosios smūgių sudavimo jam žodinio konflikto metu vertinama kritiškai kaip bandymas sušvelninti atsakomybę ir iš kaltinimo ( 2 t. 68 l. ) pašalinama aplinkybė „žodinio konflikto metu“, nes tokio konflikto nenustatyta. Papildomai tikslinant kaltinimą ( Lietuvos BPK 256 str. ) galėtų būti inkriminuotos kitos aplinkybės ( t. y. nukentėjusiajai sudavus kaltinamajam smūgį į veidą po to, kai jis palietė jos sėdmenis ), tačiau jos neturi įtakos veikos kvalifikavimui.

Kaltinamasis S. L. kaltinime nurodytais tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažametei G. R., todėl jo veika atitinka Lietuvos BK 140 str. 3 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino kaltę ( t. y. visus inkriminuotus savo veiksmus, nors neteisingai nurodė jų motyvus - Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Nors kaltinamasis sulaikytas vėliau ( tada jam nustatytas girtumas ) bei teigia vartojęs alkoholį po įvykio, jis neblaivus buvo ir įvykio metu, pats pripažino girtumo įtaką jo veiksmams. Todėl atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui ( Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p. ) ir būdamas recidyvistu ( Lietuvos BK 60 str. 1 d. 13 p. ).

Kaltinamasis S. L. iki šio įvykio buvo tris kartus teistas, iš jų 2017 m. – pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d., iš įkalinimo įstaigos grįžo maždaug prieš 2 metus ( 2020 m. 05 mėn. - 2 t. 1-9, 10-14 l. ), kai ankstesnės švelnesnės poveikio priemonės ( bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas ) savo tikslų nepasiekė, jo atžvilgiu buvo atliekama eilė ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje ( 2 t. 15-16 l. ), daug kartų baustas administracine tvarka ( 2 t. 17-30 l. ), kas rodo, jog yra linkęs pažeidinėti įstatymus asmuo. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į kitas reikšmingas įvykio aplinkybes - jis neblaivus įvykdė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš mažametę mergaitę, smurtavo ( pargriovė ant žemės ir sudavė smūgį į nugarą, kas rodo tiesioginį siekimą sukelti skausmą ar sužaloti ir aiškiai pažeidžia bendražmogiško elgesio taisykles ) viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, smurtas buvo sąlygotas alkoholio ir staigaus pykčio dėl nukentėjusiosios jam suduoto smūgio, tačiau po jo paties netinkamų veiksmų, jis ir iki tol elgėsi neadekvačiai ( nukentėjusiosios detalūs parodymai dėl jo elgesio gatvėje ) ir pasekmes ( jis nurodo, jog gailisi ir bandė atsiprašyti, tačiau S. L. teigia esant priešingai; pateikta pakankamai duomenų, kad nukentėjusiajai nors ir padarytas itin nežymus sužalojimas, tačiau sukeltos ilgalaikės neigiamos psichologinės pasekmės ), į jo sveikatos būklę ( 2 t. 38 l. ) ir kitą charakterizuojančią medžiagą – jis anksčiau ( 2 t. 32 l. ) ir šiuo metu dirba ( 2 t. 105 l. ), trumpai buvo registruotas kaip bedarbis ( 2 t. 34 l. ), neutraliai charakterizuojamas gyvenamosios vietos seniūnijos ( 2 t. 42 l. ). Todėl pripažįstama tikslingu jam skirti prokurorės siūlomą trumpesnės nei maksimalios trukmės ( 1 m. 6 mėn. ) laisvės atėmimo bausmę ( Lietuvos BK 41 str., 50 str., 54 str. ir 56 str. ), kurios vykdymas atidedamas ( sudarant jam galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be jos realaus atlikimo ) vidutinės trukmės ( 2 metų ) laikotarpiui ( Lietuvos BK 75 str. 2 d. ), paskiriant pareigas neišeiti iš namų nustatytu laiku, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( siekiant užtikrinti ilgalaikę efektyvią elgesio kontrolę ) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, nes jis smurtauja ne pirmą kartą ( Lietuvos BK 75 str. 5 d. 6 p. ), nors ir ne artimoje aplinkoje ( Lietuvos BK 72-2 str. ). Atskirai pažymėtina, kad tokių pareigų skyrimas nelaikytinas nesuderinamu su kaltinamojo darbo pobūdžiu užsienio valstybėje, nors akivaizdu, kad darbo laikotarpiais ( jei jis ir toliau dirbs ) atskirų pareigų kontrolė gali būti vykdoma į tai atsižvelgiant ( pvz., dalyvavimas programoje atostogų ar poilsio laikotarpiu, kt. ) ar net kurį laiką nevykdoma ( tačiau šių pareigų paskirta pakankamai daug ir ilgam laikotarpiui ).

Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką S. L. įskaitomas sulaikymo laikotarpis nuo 2022 m. liepos 02 d. 19.55 val. ( 1 t. 146-147 l. ) iki liepos 04 d. 11.36 val. ( 1 t. 152-153 l. ).

S. L. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t. 177-179 l. ) paliktina galioti ir panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinis ieškinys ir kt.

Mažametės nukentėjusiosios G. R. atstovai pareiškė civilinį ieškinį ( 2 t. 88-89 l. ) dėl 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaltinamasis S. L. su ieškiniu sutinka dalinai, prašo priteisiamą sumą mažinti per pusę.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais ( Lietuvos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus gėrius. Žmogaus sveikata ( ir gyvybė ) yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl jų, yra ypač dideli. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į : 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę ( jos formą ); 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į jos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo : jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. ( Lietuvos CK 6.282 str. ). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Šioje byloje nustatyta, kad mažametė, tačiau beveik (duomenys neskelbtini) m. amžiaus paauglė, mergaitė ( į ką atsižvelgtina papildomai ) nukentėjusioji neabejotinai ne tik patyrė fizinį skausmą, jai buvo padarytas nors ir nežymus sveikatos sutrikdymas ( kaip minėta, pargriaunant ), bet ir stiprius neigiamus išgyvenimus tiek dėl pačio kaltinamojo veiksmų ( kaip minėta, pradžioje jis jos atžvilgiu elgėsi netinkamai, po to smurtavo viešoje vietoje - matant kitiems asmenims pargriovė ant žemės, sudavė smūgį į nugarą, padarydamas sužalojimą ), tiek dėl šios veikos pasekmių ( ką detaliai nurodė S. L., patvirtina pateikta informacija – 2 t. 87 l. ). Įvertinęs šias ir kitas reikšmingas ( jog kaltinamasis su ieškiniu sutinka dalinai, tačiau nei tokių argumentų, nei duomenų apie bet kokias reikšmingas aplinkybes nepateikė, dėl ko gynėjo prašymas mokėjimą išdėstyti nesvarstomas ) aplinkybes, teismų praktiką analogiškose bylose ( detaliau neaptariama ) teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ( visų pirma – dėl smurtinių veiksmų pobūdžio ir jų sukeltų ilgalaikių, akivaizdžiai reikšmingų pasekmių ) ir jo dydis iš esmės atitinka teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, todėl šis ieškinys tenkinamas ( Lietuvos BPK 109 str., 115 str. 1 d. ir CPK 6.250 str. ).

Taip pat iš S. L. valstybei priteisiamos VGTP tarnybos sprendimu nukentėjusiajai G. R. paskirto atstovo advokato ( 2 t. 84 l. ) dalyvavimo išlaidos – 260 EUR ( 2 t. 106 l., nes pagrindo mažinti jų dydį nenustatyta - Lietuvos BPK 106 str. 2 d. ) bei 95,32 EUR proceso ( psichologės dalyvavimo nukentėjusiosios apklausoje - 1 t. 93-98 l. ) išlaidų Telšių AVPK ( Lietuvos BPK 103 str. ir 105 str. 1 d. ) pagal raštą ( 1 t. 73 l. ) su priedais ( 1 t. 74-80 l. ).

Kompaktinis diskas su nukentėjusiosios apklausos įrašu ( voke prie 2 t. viršelio ) paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje ( Lietuvos BPK 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 140 str. 3 d. nuteisti vienerių metų šešių mėnesių ( 1 m. 6 mėn. ) laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos BK 64-1 str. bausmę sumažinti 1 / 3 iki vienerių metų ( 1 m. ) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką S. L. įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2022 m. liepos 02 d. iki liepos 04 d. ( 2 paras ), prilyginant jį dviem dienoms ( 2 d. ) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. 2 d. bausmės vykdymą atidėti dviejų metų ( 2 m. ) laikotarpiui, paskiriant pareigas neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos ( Kelmės rajono ) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. L. palikti galioti ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį eurų ( 1000 EUR ) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) du šimtus šešiasdešimt eurų ( 260 EUR ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai išlaidų valstybei ( įmokos kodas 5630 ).

Priteisti iš S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) devyniasdešimt penkis eurus 32 ct. ( 95,32 EUR ) proceso išlaidų Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, j. a. k. 190547027, a/s Nr. LT21 7044 0600 0790 7451 AB SEB banke.

Kompaktinį diską su nukentėjusiosios apklausos įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.