Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Stasei Svetickienei, kaltinamajam J. M., jo gynėjui advokatui Ignui Meškauskui, nukentėjusiajai A. A., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J.M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-12-16 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos) 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (nežymaus sveikatos sutrikdymu šeimos nariui– sugyventinei),

Aprašomoji dalis

nustatė

J. M. 2016 m. balandžio 8 d., apie 02.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis stumdė savo šeimos narę- sugyventinę A. A., tąsė ją už drabužių ir suplėšė jai palaidinę, bei įkando A. A. į dešinės rankos vidurinį pirštą, padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos trečiame piršte, šiais savo veiksmais sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2016-04-07 jis su draugais tvarkė mašiną. Tvarkydamas jis gėrė alkoholį- stipriuosius gėrimus ir alų. Jam grįžus į namus tarp jo ir sugyventinės A. A. kilo konfliktas. Konflikto metu jis stūmė A., suplėšė jai palaidinę, bei įkando į pirštą, kurį traukiant ji nusibrozdijo. Jis suprato kad tokie jo veiksmai sukels A. skausmą. Po konflikto sugyventinė iškvietė policiją. Vaikai konflikto nematė. Nukentėjusiosios jis atsiprašė, ji jam atleido. Šią situaciją įtakojo ir apsvaigimas nuo alkoholio, nuo ko jis sutinka gydytis.

Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2016-04-08 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 9) patvirtina, kad 2016-04-08, apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu J. M., kuriam nustatytas 2,09 prom. girtumas, stumdė savo sugyventinę A. A., tąsė už jos rūbų, dėl ko suplėšė maikutę, bei įkando A. A. į dešinės rankos vidurinį pirštą. Dėl šio 2016-04-08 įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos A. A. apklausos protokolo (b. l. 21- 22) matyti, kad ji su sugyventiniu J. M. gyvena keturis metus, veda bendrą ūkį ir augina vaikus. 2015 m. balandžio 8 d., apie 02.00 val., kai ji su vaikais miegojo, grįžęs neblaivus sugyventinis pradėjo rėkauti, prikėlė ją ir vaikus. Kambaryje sugyventinis puolė ją, griebė už rūbų, pradėjo ją stumdyti. Sugyventinis ją pastūmė, dėl ko ji griuvo, vėliau įkando jai į pirštą, griebė jai su ranka už burnos. Sugyventiniui pabėgus, ji iškvietė policiją. Jai iš dešinės rankos vidurinio piršto bėgo kraujas. Sugyventinis prieš ją smurtavo penkis kartus, dėl to buvo iškeltos bylos. Konflikto metu sugyventinis taip pat jai suplėšė maikutę.

Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G913/2016(02) nurodoma, kad A. A. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinės plaštakos III—čiame piršte ir padaryta kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir žmogaus dantys vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis bei atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 26).

Iš asmens apžiūros protokolo (b. l. 27- 30) matyti, kad 2016-04-08, 04.40 val.- 05.00 val. buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas A. A. dešinės rankos vidurinis pirštas, ant kurio užfiksuota apie 0,5 cm. ilgio žaizda.

Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. A. apžiūrai pateikė suplėšytą maikutę, kuri apžiūrėta, jos požymiai fiksuoti protokole, bei grąžinta nukentėjusiajai (b. l. 31- 45, 42).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad J. M. 2016-04-08, 02.54 val. buvo nustatytas neblaivumas– 2.09 promilės (b. l. 45).

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad J. M. 2016 m. balandžio 8 d., apie 02.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis stumdė savo šeimos narę- sugyventinę A. A., tąsė ją už drabužių ir suplėšė jai palaidinę, taip pat įkando A. A. į dešinės rankos vidurinį pirštą, padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdijimą ir poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos trečiame piršte, šiais savo veiksmais sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino smurtavęs prieš savo sugyventinę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jo smurtavimas prieš sugyventinę sukels jai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamojo sugyventinei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad J. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

J. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė– veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padaryta viena tyčinė nusikalstama veika žmogaus sveikatai, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamų priežasčių, prieš silpnesnį asmenį. J. M. eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, kurie padaryti jam esant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 89- 97). J. M. vykdo individualią veiklą, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 98, 99). Jis nuo 2014-01-02 yra VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį; Priklausomybės sindromas (b. l. 101), bei teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad turi problemų su alkoholio vartojimu, dėl ko sutiktų gydytis.

J. M. teisiamas ne pirmą kartą (ankstesni teistumai, išskyrus pagal 2015-12-16 nuosprendį, išnykę). Jis paskutinį kartą teistas 2015-12-16 už dvi nusikalstamas veikas, padarytas iš realiosios sutapties savo sugyventinės (A. A.) atžvilgiu, kurios padarytos jam būnant neblaiviam, vėl yra teisiamas už fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui- sugyventinei A. A., jam esant neblaiviam. Taigi J. M. būdamas praeityje pilnamečiu teistas už tyčinį nusikaltimą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo polinkį į nusikalstamų veikų darymą, tai, kad ši veika buvo tik nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, jo nenorą taisytis, daryti išvadų iš ankščiau paskirtų bausmių, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis– laisvės atėmimas, kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatytinas artimas įstatyme numatytam bausmės vidurkiui. Teismo manymu BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos švelnesnės bausmių rūšys dėl praeityje padarytų nusikaltimų nepadariusiam J. M. laikytinos per švelniomis bausmės rūšimis, jas paskyrus nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 str. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje pakankamai kritiškai įvertino savo veiksmus, dėl jų gailisi, į tai, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta, kaltinamasis su nukentėjusiąja turi vaiką ir prisideda prie šeimos išlaikymo, dirba, pati nukentėjusioji prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., bei skiriant įpareigojimus. Teismo manymu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, ir kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą skirtini tokie įpareigojimai, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę pasikeisti. Įvertinus tai, kad J. M. turi priklausomybę nuo alkoholio, tai pripažįsta ir sutinka gydytis šią priklausomybės ligą, pagrįstai manytina, jog šios priklausomybės ligos gydymas kartu su kitai įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, J. M. skirtini įpareigojimai: tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pagal Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 2 str. 5 p., psichiką veikiančios medžiagos yra alkoholis, narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 75 str. 2 d.).

Kadangi naują nusikalstamą veiką J. M. padarė neatlikęs Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-12-16 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) pap., pagrindu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, bendrintina su bausme, paskirta minėtu baudžiamuoju įsakymu, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, J. M. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-04-08, 02 val. 40 min., iki 2016-04-08 15 val. 00 min. (b. l. 50, 51), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76- 77). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BPK 105 str., 106 str. 2 d. iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos – 23,16 Eur (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos), valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

J.M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) pap., paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-12-16 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 p., 10 p., galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams trejiems (3) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., J. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., realios bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-04-08, 02 val. 40 min., iki 2016-04-08, 15 val. 00 min. (vieną parą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš nuteistojo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,16 Eur (dvidešimt tris eurus 16 ct) proceso išlaidų (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis– įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.