- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-447-508-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01441-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. A.
- Advokatai
- Darius Jurgutis
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-447-508-2013
Teisėja: L. Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01441-2011-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1.;
2.4.7.
2013 m. liepos 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, gynėjui advokatui Dariui Jurgučiui, nuteistajam A. A.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-06-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. A. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2011-10-29 10.38 val. veikdamas kartu su asmeniu, neturinčiu amžiaus, nuo kuriuo asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, automobiliu Nissan Sunny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į UAB ,, X“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kuri yra aptverta, stebima vaizdo kameromis ir saugoma sargo, įsikrovė į automobilio bagažinę ir pagrobė apie 150 kg metalo laužo, kurio vertė 105 Lt, ir, įmonės teritoriją saugančiam sargui pastebėjus per vaizdo stebėjimo kameras bei bandant juos sulaikyti, automobiliu iš įmonės teritorijos pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą – UAB „X“ priklausantį turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė nemotyvuotas, paremtas nevisapusiška byloje esančių duomenų analize išvadas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Teismas nurodo, kad „<...> įmonės teritoriją saugančiam sargui pastebėjus per vaizdo stebėjimo kameras bei bandant juos sulaikyti, A. A. automobiliu iš įmonės teritorijos pasišalino <...>“, tačiau sargas apklausos metu nurodė, kad apeliantą stabdė už teritorijos ribų ir jam jau būnant toli nuo įmonės teritorijos (maždaug apie 200 metrų). Be to, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl nuteistąjį teisinančių įrodymų: įmonės direktorius apklausos metu teismui paaiškino, jog į įmonės teritoriją galima patekti per dvejus vartus, iš kurių vieni yra saugomi ir su pakeliamu užtvaru, o kiti - nėra saugomi ir be jokio užtvaro bei užrašo, kad patenkama į saugomą teritoriją. Be to, direktorius nurodė, kad per šiuos nesaugomus vartus į teritoriją transporto priemonėmis patekdavo labai daug asmenų, nes ten yra vykdoma didmeninė prekyba, ir kad labai sunku suprasti, jog jau esama aptvertoje ir saugomoje teritorijoje. Nuteistasis teigia, kad jo padaryta veika turi administracinio teisės pažeidimo, o ne nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai A. A. pripažino kaltu padarius LR BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.
A. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. nustačius, kad jis padarė atvirą vagystę, t. y. iš UAB „X“ teritorijos atvirai pagrobė apie 150 kg metalo laužo, kurio vertė 105 Lt. A. A. iš esmės neneigia, kad jis be leidimo paėmė svetimą turtą, t.y. įvykdė vagystę, tačiau mano, kad jo veiksmuose yra tik administracinio teisės pažeidimo sudėtis, tačiau teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo argumentais nesutinka. A. A. daromą nusikalstamą veiką, t.y. tai, kaip jis atvykęs į UAB „X“ teritoriją į automobilį pasikrovė metalo laužą, kuris jam nepriklauso, per vaizdo stebėjimo kameras matė sargas R. S.. Apklausiamas liudytoju R. S. parodė, kad per kamerą pamatė, jog 2 vyrai krauna į automobilį bendrovei priklausantį metalą. Metalas buvo prie katilinės, vietoje, kur niekas nevažiuoja. Paskambinęs direktoriui sužinojo, kad pastarasis metalo niekam nebuvo leidęs imti, todėl ėjo išsiaiškinti. Automobilį jis sustabdė išvažiavus iš teritorijos ir paklausė, ką paėmė, ką čia daro. Jam atsakė, kad nieko nepaėmė ir staigiai nuvažiavo, dėl ko jis net nugriuvo. Liudytojo R. S. parodymai buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir jais netikėti nėra jokio pagrindo. Liudytojų R. S., R. B. parodymais, vaizdo įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad A. A. matant kitam asmeniui pagrobė svetimą turtą. Pažymėtina, kad R. S. ėmėsi priemonių sulaikyti A. A., bet šis, užkluptas sargo, į pastarojo klausimus nereagavo, neigė, ką nors paėmęs ir staiga nuvažiavo. Tad A. A. svetimą turtą užvaldė matant R. S.. Nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, nuteistajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, teismas pagrįstai konstatavo, kad jis svetimą turtą pagrobė atvirai. Aplinkybė, kad A. A. buvo stabdomas R. S. jau išvažiavus iš įmonės teritorijos, šiuo atveju reikšmės kvalifikuojant A. A. veiksmus neturi. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija patvirtina, kad pirmosios instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo A. A. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo kaip atvirą vagystę pagal LR BK 178 str. 2 d.
Dalis nuteistojo apeliacinio skundo argumentų susiję su tuo, kad A. A. nesuprato, jog teritorija yra saugoma. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. A. nebuvo inkriminuotas vagystę kvalifikuojantis požymis – svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugomą teritoriją, jis nuteistas tik dėl to, kad svetimą turtą pagrobė atvirai ir šis vagystę kvalifikuojantis požymis, kaip minėta, nustatytas pagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.