- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- A2.2.-1010-805/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00921-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Nukentėjusysis
- J. A., B. A.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž., nukentėjusiesiems J. A., B. A., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus AVPK Birštono PK atstovui E. T., išnagrinėjo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. rugpjūčio 15 d. apie 20 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, nustatytas 3,18 promilių girtumas, tyčia sulaužė J. ir B. A. priklausančius dvejus vartus, tuo jiems padarydamas 50 Eur turtinę žalą. Šias veiksmais A. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, pripažino, kad į nukentėjusių sodybą atsivedė ir I. S., kuris norėjo aplankyti dieduką, kuris čia gyvena. Nepripažįsta, kad sugadino nukentėjusiųjų vartus. Paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. apie 20 val. 45 min. į J. ir B. A. sodybą atėjo jis, G. D. ir I. S., kuris norėjo aplankyti savo senelį S. B., jį globoja J. ir B. A.. Vartai prie buvusio kelio buvo užrišti viela, I. S., kuris yra gimęs ir augęs tuose namuose, atidarė vartus ir jie trise kartu įėjo į kiemą. Nukentėjusieji I. S. neleido aplankyti senelio, juos užsipuolė su šunimis, todėl jie nieko nedarę iš kiemo išėjo pro kitus vartus, kurie buvo prie plento, nuo jų nukabinę grandinę. Jis A. sakė, kad vartus jis užsitvėrė jo grandine, o šis pripažindamas pasakė, kad, jei grandinė priklauso jam, gali ją pasiimti. Du kuolai ir grandinė buvo ant kitų vartų, ją atkabinęs pasakė, kad grandinė jo, nusikabino grandinę ir nuėjo ją su savimi nusinešdamas. Vartus nukentėjusiesiems išlaužė naktį, bet ne tą dieną, kada jie buvo pas nukentėjusiuosius, kas laužė vartus, nematė. Jie vartų nesugadino, vartus tik atidarė ir įėjo į kiemą, vartų nesulaužė, tinklo nesugadino, todėl padarytos žalos nepripažįsta. Išeinant iš kiemo paliko neuždarytus, nesulaužytus vartus, prie garažo jokių vartų nebuvo. Vėliau į namus atvykę policijos pareigūnai nurodė, kad atvyko dėl grandinės.
Nukentėjusioji B. A. paaiškino, kad tikslios įvykio datos neatsimena, tai galėjo būti rugpjūčio pabaiga, apie 20.45 val. į jų kiemą atėjo keturiese, visi buvo neblaivūs, bet viską darė A. Ž.. Pirmi sodybos vartai yra geležiniai, jie yra užkabinami. Vartus sudaro kampuotis ir vidinis sietas, viršuje vartai užsifiksuoja, metalinis strypas užsideda ant jų viršaus, apačioje užsiriša. Atidarant vartus, viršuje jiems nieko nebuvo padaryta, tik atrišant apatinį užrišimą, jie buvo išspirti koja, juos išspyrė A. Ž., tai ji pati matė. Atėję vyrai iš karto į kiemą nepateko, todėl atėjo prie garažo, kur irgi yra aukšti metaliniai vartai, kuriuos jie taip pat, išplėšus kabliuką, išvertė, vartai išgriuvo ant žemės. Vartus kojomis išvertė A. Ž.. Treti vartai yra prie ūkinio pastato, prie jų G. D. nuvertė tinklą. Dar vieni ketvirti vartai yra prie įvažiavimo į privačią valdą šalia plento, prie jų yra du stulpeliai, grandinė, ant kurios kabo įvažiavimo ženklas ir spynos. Buvo nuplėštos spynos, dėl ko įskilo ąžuoliniai stulpeliai. A. Ž. padarė tris neteisėtas veikas, vartus jie patys susitvarkė, stulpelius vyras tvarkė visą dieną. Su A. Ž. gyvena kaimynystėje, nežino, ar jis turi kokių piktumų ant jų.
Nukentėjusysis J. A. paaiškino, kad jis tuo metu buvo lauke kai pamatė nuo A. Ž. namų ateinančius neblaivius keturis vyrus. Jam atėjus į kiemą, pirmus vartus jie jau buvo išlaužę. Pirmieji vartai susideda iš keturių suvirintų metalinių kampuočių, kurie viršuje užfiksuoja. Buvo atlupta vartų “klemka”, numesta viela, vartai persilenkę, ir perlenkti visi lankstai, kuris tiksliai iš jų sugadino pirmus vartus, pasakyti negali. Į kiemą pirmas atėjo A. Ž.. A. Ž. atėjus prie antrų vartų, jam pasakė jų nelaužyti, bet jis pradėjo kolioti necenzūriniais žodžiais. Prie antrų vartų atrišo vielą, išspyrė vartus, jie išsivertė, nulaužė vartų abiejų pusių lankstus. Tuomet vaikinai įėjo į kiemą, A. Ž. ir kiti vyrai pradėjo koliotis, I. S. norėjo aplankyti senelį, bet, kadangi jis buvo girtas, jam neleido jo aplankyti. Trečius vartus, jo žiniomis, sulaužė G. D. ir I. S., iš tinklo padarė kamuolį ir numetė tolyn. Ketvirti vartai, kur yra grandinė, du ąžuoliniai stulpeliai ir strypai spynoms, A. Ž. atėjęs prie vartų atlupo spynas, iš medžio išlupo metalinius strypus, juos išlaužė, dėl ko stulpeliai suskilo. Stulpeliai buvo sujungti grandine, numestų spynų nerado. Daugiausia viską darė A. Ž., jis išlaužė pirmus, antrus ir ketvirtus vartus, kada laužė pirmus vartus, matė sutuoktinė. Vartų lankstai buvo sulankstyti, nulaužti, todėl pirko naujus, visi ketveri vartai buvo deformuoti, vartų kampuočiai perlenkti. Viską pats sutvarkė, darbą vertina 50 Eur padarytai žalai atlyginti. A. Ž. anksčiau grasinęs sulaužyti vartus dėl keliuko. Buvo sugadinti treji vartai, metalinė gandinė buvo grąžinta, lankstai susilankstė virstant vartams.
Liudytojas K. Ž. parodė, kad yra A. Ž. brolis. Grandinė buvo jo ir brolio, ją pirko prieš dvejus metus ir buvo palikę pas S. sodyboje. Grandinę iš S. namų pasiėmė kraustydamiesi A., jis nematė kada jie pasiėmė grandinę, bet jis savo daiktą pažįsta. Jam A. Ž. pasakojo, kad pasiėmė grandinę, bet jis pats nebuvo, kaip viskas vyko, nežino. Po įvykio apie sulaužytus vartus negirdėjo.
Liudytojas G. D. parodė, kad yra A. Ž. draugas. Įvykio dieną ėjo pas I. S. senelį. Jis ir A. Ž. lydėjo I. S., visi buvo nemažai išgėrę. Atsikabinę vartus, jie įėjo į kiemą, susikonfliktavo su nukentėjusiais, kadangi Irmanto nenorėjo įleisti pas senelį, todėl jie namo išėjo per kitus vartus. Prie jo jokių konfliktų nebuvo, nei A. Ž., nei I. S. nieko nelaužė, tik nutraukė grandinę, atsikabino vartus, prie jo vartai nenukrito, tik kiek pasviro. Atkabino vienus vartus, tačiau pilnai jie neišvirto, jis pats vartų neišvertė. A. Ž. atkabino gal dvejus, gal trejus vartus, tačiau tiksliai negali pasakyti, kad jis spirtų į vartus koja, nematė, gal būt nepastebėjo. Jis ir A. Ž. nuo vartų nuėmė grandinę, vienoje pusėje atsikabino grandinę, o iš kitos pusės ištraukė, stulpeliai liko sveiki, įkaltų kuolų nesugadino. A. Ž. su kaimynais pastoviai konfliktuoja, jie gyvena apie 300 m atstumu, nukentėjusieji konfliktuoja dėl gyvulių.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas prašė A. Ž. skirti nuobaudą sankcijos ribose, kadangi nors jis ir neigia pažeidimą, tačiau po sulaikymo jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl abejoja, ar galima objektyviai vertinti jo nurodytas aplinkybes. Akivaizdu, kad A. Ž. atidarinėjo vartus, kurie dėl to pakrypo, todėl nėra abejonių, kad vartai buvo sugadinti. Aplinkybes, jog vartai buvo sugadinti, patvirtina fotonuotraukos.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o į įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Už pažeidimo, numatyto ATPK 50³ straipsnio padarymą atsakomybė atsiranda tuomet, kai tyčia sunaikinamas ar sužalojamas turtas, nepadarius nukentėjusiam žymios žalos. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šią įstatymo normą, būtina nustatyti šio pažeidimo elementus: aplinkybę, kad turtas buvo sugadintas, priklauso kitam asmeniui (ne pažeidėjui) ir paties turto sugadinimo faktą. Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuojamą administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnį, pažeidėjo kaltės forma turi būti tyčia, kuri gali būti tiesioginė ir netiesioginė.
Teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja administracinio teisės pažeidimo protokolo apimtyje. Nukentėjusiųjų J. A. ir B. A. sodybos vartai yra turtas, kuris laikytinas svetimu atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž.. Nors A. Ž. kaltės nepripažįsta, kad sugadino svetimą turtą, jo kaltė įrodyta ne tik nukentėjusiųjų J. A. ir B. A. parodymais, kurie patvirtina, kad A. Ž., būdamas neblaivus, atėjęs į jų kiemą, elgėsi nepadoriai, triukšmavo, koliojosi, gąsdino nukentėjusiuosius ir jų šeimos narius bei įtūžio pasekoje tyčia sugadino svetimą turtą, spyrė, išlaužė antrus ir ketvirtus, t.y. sugadino dvejus vartus. Vartų lankstai buvo sulankstyti, nulaužti strypai, vartų kampuočiai perlenkti, nuluptos spynos. Pasak nukentėjusiųjų visi ketveri vartai buvo deformuoti, tačiau vertinant objektyvių duomenų, patvirtinančių pažeidėjo kaltę visetą, jo kaltė neginčijamai įrodyta sugadinus dvejus vartus. Akivaizdu, kad A. Ž. atidarinėjo vartus, to neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kad atidarant vartai pakrypo, todėl nėra abejonių, kad vartai buvo sugadinti. A. Ž. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai - policijos pareigūno R. T. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad B. A. paaiškino, kad buvo atėjęs kaimynas A. Ž. su trimis draugais, ją vadino necenzūriniais žodžiais, liepė atiduoti skolą bei paėmė grandinę, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusieji matę, kaip A. Ž. atkabinęs tvorą, ją paspyrė koja ir įvertė į kiemo vidų. Kad buvo sugadinti vartai patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos. Pažymėtina, kad nukentėjusių parodymai duoti teismo posėdžio metu ir duoti apklausiant tyrėjui, yra logiški ir nuoseklūs, nesikeičia, neprieštarauja vieni kitiems. Esant tokiems nustatytiems objektyviems duomenims, teismas neturi pagrindo netikėti įvykį tiesiogiai mačiusių nukentėjusių parodymais, nenustatyta aplinkybių, kad šie turėtų pagrindą jį apklabėti, teikti melagingus duomenis. Tuo tarpu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. ir liudytojų K. Ž. ir G. D. parodymai, duoti teismo posėdžio metu vertintini kritiškai. A. Ž. po sulaikymo buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl teismas negali vertinti jo nurodytų aplinkybių kaip objektyvių. Be to, A. Ž. pripažino buvęs nukentėjusiųjų sodyboje, atidarinėjo vartus, pripažino, kad atidaryti vartai pakrypo, todėl nėra abejonių, kad vartai buvo sugadinti. Liudytojas K. Ž. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis, yra suinteresuotas padėti broliui išvengti administracinės atsakomybės, be to, jis pas nukentėjusiuosius nebuvo nuėjęs, įvykio nematė, tuo tarpu, jo parodymai, kad neva tai grandinė, kurią pasiėmė jo brolis, kadaise priklausė jiems, nesant šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nagrinėjamu atveju esminės įrodomosios reikšmės neturi, nes nukentėjusiųjų turtas buvo sugadintas ne tik dėl šios grandinės nulupimo, bet padarius nukentėjusiųjų turtui žalos ir kitais neteisėtais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais. Kita vertus, įstatymas A. Ž. nesuteikė teisės tokiu būdu spręsti daiktų priklausomybės klausimo. Liudytojas G. D. yra A. Ž. draugas, įvykio dieną buvo neblaivus, teismo posėdžio metu patvirtino, kad visi buvo nemažai išgėrę alkoholio, todėl vertinti jo parodymų objektyviai teismas neturi pagrindo. Natūralu, kad nukentėjusieji dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų patyrė stresą bei įtampą, turėjo nepatogumų, pirko medžiagas bei detales, kad sutaisytų sugadintus vartus, įdėjo darbo, siekiant atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį, patyrė papildomų kaštų. Laikytina, kad prašoma atlyginti žala yra protingo dydžio, todėl nereikalauja papildomo įrodinėjimo.
Taigi, išanalizavus administracinio teisės pažeidimo byloje iki perduodant bylą nagrinėti teismui surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų visetą, teismas daro išvadą, kad A. Ž. 2015 m. rugpjūčio 15 d. apie 20 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, tyčia sulaužė J. ir B. A. priklausančius dvejus vartus, tuo jiems padarydamas 50 Eur turtinę žalą.
Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pakartotinumas yra veiką kvalifikuojantis požymis, todėl šiuo atveju nelaikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. A. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimą padarė būdamas neblaivus. A. Ž. praeityje baustas už padarytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Pažeidėjas savo veiksmų kritiškai nevertino, nepripažino kaltės, nesigailėjo pasielgęs netinkamai, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina bauda, artima straipsnio sankcijoje numatyto dydžio baudos vidurkiui. Manytina, kad paskyrus tokią baudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai, siekiant ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti.
Administraciniu teisės pažeidimu J. A. ir B. A. padarytas 50,00 Eur dydžio turtinis nuostolis, todėl išspręstinas klausimas dėl padaryto turtinio nuostolio atlyginimo. A. Ž. įpareigotinas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinį nuostolį (ATPK 37 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 37, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,
nutaria:
A. Ž. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnį skirti 50 (penkiasdešimties) eurų baudą.
Įpareigoti A. Ž. per 1 (vieną) mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti J. A. ir B. A. padarytą 50,00 (penkiasdešimties) eurų turtinį nuostolį.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.