Utenos apylinkės teismo sprendimas

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-789-335/2019 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00013-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5.; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

2019 m. gegužės 28 d.

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Baranauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) ieškinį atsakovams J. B. ir D. B. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo jų vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu J. B. teigė, kad esanti geros sveikatos, nes vartoja vaistus, turi neįgalumą, gauna pašalpą. Paaiškino, kad iš pirmos santuokos turi du sūnus, kuriuos pati augino vieną iki 10 metų, kitą – iki 6 metų amžiaus. Jie liko gyventi su savo tėvu, tačiau ji bendrauja su vaikais, nes visi gyvena viename kaime, moka išlaikymą. Mergaitę irgi dažnai mato, kartais su ja praleidžia ir visą dieną – rengia, maitina, jos tėvas (atsakovas) atvažiuoja savaitgaliais. Ieškinyje esą nurodyti seni duomenys; ji 2017 m. įsidarbino Vilniuje, vaikui nupirkdavo saldainių, žaisliukų, o materialinės paramos išlaikymui neteikė, nes neva tai sesuo atsisakė. Pripažino, kad šeimoje buvo smurto, todėl ji sirgo depresija, tačiau šiuo metu viskas priešingai – vengia kivirčų, tėvas su dukra bendrauja per SKYPE programą, o savaitgaliais būna sodyboje kaime.

Teismo posėdžio metu D. B. paaiškino, kad turi dvi mergaites, vyresnioji iš jų gyvena su buvusia žmona Vilniuje, išlaikymo dukrai neteikia ir su ja nesimato, todėl abejojo, ar jį, tėvą, ji pažintų. Jis dirba Vilniuje, pastovios gyvenamosios vietos neturi, kiekvieną savaitgalį atvyksta į sodybą pas sutuoktinę ir pasimato, pažaidžia su dukrele, kažką jai nuperka, nors išlaikymo neteikia, nes A. Ž. to nenori.

Liudytoja G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2016 metų pabaigos iki 2018 kovo mėnesio teikė socialines paslaugas atsakovų šeimai, įrašytai į apskaitą dėl girtavimo. Abu jie gydėsi ir mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa. Atsakovas ne kartą pripažino, kad vartoja ir alkoholį, ir medikamentus. J. B. planavo skirtis, bet vėliau su atsakovu susitaikė. Ji, kaip socialinė darbuotoja, nematanti, kad abu jie galėtų savarankiškai auginti vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko ir motinos atskyrimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 27 straipsnio nuostatos reikalauja užtikrinti vaikui teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Ši priemonė skirta vaiko teisių ir interesų apsaugai, kai tėvai dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti svarbiausių savo pareigų, o būtent negali užtikrinti nuolatinės ir kasdienės priežiūros, auklėjimo, rūpinimosi vaiko sveikata, išlaikymo.

Nustatyta, kad atsakovai D. B. ir J. B. yra E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš bylos rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovei J. B. nustatytas dalinis darbingumas dėl ligos, t. y. 50 proc. iki 2047-05-11. Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad ji serga bipoliniu afektiniu sutrikimu (psichinis sutrikimas) nuo 2005-11-03, dėl to jai reikalinga nuolatinė gydytojų psichiatrų, psichologų pagalba, paūmėjus būsenai keletą kartų yra gulėjusi ligoninėje, po to ambulatoriškai vartoja vaistus.

Kol atsakovė buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, atsakovas nesirūpino dukra, piktnaudžiavo alkoholiu, todėl jų šeima Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-29 įsakymu Nr. (-) įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. E. B. buvo 2017-01-06 nustatyta laikinoji globa tetos A. Ž. šeimoje. Nors 2017-07-03 šeima buvo išbraukta iš apskaitos, visgi bylos duomenys rodo, kad teigiami pokyčiai šeimoje buvo tik trumpalaikiai, nes atsakovė ėmė vengti lankyti psichiatro konsultacijas, paskirtus gydytojo vaistus vartojo nereguliariai, atskirais atvejais netgi kartu su alkoholiu, todėl jos sveikatos būklė pradėjo blogėti, dėl ligai būdingos nuotaikų kaitos ji neturėjo jėgų tinkamai prižiūrėti dukrą bei tvarkytis buityje, jai pačiai iškilo būtinybė būti prižiūrimai kito asmens. 2017-11-13 mažametei E. B. vėl buvo nustatyta laikinoji globa pas tetą. Nors kaip nustatyta, atsakovė ir stengiasi bendrauti su dukra, dažnai aplanko ją, nes netoliese gyvena, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė atsakovę charakterizuoja teigiamai, vis dėlto dėl besikeičiančios ir nestabilios psichinės sveikatos būklės jai pačiai nuolat reikalingas artimųjų palaikymas, pagalba kasdieninėje buityje ir ji, konstatuotina, nepajėgi tinkamai auginti ir auklėti vaiką. Kaip matyti iš socialinės darbuotojos surašytų šeimos aplankymo aktų, atsakovė ne visada adekvačiai vertina savo šeimos situaciją ir nepajėgia tinkamai atstovauti vaiko interesų. Be to, ji pati dar 2018-12-07 prašyme VTAS pripažino neturinti galimybės savarankiškai auginti E., nes esanti blogos sveikatos būklės, ją vargina ligos paūmėjimai. O ir bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė papiktnaudžiauja ir alkoholiu, nes kaip matyti, 2015-2017 m. ji ne kartą buvo nubausta administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaivumo būsenoje, transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, 2017-03-03 už tai, kad Vilniuje, bute, būdama neblaivi, negalėjo pasirūpinti savo mažamete dukra E., kuri tuo metu tebuvo kelių mėnesių amžiaus. Jai buvo rekomenduota kreiptis į priklausomybių konsultantą, tačiau ji nesikreipė. 2018-03-27 socialinė darbuotoja, apsilankiusi šeimoje irgi užfiksavo jos su sutuoktiniu alkoholio vartojimo faktą ir vaistų perdozavimo atvejį.

Minėta, kad atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus iš pirmosios santuokos, tačiau po teismo 2015-05-18 sprendimo vaikai gyvena su jų tėvu. Taigi akivaizdu, kad J. B. ypač dėl psichinės sveikatos ir ligos sąlygotų asmenybės ypatumų negali užtikrinti mažametės dukros būtiniausių poreikių ir saugumo.

Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas taip pat įtvirtintas CK 3.3 straipsnyje, LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 1 punkte. Be to, Konvencijos 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga apginti vaiką nuo įvairaus pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidinėjimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingumo, grubaus, vaiko garbę ir orumą žeminančio elgesio, kuriuos jis gali patirti iš asmenų, atsakingų už vaiko priežiūrą. Įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias turi užtikrinti tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.

Remiantis išdėstytomis teisės normomis, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir esant jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovė neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą dukters priežiūrą, jos auklėjimą, ugdymą, todėl reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo motinos yra pagrįstas.

Atskyrus vaiką nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvo ar motinos, jie netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2-3 dalys).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Bylos duomenimis, be aukščiau nurodytų aplinkybių, nustatyta, kad atsakovas D. B. įstatyme įtvirtintų tėvo pareigų nevykdo, stipriai piktnaudžiavo alkoholiu, nesidomėjo dukra, neteikė išlaikymo. Nors jis rodė iniciatyvą spręsti alkoholio problemą, tačiau pastangos jo nevartoti buvo trumpalaikės. Būdamas neblaivus jis tapdavo agresyvus, smurtaudavo atsakovės atžvilgiu. Dėl to mergaite rūpinosi artimieji giminaičiai. VTAS organizuojamose globos peržiūrose jis nedalyvaudavo, savo siūlymų dėl dukros susigrąžinimo neteikdavo. D. B. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir pastovių pajamų, gyvenimo sąlygų, kurios leistų mažametę dukrą grąžinti tėvui, jis nesukūrė. Pasak jo, nors intensyviai ieško darbo Vilniuje, nuo 2019 m. metų pradžios vis dar nedirba. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovas save, kaip tėvą, vertino itin teigiamai, tačiau visiškai neobjektyviai, t. y. pateikė save neva besirūpinančiu mergaite, lankančiu ją kas savaitgalį, nuperkančiu žaisliukų ar knygučių ir pan., bet priešingai teigė vaiko globėja A. Ž. (kad jis nelankė sergančios dukros nei ligoninėje, nei namuose, nesidomėjo kuo ji sirgo ir pan.), kuria netikėti teismas neturi jokio pagrindo ir kaip ir ištirtais kitais įrodymais. Antai ir socialinės darbuotojos objektyviu vertinimu atsakovas negalėtų savarankiškai auginti vaiką.

Iš nustatytų aplinkybių yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis dukra nesirūpina visiškai, bet nerimauja tik dėl reikalaujamo iš jo priteisti išlaikymo. Kadangi byloje nėra pakankamų duomenų, kad atsakovo gyvenimo būdas bei nuostatos galėtų ženkliai pasikeisti (pavyzdžiui, nelankė rekomenduotų pozityvios tėvystės kursų), kas leistų tikėtis teigiamų pokyčių ar prielaidų, todėl jam neterminuotai apribotina tėvo valdžia dukters atžvilgiu. Apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jo teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams bei pareiga išlaikyti vaiką. Pažymėtina, kad apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalimi, vykdomi skubiai.

Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, teismas E. B. gyvenamąją vietą palieka jos tetos A. Ž. šeimoje, kuri Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta vaiko laikinąja globėja.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Vaikui teikiamas išlaikymas turi garantuoti bent minimalų jo poreikių tenkinimo lygį, todėl atsižvelgiant į J. B. gaunamą netekto darbingumo pensiją, į tai, kad ji turi išlaikyti dar du nepilnamečius savo vaikus, o jos galimybės dirbti ir uždirbti yra ribotos, iš atsakovės jos dukters išlaikymui priteistina po 90 eurų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2019-01-11) iki vaiko pilnametystės.

Atsakovas SODRA duomenimis nedirba, tačiau yra jauno, darbingo amžiaus. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pagrindinė problema, trukdanti turėti pastovų legalų darbą yra alkoholio vartojimas. Nekilnojamojo turto, jo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Teismo vertinimu, atsakovas turi dėti maksimalias pastangas pareigai išlaikyti savo vaiką tinkamai vykdyti, todėl atsižvelgiant į tai, kad jis privalo dar vieną nepilnametę dukterį išlaikyti, ieškovo reikalavimas iš jo priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą dukrai E. nuo ieškinio pateikimo dienos (2019-01-11) iki vaiko pilnametystės yra tenkintinas.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina laikinoji globėja A. Ž..

Sprendimo dalys dėl išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po 75 Eur už reikalavimus atskirti vaiką nuo motinos bei apriboti tėvo valdžią ir iš atsakovės 24 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – viso 99 Eur, o iš atsakovo irgi priteistina 41 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – viso 116 Eur (75+41) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktais, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 7,24 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. po 3,62 Eur. Taigi viso iš atsakovės priteistina 102,62 Eur, o iš atsakovo 119,62 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atskirti E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros E. B., atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės J. B. išlaikymą dukrai E. B., mokant po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-01-11 iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymą dukrai E. B., mokant po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-01-11 iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nepilnametės E. B. gyvenamąją vietą palikti su laikinąja globėja A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės J. B. 102,62 Eur (vieną šimtą du eurus 62 ct) ir iš atsakovo D. B. 119,62 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias sumas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, LT24 7300 0101 1239 4300 Swedbank, AB, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5660.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai. Kitas teismo sprendimo dalis vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.