Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams Andriui Bružui ir Virginijui Kerui,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mickuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telsoda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Telsoda“ (toliau – ir UAB „Telsoda“; Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) 2018-11-21 sprendimą Nr. 283 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 1-8, 1 t.)

Pareiškėja skunde nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad Bendrovė yra juridinis asmuo, kuris Lietuvos vidaus rinkai teikė supakuotus gaminius ir yra laikoma gamintoju/importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2014 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ (toliau – ir VšĮ „Žaliasis taškas“) buvo pavedusi vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. VšĮ „Žaliasis taškas“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2014 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau - ir Patvirtinimai). Šie VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti Patvirtinimai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, kurią pareiškėja atitinkamai 2014-2015 m. realizavo.

Pareiškėja 2018-10-12 gavo 2018-02-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - ir Vilniaus RAAD) raštą, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau - ir Vilniaus RAAD sprendimas) panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus.

AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Šiaulių apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko Bendrovės patikrinimą ir surašė 2018-10-11 patikrinimo aktą Nr. Š-23 (toliau - ir Patikrinimo aktas). Bendrovė 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje raštu pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, tačiau atsakovas 2018-11-21 priėmė sprendimą Nr. 283 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo”, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 2151 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Sprendime nurodyta, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti licencijuotos organizacijos VšĮ „Žaliąsias taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai, todėl kyla mokestinė prievolė.

Pareiškėjos nuomone, ji tinkamai ir laiku įvykdė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas) nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su VšĮ „Žaliasis taškas“ pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Taigi, Bendrovei tinkamai ir laiku vykdžius pareigas, neturi ir negali kilti neigiamos pasekmės ir pareiga sumokėti nurodytą mokestį.

Šiuo atveju Bendrovė įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, tai reiškia, jog jai skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą be kaltės nėra ir negali kilti atsakomybė.

Sprendime ir Patikrinimo akte taip pat nurodoma, kad dėl Vilniaus RAAD sprendimo Bendrovė turėjo įvykdyti mokestinę prievolę - apskaičiuoti ir sumokėti mokestį, tikslinant deklaracijas, tačiau deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Taigi, susidarė situacija, kai Bendrovė verčiama sumokėti mokestį, nors visas savo pareigas yra įvykdžiusi, o Vilniaus RAAD sprendimas ir jį sąlygoję sprendimai yra ginčijami teisme.

Nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nei Atliekų tvarkymo įstatymas nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų, todėl Sprendimas pažeidžia įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o atliktos procedūros viršija atsakovui suteiktą kompetenciją.

Pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu, kadangi Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarka buvo pakeista 2018-06-28 įsakymu Nr. D1-624, kuris įsigaliojo nuo 2018-07-01 ir kuriuo buvo panaikintas tvarkos III skyrius, įskaitant ir 17.2 punktą.

Pažymėjo, jog vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 2 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) Regiono aplinkos apsaugos departamentas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka sudaro Kontroliuojamų objektų patikrinimo planą, į kurį įrašo numatytus patikrinti mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojus. Šiuo atveju Bendrovės laiku neįtraukus į minėtą sąrašą ir atlikus patikrinimą, buvo pažeisti minėto aprašo reikalavimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėja prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime ir paaiškinimuose (b. l. 23-28, 1 t., b. l. 30-32, 2 t.) nurodė bei jo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose UAB „Telsoda“ nustatytos teisės ir pareigos organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas.

Pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatas Bendrovei suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai, t. y. mokant mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą pakuočių kiekį bei organizuojant sunaudotų savo reikmėms pakuočių (susidarančių Bendrovėje) sutvarkymą; kolektyviai - pavedant vykdyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu nustatytas pareigas gamintojų ir importuotojų organizacijai.

UAB „Telsoda“, įvertinusi savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ “Žaliasis taškas“ .

Atsakovas, atlikdamas pareiškėjos mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančias valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD.

AAD atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" panaikintus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Nustatyta, kad Bendrovė 2013-2014 m., turėdama patvirtinimus dėl dalies metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo, dalinai įvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-18 nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduotis (54 proc.). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (galiojanti redakcija nuo 2018-04-04) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punkto reikalavimus, patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės atliekų kiekį suma - 2151 Eur.

Atlikus mokestinį patikrinimą dėl 2013 - 2014 m. mokestinių laikotarpių mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijose (forma FR0524) Bendrovės pateiktų ir patvirtintų duomenų teisėtumo buvo nustatyta, kad UAB „Telsoda“ pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus. Įvertinus visas aplinkybes, 2018-10-11 patikrinimo aktas Nr. Š-23 ir mokestinė prievolė už 2013-2014 m. laikotarpius - 2151 Eur buvo patvirtinti Sprendimu.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) 2025-07-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 panaikino atsakovo 2018-02-22 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų: 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-05 Nr. 13 14VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015- 4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Pažymėjo, kad pagal AAD 2017-11-21 patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-63 VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai už 2013 m. išrašė atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus Nr. 1314VI0945-4687-6490 už 2,00 t metalinės pakuotės atliekų. VšĮ „Žaliasis taškas“ patvirtinantys dokumentai išrašyti UAB „Metrail“ dokumentų Nr. 1314VI0002-4994-4687, Nr. 314VI0003-4994-4687, Nr. 1314VI0004-4994-4687, Nr. 1314VI0006-4994-4687, Nr. 1314VI0007-4994-4687, Nr. 1314VI0009-4994-4687, Nr. 1314VI0010-4994-4687, Nr. 1314VI0011-4994-4687, Nr. 1314VI0015-4994-4687, Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. AAD sprendimu buvo panaikinti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą už 0,813 t ir palikti galioti už 0,857 t. Atlikus perskaičiavimą už 2013 m. pareiškėjos sutvarkytas metalines pakuotes, paliktas galioti atliekų kiekis yra 2,247 t, todėl perskaičiavus 2013 m. mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą, jis yra - 729,00 Eur (buvo apskaičiuota 803,00 Eur).

Šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog visos jos atliekos buvo sutvarkytos. VŠĮ „Žaliasis taškas“ taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos metalinės pakuotės per 2013 m., už kurias ji išrašė metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus.

Atsižvelgiant į LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 85 punktą ir perskaičiavus mokėtiną metalinių pakuočių mokestį už 2013 m., pareiškėjai už 2013-2014 m. išlieka pareiga sumokėti 2077,00 Eur (Sprendimu buvo apskaičiuota 2151,00 Eur) mokestį už aplinkos teršimą PET ir metalinės pakuotės atliekomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime (b. l. 92-105, 1 t.) nurodė, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas bei Atliekų tvarkymo įstatymas nustato tam tikras pareigas gamintojams ir importuotojams, tiekiantiems į Lietuvos Respublikos vidaus rinką supakuotus apmokestinamuosius gaminius. Viena iš šiuose įstatymuose numatytų pareigų – apmokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas. Šiuo atveju pareiškėja yra tinkamai įvykdžiusi šią ir kitas teisės aktų numatytas pareigas sutarties su VšĮ „Žaliasis taškas“ pagrindu, t. y. pagal į rinką išleidžiamų pakuočių kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą.

Taigi, Sprendime nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėja iki patikrinimo pradžios, neįvertinusi Vilniaus RAAD sprendimu panaikintos dalies Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio, nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2014 m. mokestinius laikotarpius ir tokiu būdu pažeidė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 punkto, 5 straipsnio 6 dalies, 8 straipsnio 2 dalies ir 4 punkto reikalavimus.

Sprendimas priimtas vadovaujantis netesėtu Vilniaus RAAD sprendimu, kuris neatitinka mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės aktų rūšies ir hierarchijos reikalavimų, todėl jame numatytas Patvirtinimų pripažinimas neteisėtais negalimas ir pažeidžia įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą. Atlikdamas VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimą, tikslu panaikinti Patvirtinimus – t. y. dokumentus, reikšmingus sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims – gamintojams ir importuotojams - Vilniaus RAAD viršijo jam įstatymų suteiktą kompetenciją, todėl Vilniaus RAAD sprendimas yra neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ir priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto.

Pažymėjo, jog Vilniaus RAAD sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu, negaliojusiu ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu, todėl pažeidžia lex tero non agit bei teisėtų lūkesčių, teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Akivaizdu, kad Vilniaus RAAD sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, negaliojusį ginčo teisinių santykių metu, vėlesniu pakeitimu neleistinai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius. Prašė skundą patenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime (b. l. 85-89, 1 t.) ir rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 39-41, 2 t.) nurodė, jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnyje nustatytos gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos. Pakuočių atliekų tvarkymo srityje taikomas gamintojo atsakomybės principas. Vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu supakuotų gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai atsakingi už jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant surinkimo ir tolesnio sutvarkymo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintas „teršėjas moka“ principas, reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Tiek Atliekų tvarkymo įstatymas, tiek Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas suteikia teisę gamintojams ir importuotojams pasirinkti, kokiu būdu organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, o kolektyvaus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas reglamentuojami Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. Be kitų pareigų organizacijos, įgyvendindamos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, privalo vykdyti atliekų tvarkytojų sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę.

Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnis nustato, kas turi teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kada šie dokumentai laikomi neteisėtai išrašytais, nustato, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Tokia tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. Dl-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 53 punktą patvirtinimai pripažįstami negaliojančiais, jeigu buvo išrašyti remiantis dokumentais, kurie pripažinti negaliojančiais dėl to, kad buvo išrašyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taigi, pagal Aprašo nuostatas sprendimų, kuriais pripažinti negaliojančiais atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, priėmimas sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiais Patvirtinimus.

Pagal Aprašo 3 punktą patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais. Laikytina, kad patvirtinimo galiojimas (negaliojimas) yra sąlygojamas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento, kuriuo remiantis jis išrašytas, galiojimu (negaliojimu).

Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“, įvykdymas suteikia teisę pasinaudoti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta lengvata. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad gamintojai ir importuotojai, pakuotes naudojantys savoms reikmėms ir už atlygį ar nemokamai perleidžiantys pakuotes kitam asmeniui, privalo pakuočių, perleidžiamų kitam asmeniui, atliekų tvarkymo organizavimą pavesti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytai gamintojų ir importuotojų organizacijai arba Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą tokių pakuočių atliekomis. Mokesčio lengvatą suteikia dokumentai, įrodantys atliekų sutvarkymą. Šie dokumentai taip pat įrodo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įvykdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jeigu panaikinami dokumentai, kurių pagrindu asmuo grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, mokesčio lengvata netaikytina.

Pažymėjo, jog Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimtas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas. Patikrinimo akte nurodytos tiek nustatytos faktinės aplinkybės, tiek teisės aktai, kurių pažeidimai nustatyti ir kuriais remiantis apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą.

Tačiau LVAT 2025-07-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 atsakovo 2018-02-22 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu, panaikino. Todėl prašė atsižvelgti į LVAT nutartyje konstatuotas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl AAD 2018-11-21 sprendimo Nr. 283 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 9-12, 1 t.).

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose UAB „Telsoda“ nustatytos teisės ir pareigos organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatas Bendrovei suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai, t. y. mokant mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą pakuočių kiekį bei organizuojant sunaudotų savo reikmėms pakuočių (susidarančių Bendrovėje) sutvarkymą; kolektyviai - pavedant vykdyti šiuo įstatymu nustatytas pareigas gamintojų ir importuotojų organizacijai.

UAB „Telsoda“, įvertinusi savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ “Žaliasis taškas“.

Atliekų tvarkymo įstatymo 34²¹ straipsnio 2 dalyje ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnyje nustatytos gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos. Pakuočių atliekų tvarkymo srityje taikomas gamintojo atsakomybės principas. Vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu supakuotų gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai atsakingi už jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant surinkimo ir tolesnio sutvarkymo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintas „teršėjas moka" principas, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-12-08 įsakymu Nr. VA-61/D1-658 patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos užpildymo taisyklių 12 punkto nuostata, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2018-02-23 raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 - 2014 m. mokestinius laikotarpius.

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Aprašo 56 punktu Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą. Šiuo sprendimu panaikinti VšĮ “Žaliasis taškas“ išrašyti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, todėl pagal nustatytą patikrinimo tikslą atliktas Bendrovės mokestinės prievolės už pagamintą, importuotą ir į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį 2013 - 2014 m. laikotarpiais įvertinimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, patikrinimo metu atsakovas analizavo duomenis: Vilniaus RAAD pateiktą informaciją apie 2018-02-22 sprendimą Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" panaikinti VšĮ “Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą; Aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (toliau - IKS) mokesčio mokėtojo Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų deklaracijų, forma FR0524 (toliau - deklaracija) bei ataskaitų apie VšĮ “Žaliasis taškas“ išduotus dokumentus (Patvirtinimus) ir gautus dokumentus (Patvirtinimus) bei Bendrovės pateiktus metalinės pakuotės atliekų apskaitos dokumentus.

Patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" panaikintus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu nustatyta, kad Bendrovė, 2013-2014 m. turėdama patvirtinimus dėl dalies metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo, dalinai įvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-28 nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduotis (54 proc.). Todėl, pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus, patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės atliekų kiekį suma - 2151 Eur.

Po atlikto mokestinio patikrinimo 2018-10-11 buvo surašytas patikrinimo aktas ir įteiktas pareiškėjai, kuri pateikė rašytines pastabas, nurodydama, kad nesutinka su 2018-10-11 Patikrinimo akto išvadomis. Atsakovas Sprendimu 2018-10-11 patikrinimo aktą Nr. Š-23 ir mokestinę prievolę už 2013-2014 m. laikotarpius (2151 Eur) patvirtino.

Tačiau LVAT 2025-07-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (procesinis Nr. 3-61-3-00858­2018-5) panaikino Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų: 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994- 4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-05 Nr. 13 14VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015- 4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687, pagrindu. Likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į šią aplinkybę buvo atliktas perskaičiavimas ir už 2013 m. pareiškėjos sutvarkytas metalines pakuotes, paliktas galioti atliekų kiekis - 2,247 t, todėl perskaičiavus 2013 m. mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą, jis yra - 729,00 Eur (buvo apskaičiuota 803,00 Eur).

Šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog visos jos atliekos buvo sutvarkytos. VŠĮ „Žaliasis taškas“ taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos metalinės pakuotės per 2013 m., už kuriuos ji išrašė metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus.

Taigi, už 2013 m. perskaičiavus mokėtiną metalinių pakuočių mokestį, pareiškėjai už 2013-2014 m. išlieka pareiga sumokėti 2077,00 (Sprendimu buvo apskaičiuota 2151,00 Eur) mokestį už aplinkos teršimą PET ir metalinės pakuotės atliekomis.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, tikslintina tik mokesčio už aplinkos teršimą PET ir metalinės pakuotės atliekomis suma – 2077,00 Eur, skundas tenkintinas iš dalies.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, šiuo atveju neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT jurisprudencijoje taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telsoda“ skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018-11-21 sprendime Nr. 283 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti patvirtintą mokėtiną sumą - į 2077,00 Eur. Kitoje dalyje Sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.