- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- 1-1190-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00084-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- G. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00084-18, kurioje
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, nevedęs, nedirbantis, teistas 2017-05-05 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį paskiriant galutinę subendrintą 10 MGL (376,60 Eur) baudą, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. P. 2018-04-30 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose, smūgiuodamas vieną kartą kumščiu į veidą J. M., padarė poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kairio viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžimą ir tuo nesunkiai sutrikdė J. M. sveikatą.
Be to, jis 2018-04-30 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose, viešoje vietoje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą J. M. į veidą, tokiais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis G. P. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018-04-30, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame pažįstamo ūkininko E. B. lauke, kartu su sugyventine I. Š. ir iš matymo pažįstama moterimi, kurios vardas J., rinko akmenis. Berenkant akmenis susipyko su savo sugyventine ir užsimojo jai trenkti ranka, tačiau šiai staiga pasislėpus už J. nugaros, jis vieną kartą į veidą sudavė J.. Nuo smūgio J. pargriuvo ant žemės. Vėliau jis paskambino J. pasidomėti jos sveikata ir atsiprašyti. Dėl jo elgesio sugyventinė labai išsigando ir verkdama šaukė, ką jis padarė. Dėl savo elgesio labai gailisi (b. l. 75-78).
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo G. P. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytoja I. B. parodė, kad 2018-04-30, apie 9.30 val., ji į ūkininko E. B. nuomojamą žemės ūkio paskirties sklypą nuvežė G. P., jo sugyventinę I. Š. ir J. M. rinkti akmenų. Apie 12.00 val. paskambinęs G. P. pasakė, kad akmenų neberinks. E. B. nuvažiavus į lauką, sužinojo, kad laukuose G. P. susipyko su savo sugyventine ir norėjo jai suduoti, tačiau į veidą sudavė J. M.. Ji matė, kad J. M. kairiame skruoste, arčiau akies, yra sumušimo žymė. Taip pat J. M. minėjo, kad griūdama užsigavo dešinį petį, kurį jai skauda. 2018-04-30 vakare J. M. dėl pablogėjusios savijautos buvo nuvežta į Raseinių ligoninę (b. l. 44-47).
Liudytoja I. Š. parodė, kad 2018-04-30, apie 12.00 val., Raseinių r., ūkininko E. B. lauke kartu su sugyventiniu G. P. ir jai nepažįstama moterimi vardu J., rinko akmenis. Tuo metu tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, kurio metu jis labai supyko ir užsimojęs norėjo jai suduoti ranka, tačiau ji, vengdama smūgio, pasislėpė už J., tad G. P. sudavė ne jai, o J. į veidą. Nuo šio smūgio J. pargriuvo ant žemės. Dėl G. P. veiksmų ji labai išsigando (b. l. 50-53, 56-58).
Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2018-04-30, apie 12.00 val., Raseinių r., ūkininkui E. B. priklausančiame lauke, kartu su jai nepažįstamais asmenimis: vaikinu, vardu G., ir jo sugyventine, vardu I., rinko akmenis. Tarp G. ir I. kilus konfliktui, G. savo sugyventinei mėgino suduoti ranka. Vengdama smūgio, I. pasislėpė jai už nugaros, dėl ko G. sudavė jai į veidą. Kas toliau įvyko, nieko neatsimena, nes nuo smūgio į veidą ji prarado sąmonę. Raseinių ligoninėje po apžiūros buvo nustatyta, kad jai lūžęs kairysis skruostikaulis ir galvos smegenų trauma. Ji G. P. jokių pretenzijų neturi, jis jai pats paskambino ir atsiprašė, žadėjo geranoriškai atlyginti gydymo išlaidas (b. l. 37-40).
Iš 2018-05-01 Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-05-01 00.31 val. iš Raseinių ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas, jog 2018-04-30 22.12 val. buvo pristatyta J. M., kuriai nustatyta diagnozė: galvos sumušimas, įtariama galvos smegenų trauma, įtariamas skruostikaulio lūžimas, įtariamas kraujavimas į sinusę. Išvežta į Kauno klinikas. Aplinkybės neaiškios. Nuvykus į Raseinių ligoninės skyrių J. M. paaiškino, kad 2018-04-30 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiuose laukuose, pas ūkininką E. B. su dviem nepažįstamais asmenimis rinko akmenis, kai tuo metu tarp kartu dirbusio iš matymo nepažįstamo jaunuolio ir iš matymo nepažįstamos draugės kilo žodinis konfliktas, kurio metu minėtas jaunuolis ranka bandė suduoti savo draugei, tačiau draugė bandydama išvengti smūgio pasislėpė už jos nugaros. Kas vyko toliau, neatsimena, nes prarado sąmonę. Atgavusi sąmonę J. M. grįžo į namus, bet vėliau pasijuto blogai ir kreipėsi į medikus. Dėl minėto įvykio J. M. niekam pretenzijų neturėjo ir ikiteisminio tyrimo nepageidavo (b. l. 14).
Iš 2018-05-03 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis dirbamos žemės laukas (b. l. 18-24, 97).
Iš Specialisto išvados Nr. G 168/2018 (10) matyti, kad įvykio metu J. M. dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kairio viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 34-35).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo G. P. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra pilnai įrodyta.
Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms.
Kaltinamojo parodymai, kad vieną kartą sudavė nukentėjusiajai J. M. atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, juos patvirtina liudytojos parodymai ir specialisto išvada, kurioje apibrėžtas sveikatos sutrikdymo mastas – nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis G. P. smūgiuodamas vieną kartą kumščiu į veidą J. M. padarė poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kairio viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžimą ir tuo nesunkiai sutrikdė J. M. sveikatą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Dėl BK 284 straipsnio
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visais atvejais būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus kaltinimo ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz. ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų, kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmais, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomenės renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui sužaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-416/2013).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje, kur nekliudomai gali patekti pašaliniai asmenys, taip pat įvykį matė liudininkė, kuri dėl įvykio išsigando, todėl akivaizdu, jog buvo sukelti būtini BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog fizinio smurto panaudojimas laikytinas įžūliais veiksmais.
Kaltės turinys šio kategorijos bylose atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. P. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, nes pagal savo asmenines savybes suprato, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje sukels BK 284 straipsnyje numatytus padarinius.
Dėl bausmės, kardomosios priemonės
Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 103-107).
Teismas mano, kad procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis G. P. padarė du nesunkius nusikaltimus. Jis teistas (b. l. 82-84), turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 88).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Kadangi baudžiamoji byla, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Kaltinamajam išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 straipsnio 1 dalimi laisvės apribojimo bausmę vykdo Šiaulių apygardos prokuratūros Probacijos skyrius (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.
Kaltinamajam G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.