Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. P., skundą padavusio asmens atstovei advokatei Eglei Grucytei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D. M., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Albertui Trumpuliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. P. skundą dėl nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos I. P. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti 2012 m. birželio 11 d. Kauno apskrities VPK Centro PK nutarimą Nr. 22NT-1719994-12 ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą bei skirti administracinę nuobaudą D. M.. Skunde nurodoma, kad Centro policijos nuovados specialistas G. K. nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė jos pareiškimo aplinkybes. Pareigūnas apsiribojo tik pokalbiu su D. M.. Pareiškėja nurodo, jog specialistas G. K. neteisingai teigia, jog nėra vandens užsukimo ventilio D. M. patalpose ir nepasisako dėl vandens užsukinėjimo skundžiamame nutarime. Pareigūnų veiksmus vertina kaip aplaidų savo pareigų atlikimą ir jos interesų nepaisymą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tualetu naudojasi visi, bet I. P. turi pasidariusi atskirą tualetą, vonią. Tualetas šiuo metu sudaužytas, plūdė nulaužta. Yra padarytas tualete vandens išjungimas. Ventilių ji nesukiojo, šiukšlių nemėtė tualete, slapto išjungimo tualete neįrengė, prie jo galima laisvai prieiti. I. P. užsuko vandenį, nudaužė plūdę ir iškvietė policiją. Ši buvo atvykusi gegužės 12 d. Pareigūnė užsuko kranelį, kad nebėgtų vanduo, sakė susitvarkyti plūdę ir atsukti vandenį.

Liudytojas G. K., dirbantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados specialistu, teismo posėdžio metu parodė, jog buvo gautas I. P. pranešimas, kad jos sesuo bendro naudojimo patalpose įsirengusi slaptą kraną, kuriuo užsuka vandenį, dėl to ji neturi vandens. Nuvykęs apžiūrėjo tualetą, kurį jam aprodė R. D. M.. Tualete matėsi kranas (ventilis), kuris reikalingas, esant nelaimei, užsukti vandenį, kad nebėgtų. Užsukus kraną (ventilį), nustojo bėgti vanduo. Tuo metu tualete vanduo bėgo, nes buvo nesutvarkyta. Šiukšlės į klozetą supiltos nebuvo. Rašydamas nutarimą rėmėsi tuo, ką matė ir nurodė M. Pareiškėjos neapklausė, nes ji viską nurodė pareiškime. Pareiškime išdėstyti faktai nepasitvirtino.

Liudytojas L. K., dirbantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato pareigūnu, teismo posėdžio metu parodė, jog sunkiai pamena šį įvykį. Kažkas buvo dėl tualeto, kažko nepasidalino. Esmė buvo ta, kad išjungė vandenį dėl to, kad bėga klozetas. Jis suprato, kad yra vienas bendras vamzdis ir užsuktas buvo kažkur, kad nebėgtų vanduo. Pareiškėja paaiškino, kad užsuko sesuo.

Liudytojas antstolis V. Z. teismo posėdžio metu parodė, jog surašė kelis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Buvo konstatuotas vandens bėgimas. Konstatuoti prašė I. P.. Jis konstatavo, kad vanduo nebėga, o kai I. P. atsuko ten esantį ventilį, vanduo pradėjo bėgti. Protokolą surašė 2012-06-18. Tualete matė vieną ventilį, esantį žemai, kuris aiškiai matėsi, kitų nematė. Parašė kiek matė. Nežino ar unitazas veikė, ar ne.

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu parodė, jog atlieka santechninius darbus, ne vieną kartą taisė klozetą, paprašytas M. Paskutinį kartą tvarkė apie birželio pradžią. Jam paskambino M. ir pasakė, kad vėl bėga vanduo. Matė, kad buvo nulaužta plūdė. Klozetas nėra naujausias, bėga vanduo iš maišytuvo, plūdė tai nulenkta, tai nulaužta. Pagrindinis įvadas yra pas M., bet durys užrakintos, ši sakė, kad kaimynė neįleidžia. Paskutinį kartą kai buvo, buvo nulankstyta plūdė. Prie bakelio yra du kranai, vienas sulaužytas, kitas - paprastas tarybinis, jei jį užspaudi stipriai, dar gali pakeisti. Remontuodamas sklendę užsukdavo. Ventilių yra du, vienas bendras užsisuka, o tas, kuris sulaužytas, užsuka šlangelę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nors nei nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nei pareiškėjos skunde nėra nurodyta, pagal kokį ATPK straipsnį R. D. M. turėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn, susipažinus su byloje surinkta medžiaga ir išklausius pareiškėjos paaiškinimus, manytina, jog kalbama apie pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., t. y. savavaldžiavimą.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 188 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo. Asmens teisių įgyvendinimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkas savo, kad ir tikrų, teisių įgyvendinimas yra draudžiamas ir neteisėtas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teisėmis priklauso L. D., E. P., I. P., D. R. M. (32-33 b.l.). Šiuo metu realiai turtu naudojasi I. P. ir D. R. M. bendru sutarimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą ir išklausius teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas nustatė, kad nors I. P. šia tualeto patalpa ir unitazu nesinaudoja, tačiau tai yra bendro naudojimo patalpa. Pagal D. R. M., liudytojų G. K., L. K., E. M. parodymus unitazo bakelio sistema nuolat gedo, dėl to tekėjo vanduo. Taip pat, kad ši sistema buvo sugedusi ir tada, kai 2012-05-12 pagal I. P. pranešimą atvyko policijos pareigūnai, patvirtino liudytojas L. K.. Byloje abejonių nekyla, kad norint sustabdyti nepertraukiamą vandens tekėjimą, pašalinti gedimą, būtina nutraukti vandens tiekimą į bakelį, o tai, pagal bylos medžiagą, galima tik vienu būdu – užsukus ventilį, kuris įrengtas ne slaptai, kaip teigia I. P., o gana matomoje vietoje. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsiradus gedimams, jiems šalinti R. D. M. ne kartą kvietė meistrą, t. y. nepažeisdama įstatyme nustatytos tvarkos, vykdė savo, kaip savininkės teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, kad R. D. M. įrengė tualeto patalpoje slaptą ventilį, tyčia jį užsukdavo, kad būtų nutrauktas I. P. vandens tiekimas. Taip pat nėra byloje surinkta jokių įrodymų, kad R. D. M. tyčia į unitazą pylė šiukšles.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, matyti, kad nebuvo padarytas joks administracinis teisės pažeidimas, todėl Kauno apskrities VPK Centro PK nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

D. R. M. prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš I. P. jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, pagrindžiantį, jog atstovavimo išlaidas sudaro 500 litų (109 b.l.).

ATPK 249 str. numato, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Sutinkami su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 103 str. 6 p., proceso išlaidos sudaro: ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Nustatyta, jog dėl I. P. skundo, kuriame buvo prašoma skirti administracinę nuobaudą D. R. M., teisme buvo pradėta nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byla. Teismo posėdžiuose D. R. M. atstovavo advokatas Albertas Trumpulis (78 b.l.), už atstovavimą D. R. M. jam sumokėjo 500 litų, todėl teismo nuomone, minėta piniginė suma, BPK 103 str. 6 p. pagrindu, pripažintina proceso išlaidomis ir atlygintina iš I. P..

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. P. skundą atmesti.

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Centro PN 2012 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 22NT-1719994-12 palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos I. P. 500 litų Reginos D. M. atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.