Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-864-281/2020 Teismo proceso Nr. 3-61-3-02907-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 55.1.3 (S)

2020 m. vasario 18 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. A. skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“, trečiasis suinteresuotas asmuo Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. A. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. CSPR-211.

Paaiškino, kad VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2019-07-08 sprendimu dėl teritorinio registratoriaus sprendimo Nr. CSPR-211 panaikino Utenos skyriaus 2019-04-15, 2019-04-16 sprendimus ir nutarė netenkinti pareiškėjos 2019-02-15 prašymo įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – medžiotojų namelį ir šulinį bei S. A. nuosavybės teises į juos.

Pareiškėja 2019-02-15 pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – medžiotojų namelį, šulinį ir S. A. nuosavybės teises į juos. Su prašymu buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. VĮ Registrų centro Utenos skyriaus 2019-04-15 ir 2019-04-16 sprendimais pareiškėjos prašymas buvo patenkintas. VĮ Registrų centro Utenos skyriaus 2019-04-15 ir 2019-04-16 sprendimus, praleidęs nustatytą 1 mėnesio terminą, 2019-05-31 apskundė Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis. Balninkų medžiotojų būrelio skundo VĮ Registrų centrui priėmimo metu buvo sprendžiamas klausimas tik dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl suinteresuotumo minėtais Utenos skyriaus 2019-04-15 ir 2019- 04-16 sprendimais. Utenos skyriaus sprendimai Balninkų medžiotojų būreliui jokių teisių ir pareigų nesukelia, todėl jų apskųsti šis asmuo net negalėjo ir toks skundas priimtas nepagrįstai, atitinkamai Komisijos 2019-07-09 Sprendimas turi būti panaikintas.

Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis įsteigtas tik 1996-05-27, todėl jis 1992 m. privatizuojant nekilnojamuosius daiktus nedalyvavo ir dalyvauti net negalėjo. Su atsakovu nėra sudaryta nei nuomos, nei panaudos sutartis dėl disponavimo medžiotojų nameliu ir šuliniu, todėl jis neturi jokio suinteresuotumo. Jeigu Balninkų medžiotojų būrelis šiuo metu naudojasi ginčo objektu, tai jis daro neturėdamas jokio teisėto pagrindo. Įrodymų, pagrindžiančių nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus nei notarui, nei Komisijai Medžiotojų būrelis nepateikė, nes jų neturi.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Balninkų medžiotojų būrelis centriniam registratoriui pateikė 2019-05-31 prašymą dėl termino paduoti skundui atnaujinimo ir skundą dėl VĮ Registrų centro Utenos skyriaus 2019-04-15, 2019-04-16 sprendimų, įformintų Nekilnojamojo turto registro įrašais, įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – medžiotojų namelį ir S. A. nuosavybės teises į jį. Centrinis registratorius, nustatęs, kad apie ginčijamus sprendimus Balninkų medžiotojų būrelis sužinojo tik 2019-05-06, tenkino 2019-05-31 prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir 2019-05-31 skundą išnagrinėjo iš esmės. Centrinis registratorius, išnagrinėjęs skundą ir nustatęs, kad dokumentas – 1992-05-30 laikinas nuosavybės teisės liudijimas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas medžiotojų namelis ir S. A. nuosavybės teisės į jį, savo forma neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams ir teisinė registracija atlikta nesant pagrindo, priėmė skundžiamą 2019-07-09 sprendimą Nr. CSPR-211, kuriuo panaikino Utenos skyriaus 2019-04-15, 2019-04-16 sprendimus ir priėmė naują sprendimą – netenkinti J. A. 2019-02-15 prašymo įregistruoti medžiotojų namelį ir šulinį bei S. A. nuosavybės teisės į juos.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Balninkų medžiotojų būrelis yra netinkamas subjektas skųsti VĮ Registrų centro Utenos skyriaus 2019-04-15, 2019-04-16 sprendimus. Pažymi, kad asmenų, perkančių privatizuojamą medžiotojų namelį, grupės 1992-04-16 sutartimi devyniolikos asmenų grupė susitarė privatizuoti Medžiotojų namelį. S. A. kitų 1992-04-16 sutartyje nurodytų aštuoniolikos asmenų įgaliotas pasirašyti dokumentus, reikalingus medžiotojų namelio pirkimui. Minėta grupė asmenų – medžiotojai, susitarė pirkti privatizuojamą medžiotojų namelį ir už jo įsigijimą mokėti lygiomis dalimis bei medžiotojų namelio išlaikymo, naudojimosi ir kitus klausimus spręsti tarpusavio raštišku susitarimu. Taigi 1992-04-16 sutartyje nurodyti Balninkų medžiotojų būrelio nariai turi suinteresuotumą dėl teritorinio registratoriaus 2019-04-15, 2019-04-16 priimtų sprendimų, nes pagal 1992-04-16 sutartį jie visi, o ne vienas S. A., susitarė pirkti medžiotojų namelį ir šulinį. Kadangi privatizacijos metu 1992 m. Balninkų medžiotojų būrelis dar nebuvo įregistruotas kaip juridinis asmuo, medžiotojai medžiotojų namelį nutarė privatizuoti kaip grupė asmenų. Mano, kad ši aplinkybė niekaip nepaneigia fakto, kad Balninkų medžiotojų būrelio nariai turi teisinį suinteresuotumą, o kartu ir reikalavimo teisę, dėl teritorinio registratoriaus 2019-04-15, 2019-04-16 priimtų sprendimų. Balninkų medžiotojų būrelio pirmininkas yra įgaliotas atstovauti būrelio ir jo narių interesus teisme, valdžios ir savivaldos institucijose bei santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis, todėl jis buvo tinkamas subjektas skundui dėl teritorinio registratoriaus 2019-04-15, 2019-04-16 priimtų sprendimų paduoti.

Atkreipia dėmesį, kad pati pareiškėja teismui nepateikia jokių duomenų (dokumentų), patvirtinančių S. A. daiktines (ar kitas) teises į medžiotojų namelį. Komisija 2019-07-09 priėmė sprendimą, motyvuodama tuo, kad 1992-05-30 laikinas nuosavybės teisės liudijimas, kurio pagrindu registre buvo įregistruotas medžiotojų namelis ir S. A. nuosavybės teisės į jį, savo forma neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams bei skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, kad Komisijai pateikti dokumentai yra prieštaringi. Atsakovės įsitikinimu, vien tai, kad Balninkų medžiotojų būrelio pateiktoje 1992-04-16 sutartyje, kurios pareiškėja teritoriniam registratoriui nebuvo pateikusi, buvo numatyta, kad S. A. veiks kaip įgaliotas atstovas, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Balninkų medžiotojų būrelis, kaip organizacija, nedalyvavo medžiotojų namelio privatizavimo procese, nes jis įsteigtas 1996-05-27. Balninkų medžiotojų būrelio 19 narių nusprendė dalyvauti aukcione privatizuojant medžiotojų namelį ir 1992-04-16 sudarė asmenų, perkančių privatizuojamą medžiotojų namelį, grupės sutartį. Po privatizavimo proceso būrelio visuotiniame susirinkime nariai nusprendė perduoti medžiotojų namelį Balninkų medžiotojų būreliui, juo naudotis ir prižiūrėti. (duomenys neskelbtini) metais, staiga mirus būrelio pirmininkui S. A., šio visuotinio būrelio susirinkimo protokolas nebuvo surastas. Medžiotojų namelis buvo teisėtai eksploatuojamas, valdomas ir prižiūrimas Balninkų medžiotojų būrelio nuo jo privatizavimo dienos iki šiol. Medžiotojų namelį privatizavo grupė asmenų, o ne vienas S. A., VĮ Registrų centrui pateiktas 1992-05-31 laikinas nuosavybės teisės liudijimas savo forma neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams, nes tokios formos nenumatė nei Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas, nei Aukcionų nuostatai, todėl minėta teisinė registracija atlikta nesant pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Komisijos sprendimo Nr. CSPR-211 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja nesutinka su centrinio registratoriaus pozicija, jog medžiotojų namelio ir šulinio registracija su įrašu, jog šie objektai priklauso nuosavybės teise S. A., atlikta nesant teisinio pagrindo. Mano, kad S. A. nuosavybės teisę į medžiotojų namelį ir šulinį patvirtina teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai.

Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Utenos skyrius 2019-04-15 ir 2019-04-16 sprendimais įregistravo nekilnojamąjį daiktą – medžiotojų namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir S. A. nuosavybės teises į jį. Pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto centrinio registratoriaus 2019-05-06 duomenų banko išrašą matyti, kad medžiotojų namelis ir prie jo esantis inžinerinis statinys įregistruotas nuo 2019-04-15, o S. A. nuosavybės teisės į juos 2019-04-16.

Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis 2019-05-31 pateikė skundą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Utenos skyriuje įregistruoto medžiotojų namelio įregistravimą S. A. vardu. Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019-07-19 sprendimu Nr. CSPR-211 atnaujino terminą Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio skundui paduoti ir, išnagrinėjęs skundą iš esmės, panaikino VĮ Registrų centro Utenos skyriaus 2019-04-15, 2019-04-16 sprendimus (įformintus registro įrašais) ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos 2019-02-15 prašymo įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – Medžiotojų namelį ir šulinį bei S. A. nuosavybės teises į juos, netenkinti.

Pareiškėjos skundas grindžiamas teiginiais, jog Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis apskritai neturėjo teisinio suinteresuotumo kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl teritorinio registratoriaus sprendimų (įformintų registro įrašais) panaikinimo, o priimant ginčijamą sprendimą suinteresuotumo klausimas nebuvo sprendžiamas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Komisijai atskirai nesprendė klausimo dėl Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio suinteresuotumo pateikti skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimų panaikinimo, įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui nedaro.

Pagal Komisijos darbo reglamento, patvirtinto VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2019-03-13 įsakymu Nr. VE-18 (1.3E) (toliau – ir Darbo reglamentas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-04-12), 45 punktą, Komisija posėdyje priima arba atsisako priimti skundą ir, išnagrinėjusi ginčą iš esmės, priima sprendimą. Vadovaujantis Darbo reglamento 6.1 papunkčiu, pareiškėjas – skundą komisijai padavęs asmuo, kurio atžvilgiu teritorinio registratoriaus sprendimas yra priimtas, arba asmuo, kurio teisėms, pareigoms ar teisėtiems interesams teritorinio registratoriaus sprendimas turi tiesioginės įtakos.

Vertinant ar ginčo medžiotojų namelio bei šulinio įregistravimas S. A. vardu Nekilnojamojo turto registre galėjo daryti įtaką Balninkų medžiotojų būrelio teisėms ar interesams, matyti, kad pagal Balninkų medžiotojų būrelio 2019-05-31 skunde centriniam registratoriui nurodytas aplinkybes, Balninkų medžiotojų būrelis, kaip pats teigia, prižiūri ginčo medžiotojų namelį, jį remontuoja, už šį objektą moka mokesčius. Be to, kreipdamasis į Komisiją trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 1992-04-16 asmenų, perkančių privatizuojamą medžiotojų namelį, grupės sutartį, kurią pasirašiusieji asmenys buvo vėliau 1993-11-23 įsteigto Balninkų medžiotojų būrelio nariai. Teismo vertinimu, tokie Komisijai pateikti duomenys ir nurodytos aplinkybės patvirtino, kad Balninkų medžiotojų būrelio teisėms ar interesams turi įtakos teritorinio registratoriaus atlikti įrašai Nekilnojamojo turto registre dėl S. A. nuosavybės teisės į medžiotojų namelį ir šulinį. Vien aplinkybė, kad Balninkų medžiotojų būrelio suinteresuotumo klausimas nebuvo atskirai aptariamas priimant ginčijamą 2019-07-09 sprendimą Nr. CSPR-211, neturi įtakos šio sprendimo teisėtumui, nes pats faktas, kad Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio skundas priimtas nagrinėti, patvirtina, kad Komisija laikė jį tinkamu pareiškėju (skundui pateikti), suinteresuotu ginčo dėl teritorinio registratoriaus sprendimų (įformintų registro įrašais) išnagrinėjimu.

Nors pareiškėja teigia, kad Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nuosavybės teises į medžiotojų namelį ir šulinį, todėl toks jo skundas negalėjo būti priimtas, o ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, teismas su tokiais teiginiais taip pat nesutinka.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-11-01) 22 straipsnio 1 dalį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą patvirtinantys dokumentai, be kita ko, yra rašytiniai sandoriai, nekilnojamojo daikto pardavimo aukcione sutartis, kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-12-15) 25 punkte įtvirtinta, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo, o pateikti prašymą mirusiojo asmens vardu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl medžiotojų namelio ir jam priklausančio šulinio įregistravimo, teismas nustatė, kad šie objektai buvo privatizuoti žemės ūkio įmonių turto aukciono būdu – 1992-05-07 surašytas protokolas Nr. 13, 1992-05-30 išduotas nuosavybės teisės liudijimas, 1992-05-04 išduota pažyma apie atsiskaitymą už aukcione perkamą objektą.

Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo sąlygas ir tvarką nustato Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti aukciono vykdymo metu nuo 1992-04-30).

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės ūkio įmonės turtas gali būti privatizuojamas, perkant natūra uždaruose aukcionuose šio įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose išvardytiems asmenims, taip pat įskaitant pajus vertine išraiška, įsigyjant akcijų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991-10-12 įsakymu Nr. 420 patvirtino Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatus (toliau – ir Aukcionų nuostatai) teisės akto redakcija, galiojanti nuo 1992-03-14), pagal kuriuos, aukciono metu turi būti pildomas privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolas (21 punktas), jeigu objektas parduodamas nenustatant pinigų (rublių) kvotos, išduodama pažyma, kurios forma pateikta 4 priede (24 punktas), rajono privatizavimo komisija, patvirtinusi aukciono rezultatus, ne ilgiau kaip per 30 dienų po aukciono turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui (asmenų grupei) nuosavybės teisės dokumentus (šių nuostatų 5 arba 6 priedas) (31 punktas).

Remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad 1992-04-16 sudaryta asmenų, perkančių privatizuojamą medžiotojų namelį, grupės sutartis, tarp šią sutartį pasirašiusiųjų asmenų nurodytas ir S. A.. Šia sutartimi pasirašiusieji asmenys (jų iš viso 19), susitarė pirkti privatizuojamą medžiotojų namelį, kurio vertė 3 230 rublių, ir medžiotojų namelio pirkimui bei dokumentų įforminimui įgaliojo grupės asmenį – S. A.. Grupės sutartyje nurodyta, kad visi grupės nariai atsiskaito lygiomis dalimis (grupės sutarties 3 punktas). Molėtų rajono Balninkų apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1992-04-24 protokole Nr. 13 užfiksuota, kad aukciono būdu parduodamas objektas yra medžiotojų namelis, jo pradinė kaina – 3 230 rublių, didžiausią kainą pasiūliusio asmens (asmenų grupės įgalioto atstovo) duomenys – S. A.. Nurodyto protokolo forma atitinka Aukcionų nuostatų 2 priede nustatytą formą. Pagal Balninkų apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymą dėl atsiskaitymo už aukcione perkamą objektą, matyti, kad S. A. 1992-05-04 sumokėjo 161 rublį ir 50 kapeikų pirkėjo (pirkėjų grupės) pradinį įnašą aukcionui. Ši pažyma taip pat atitinka Aukcionų nuostatų 4 priede patvirtintą pažymos formą.

Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nustatė, kad S. A. vardu išduotas laikinas nuosavybės teisės liudijimas neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, keliamų nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams. Pareiškėja, kaip S. A. nuosavybės teisę įrodantį dokumentą, pateikė laikiną nuosavybės teisės liudijimą. Pastebėtina, kad toks laikinas nuosavybės teisės liudijimas nėra numatytas kaip vienas iš dokumentų, patvirtinančių privatizavimo metu įsigyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisę. Be to, Aukcionų nuostatų 5 priede nustatyta nuosavybės teisės liudijimo forma, privatizuojamą turtą įsigijus vienam asmeniui, o 6 priede įtvirtinta nuosavybės teisės liudijimo forma, privatizuojamą turtą įsigijus asmenų grupei. Pagal pateiktus rašytinius dokumentus, teismas nustatė, kad 1992-04-16 asmenų, perkančių privatizuojamą medžiotojų namelį, grupės sutarties pagrindu ginčo medžiotojų namelį aukciono būdu siekė įsigyti 19 asmenų grupė, įskaitant ir vieną iš jų – S. A.. S. A. 1992-04-16 grupės sutartyje nurodytas kaip įgaliotas kitų grupės asmenų atstovas. Ta pati aplinkybė užfiksuota ir Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukciono 1992-04-24 protokole Nr. 13. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos teritoriniam registratoriui pateiktas 1992-05-30 laikinas nuosavybės teisės liudijimas ne tik neatitinka nei vienos iš Aukcionų nuostatų 5 ir 6 priede nurodytų formų (nes laikinojo nuosavybės teisės liudijimo formos ten nėra), bet ir neatitinka privatizuojamo turto (medžiotojo namelio) aukciono dokumentų, nes nėra duomenų, patvirtinančių, jog S. A. būtų dalyvavęs aukcione ir įsigijęs medžiotojų namelį asmeniškai savo nuosavybės teisėn, o ne kaip grupės asmenų atstovas.

Pareiškėjos teiginiai, jog Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis nepateikė duomenų, pagrindžiančių nuosavybės teisę į ginčo objektus, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes priimant ginčijamą sprendimą buvo sprendžiamas klausimas dėl S. A. nuosavybės teisės į ginčo statinius pagrįstumo, o ne dėl Balninkų medžiotojų būrelio nuosavybės teisę patvirtinančių duomenų pakankamumo. Todėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai nustačius, kad S. A. nuosavybės teisė į medžiotojų namelį ir šulinį įregistruota nesant teisinio pagrindo, teismas su tokia išvada sutinka.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019-07-09 sprendimas Nr. CSPR-211 priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl šio sprendimo teismas neturi pagrindo naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Trečiasis suinteresuotas asmuo Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad siekiant nustatyti, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia turi būti įvertintas ginčo turinys ir nustatyta, kaip pareiškėjos reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (LVAT 2013-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013; LVAT 2014-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-404/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja siekė panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą, kuriuo panaikinti teritorinio skyriaus sprendimai, įforminti registro įrašais. Teritorinio skyriaus 2019-04-15, 2019-04-16 sprendimais įregistruota S. A. nuosavybės teisė į ginčo statinius – medžiotojų namelį ir šulinį. Tuo tarpu trečiojo suinteresuoto asmens pozicija buvo priešinga pareiškėjos skundo pozicijai, trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu, kuriuo konstatuota, kad S. A. nuosavybės teisė į ginčo statinius įregistruota be pagrindo. Taigi atmetus pareiškėjos skundą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio teisės.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovui teikiant teisines paslaugas galiojo teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija, galiojusi nuo 2015-03-20), kurių 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teismas nustatė, kad atsiliepimą trečiojo suinteresuoto asmens vardu pateikė ir pasirašė advokatas Rimantas Jonynas. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pateikė 2019-08-28 pinigų priėmimo kvitą Nr. 1024708, iš kurio matyti, kad Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis sumokėjo 500 Eur advokatui Rimantui Jonynui už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė Rimanto Jonyno atstovavimą patvirtinančių dokumentų. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 47 straipsnio 6 dalį, advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė nei teisių paslaugų sutarties, nei jos išrašo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, nepateikus Rimanto Jonyno atstovavimą patvirtinančių dokumentų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos J. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas Blinstrubis Mefodija Povilaitienė Gediminas Užubalis