- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- I-3055-243/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00005-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą ir skundo patikslinimą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl 3400 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. (A. L.) skundu ir patikslintu skundu prašo priteisti 3400 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl asmens duomenų paviešinimo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. sausio 1 d. Nurodo, jog Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – Pataisos namai) Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjamose administracinėse bylose I-10097-342/2018 ir I-9190-279/2018 dėl neturtinės žalos atlyginimo atsiliepimu paviešino jo duomenis susijusius su asmenybe, tačiau nesusijusius su nagrinėjamomis bylomis, t. y. asmens kodą, nuotraukas, Pataisos namuose padarytus pažeidimus, duomenis apie teistumą ir kt. Argumentuoja, jog šiais veiksmai siekė sudaryti neigiamą nuomonę apie jo asmenybę ir ja padarė žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepimu su skundu ir jo patikslinimu nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundus, prie atsiliepimo pateikė pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, kurioje yra nurodytos visos pareiškėjui paskirtos nuobaudos. Teigia, jog pridėtoje pažymoje yra visa informacija, kada nuteistasis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kada bendrabučio tipo patalpose, t. y. pateikta ginčui aktuali informacija. Tvirtina, jog tokia pažyma, kurioje papildomai nurodomas nuteistojo asmens kodas, gyvenamasis adresas (laisvėje), pilietybė, išsilavinimas, lygtinio paleidimo terminas, teistumas, yra automatiškai suformuluojama. Be to, savo asmens kodą pareiškėjas pats nurodė teismui paduotame skunde. Nurodo, jog informacija apie pareiškėjo teistumus yra teismų informacinėje sistemoje, todėl atsakovės atstovas naujų duomenų neatskleidė. Argumentuoja, jog asmens duomenų, pagal kuriuos identifikuojamas asmuo (asmens kodas, vardas, pavardė ir kt.) atskleidimas teismui ar teisėsaugos institucijoms procesiniuose dokumentuose nesudaro neteisėto asmens duomenų atskleidimo ar panaudojimo pažeidimo sudėties. Teigia, jog pareiškėjas savo skunde ir jo patikslinime nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad Pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos, todėl skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui A. L. (A. L.) atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, jog Pataisos namai paviešino jo asmens duomenis (asmens kodą, teistumus, turimas nuobaudas ir kt.) Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjamose administracinėse bylose I-10097-342/2018 ir I-9190-279/2018.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad pareiga paneigti, t. y. pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013 ir kt.). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose neturėjo tikslo paviešinti asmens duomenis, o tik siekė paaiškinti teismui dėl kokių priežasčių pareiškėjui galėjo atsirasti jo nurodyti išgyvenimai, todėl teikė informaciją apie gautas nuobaudas, kurios patvirtino pareiškėjo laikymą atitinkamo tipo kamerose. Nurodė, jog teismas informacinėje duomenų bazėje turi duomenis apie pareiškėjo teistumą, be to, pareiškėjas kartu su skundu pats pateikė duomenis ir apie asmens kodą.
Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia jog asmens duomenų paviešinimas yra per visuomenės informavimo priemones ar kitais būdais skleidimas asmens duomenų, ar kitą jam palankią ar nepalankią informaciją, siekiant suformuoti tam tikrą viešąją nuomonę. Bylos nagrinėjimas ir joje teikiama informacija, kuri atsakovės atstovo teikiama apie pareiškėją, kaip įrodymai administracinėje byloje, siekiant paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir jį charakterizuojant, kai sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais klausimas, vertinami nuteistojo išgyvenimai pagal tai kokį gyvenimo būdą pasirenka, ar turi sveikatos sutrikimų ir pan. Bylos proceso šalių teisė yra pateikti teismui įrodymus, tai šalys privalo daryti (ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis) ir tai nėra draudžiama. Pareiškėjas neturi teisės nustatyti, kurie jo gyvenimo faktai gali būti pagrindžiami įrodymais byloje, o kurie ne. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais ir kt. Nenustatyta, jog Pataisos namai, teikdami duomenis bylas nagrinėjantiems teismams, nesilaikė teisės aktų ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo subjektines teises.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmų. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Pareiškėjo skundas ir jo patikslinimas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą ir patikslintą skundą dėl 3400 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.