Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-3502-356/2020, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos ir Utenos rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi viešai paskelbus apie bylos iškėlimą per nustatytą 14 dienų terminą jokie šio fakto nustatymu suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visetui.

Kaip matyti iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, Utenos mieste, (duomenys neskelbtini) esančius vandentiekio tinklus, pastatytus 1971-1989 metų laikotarpiu, pareiškėja valdo ir turi apskaitoje daugiau kaip 30 metų, o nuotekų šalinimo tinklus, pastatytus 1969-1984 metų laikotarpiu, pareiškėja valdo ir turi apskaitoje daugiau kaip 40 metų.

Pareiškėja neturi pakankamai išlikusių dokumentų, minėti nekilnojamieji daiktai nebuvo įregistruoti, todėl tiek dėl nekilnojamųjų daiktų, tiek ir daiktinių teisių į šiuos nekilnojamuosius daiktus įregistravimo į VĮ Registrų centrą nesikreipė, nors parengė Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylas.

Asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, sąžiningai valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai). Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad nekilnojamųjų daiktų nevaldė jokia kita įmonė, įstaiga ar organizacija, išskyrus pareiškėją ir įmones, kurių turto perėmėja ji yra. Pareiškėja teigė, kad ji turėjo valią nekilnojamuosius daiktus turėti kaip savus, kad ne tik užvaldydama nekilnojamuosius daiktus ji nežinojo apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į jį, nei ji, tačiau jai nepaaiškėjo tokie asmenys ir per visą nekilnojamųjų daiktų valdymo laikotarpį. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos patvirtina, kad užsakė ir buvo atlikti minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastriniai matavimai pareiškėjos iniciatyva.

Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad nekilnojamieji daiktai priklausytų valstybei ar savivaldybei negauta, jie buvo sukurti statybos būdu, kuris yra vienas iš teisėtų nuosavybės teisių įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jas būtų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs atitinkamai prieš 40-30 metų būtų kada nors nutrūkęs. Pareiškėja nekilnojamuosius daiktus atitinkamai pradėjo valdyti 1969-1989 metų laikotarpiu ir nepertraukiamai juos valdo iki šio laiko (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina esant CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjos valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad jos valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr. VIII-1864 33 straipsnis numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Prašomas nustatyti faktas nustatytinas (CPK 533 straipsnis), nes pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina pareiškėją įgyjamosios senaties pagrindu įgijus nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad nekilnojamieji daiktai priklausytų valstybei ar savivaldybei negauta.

Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Utenos vandenys“, įmonės kodas 183633981, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į Utenos mieste, (duomenys neskelbtini) esančius:

1. vandentiekio tinklus V – registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2. vandentiekio tinklus V1 – registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3. vandentiekio tinklus V2 – registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4. vandentiekio tinklus V3 – registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5. vandentiekio tinklus V – registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6. vandentiekio tinklus V – registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

7. nuotekų šalinimo tinklus F1 – registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8. nuotekų šalinimo tinklus F2 – registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

9. nuotekų šalinimo tinklus F3 – registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

10. nuotekų šalinimo tinklus F4 – registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

11. nuotekų šalinimo tinklus F5 – registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

12. nuotekų šalinimo tinklus F6 – registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

13. nuotekų šalinimo tinklus F7 – registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

14. nuotekų šalinimo tinklus F8 – registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.