Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. S.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) 2016-12-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto; 2) 2017-05-10 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2017 m. rugsėjo 11 d., apie 18.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini) ., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mažamečių vaikų – G. G., gim. (duomenys neskelbtini)., I. G., gim. (duomenys neskelbtini)., M. M. G., gim. (duomenys neskelbtini)., akivaizdoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia tėvo sugyventine K. G. metu, tyčia abejomis rankomis pastūmė nukentėjusiąją K. G. į krūtinę, po ko ji atsitrenkė nugara į sieną, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką pastūmė nukentėjusiąja K. G. į krūtinę, po ko ji nugara atsitrenkė į laiptus, po to rankomis sugriebęs jai už kaklo jį suspaudė, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai K. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. K. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta pastūmęs nukentėjusiąją K. G., tačiau neigia ją smaugęs. Tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko barnis, tada jis pradėjo stumdyti nukentėjusiąją. Buvo išgėręs, supykęs. Išgėręs jis būna agresyvus. Pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Konflikto metu mažamečių vaikų šalia nematė. Konflikto metu K. G. jam taip pat trenkė antausį, todėl jis gynėsi ir ją pastūmė norėdamas sustabdyti nukentėjusiąją. Prisimena, kad pastūmė nukentėjusiąją vieną kartą, o antro pastūmimo neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo ją pastumti. Gali būti, kad dėl girtumo neprisimena kai kurių aplinkybių.

Nukentėjusioji K. G. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad iki įvykio santykiai su kaltinamuoju R. K. buvo geri. Konfliktas įvyko, nes kaltinamasis išmetė jos draugę G. R. iš namų. Ji pradėjo rėkti ant kaltinamojo, kad pastarasis nurimtų. Kaltinamasis taip pat pradėjo ant jos rėkti, todėl ji trenkė jam tuo metu rankose laikydama mažametį sūnų G. Tada kaltinamasis ją pastūmė su sūnumi rankose, ji padėjo verkiantį sūnų ir tada kaltinamasis ją stūmė į laiptus ir prispaudė prie laiptų suspausdamas kaklą. Po vaiko padėjimo ir pirmojo pastūmimo ji tik rėkė, kad iškvies policiją. Gali būti, kad iš išgąsčio neprisimena, kad trenkė kaltinamajam dar kartą, ir todėl jis ją pastūmė antrą kartą. Po to ji prispausta prie laiptų trankėsi ir spardėsi, todėl kaltinamasis ją paleido. Vėliau kaltinamasis grasino ją užmušti, jei ji iškvies policiją. Kaltinamasis buvo labai girtas. Į sieną ir į laiptus ji atsitrenkė visa jėga. Jai skaudėjo, tačiau žymių neliko. Spaudžiant kaklą jai trūko oro.

Nepilnametė liudytoja G. R. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną ji atėjo į svečius pas K. G.. Kaltinamasis buvo išgėręs, daužė sienas, duris. Ji matė, kaip konflikto pasekoje K. G., būdama su vaiku rankose, trenkė kaltinamajam į veidą, o kaltinamasis ją pastūmė. Po pirmojo kaltinamojo pastūmimo nukentėjusioji padėjusi vaiką puolė kaltinamąjį. Nukentėjusioji trenkė kaltinamajam pirma ir tada kaltinamasis ją pastūmė antrą kartą ir griebė už kaklo. Jis prirėmė K. G. prie sienos, smaugė ją, todėl ji spyrė kaltinamajam. Kaltinamasis ją stūmė du ar tris kartus, todėl nukentėjusioji jam spyrė po pastūmimo kai kaltinamasis ją laikė prispaudęs. K. G. kaltinamajam iš viso trenkė tris kartus. Visą šį konfliktą matė vaikai. Vėliau kaltinamasis ir nukentėjusioji tiesiog ginčijosi. Mano, kad galbūt konfliktas nebūtų kilęs jei K. G. nebūtų trenkusi kaltinamajam. Nuo tokių kaltinamojo suduotų smūgių neturėtų skaudėti.

2017-09-11 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 17-18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2629/2017(02) nustatyta, kad K. G. jokių objektyvių fizinės traumos žymių nekonstatuota, tačiau sužalojimų nebuvimas kategoriškai nepaneigia užduotyje nurodytų smurtinių veiksmų galimybės (b. l. 29).

2017-09-11 Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB vyr. patrulio E. Š. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2017-09-11 apie. 22 val. 21 min. Kauno apskrities VPK gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)., posūnis smurtauja prieš pamotę, namuose trys mažamečiai vaikai. Policiją kvietė A. K. (b. l. 2-5).

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2017-09-11 23:34 R. K. nustatytas 0,65 promilių girtumas (b. l. 48 ).

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad R. K. padarė jam inkriminuojamą veiką. Be kaltinamojo R. K. dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, bei kita rašytine bylos medžiaga. R. K. neneigia vieną kartą pastūmęs nukentėjusiąją. Nurodo, kad kitų smurtinių veiksmų neprisimena. Nukentėjusioji teigia, kad R. K. ją stūmė du kartus ir vieną kartą suėmęs kaklą rankomis, bandė smaugti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtino ir tiesioginė nusikaltimo liudytoja G. R.. Liudytoja yra geruose santykiuose tiek su kaltinamuoju, tiek ir su nukentėjusiąja, todėl jos parodymais teismas tiki. G. R. parodė mačiusi, kaip kaltinamasis du kartus stūmė nukentėjusiąją bei suėmė jai už kaklo. Tiek kaltinamasis, tiek ir liudytoja G. R. parodo, kad pirma nukentėjusioji sudavė į veidą kaltinamajam. Be to, liudytoja nurodo, kad po pastūmimo, nukentėjusioji, pastačiusi vaiką ant žemės, dar kartą trenkė kaltinamajam. Nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis antrojo K. G. suduoto smūgio neprisimena, todėl negali to nei patvirtinti, nei paneigti. Nors nukentėjusioji ir sudavė kaltinamajam į veidą, tačiau jo veiksmai buvo netinkamas atsakas į K. G. provokuojantį elgesį ir nebuvo pagrindas fizinio smurto naudojimui. Teismas pripažįsta, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, kuris buvo prieštaraujantis moralės normoms, smurtinis, ir paskatinęs kaltininką nusikalsti prieš ją, tačiau ši aplinkybė kaltinamojo kaltės nusikalstamos veikos padaryme nešalina, todėl šią aplinkybę teismas vertina tik kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančią.

BK 140 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Nei specialisto apžiūros metu nei policijos pareigūnai iš kart po įvykio smurto žymių ant K. G. kūno nematė, tačiau akivaizdžių smurto (sužalojimo, paraudimo) žymių nebuvimas, kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos nepaneigia. Pažymėtina, kad rankų suspaudimo išorinių žymių atsiradimas yra individualus kiekvieno organizmo atsakas į atitinkamą poveikį. Sužalojimų buvimas asmenį traukiant atsakomybėn pagal BK 140 str. nėra būtinas, nes straipsnio dispozicijoje kaip alternatyvi veika įtvirtintas fizinio skausmo sukėlimas. Fizinis skausmas - tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą, nėra būtinos pasekmės – sužalojimas, susargdinimas. Stumdymas, atsitrenkiant nugara, kaklo spaudimas neabejotinai įprastai žmogui sukelia fizinį skausmą. Tad vertinant, ar K. G. R. K. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, atsižvelgtina išimtinai į nukentėjusiosios parodymus, nes tik ji pati gali pasakyti, ar juto skausmą veikos metu. Nukentėjusioji nurodė, kad jai skaudėjo, kai jinai nuo pastūmimo atsitrenkė į sieną, laiptus, skaudėjo, kai kaltinamasis spaudė kaklą. Šiuos parodymus teismas laiko pakankamais, kaltinamojo kaltei pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Taigi, kaltinamojo R. K. kaltę inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtina surinktų įrodymų visuma. Laikytina įrodyta, kad jis 2017 m. rugsėjo 11 d., apie 18.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia abejomis rankomis du kartus pastumdamas nukentėjusiąją K. G. į krūtinę, bei rankomis spausdamas už kaklo, sukėlė nukentėjusiajai K. G. fizinį skausmą.

R. K. veika vertinama kaip padaryta tiesiogine tyčia ir pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Padarytas baigtas nusikaltimas, kaltės forma – tiesioginė tyčia. Veikoje yra dvi atsakomybę sunkinančios ir viena lengvinanti aplinkybė. Administracine tvarka baustas, Jonavos PSPC PSC priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas, niekur nedirba ir nesimoko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, jos dydį parenkant žemesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti areštu 30 (šešiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, pakeisti į suėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-09-11 22:50 val. iki 2017-09-13 11:37 val.

Nuosprendis apeliaciniu skundu per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.