Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo, toksikomanijos ar venerinės ligos (teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui - motinai, o būtent: jis 2025 m. sausio 8 d., apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,78 promilių girtumas) kilusio žodinio konflikto metu, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė tris smūgius motinai L. K. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą pakaušyje, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis J. K., 2025 m. sausio 9 d., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad maždaug prieš metus gydėsi (duomenys neskelbtini) dėl nervų, metų bėgyje gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui (duomenys neskelbtini). Vaikystėje sirgo meningitu, kuris pažeidė smegenis, turi (duomenys neskelbtini). Mokėsi specialiųjų poreikių mokykloje (duomenys neskelbtini), tačiau jos nebaigė. Nemoka skaityti ir rašyti, todėl jam reikia gynėjo dalyvavimo ir pagalbos susipažįstant su dokumentais. Gyvena kartu su savo motina L. K., močiute D., jos pavardės nežino. Niekur nedirba, gauna neįgaliojo pašalpą, kiek daugiau nei 300 Eur. Alkoholį vartoja kasdien, t. y. kasdien išgeria po pusės stiklinės degtinės. Įtarime nurodytu metu buvo girtas, gėrė degtinę. Tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji jam priekaištavo dėl alkoholio vartojimo, nes pati jo negeria. Konflikto metu dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė smūgius mamai į ranką. Į kurią ranką, neprisimena. Kojomis mamos nespardė, į galvą smūgių nesudavė. Močiutė buvo savo kambaryje, todėl jų konflikto nematė. Girdėjo, kaip mama skambino policijai ir greitajai, tai girdėdamas pats išėjo į lauką. Po kurio laiko atvažiavo greitoji, kuri mamą išvežė į ligoninę. Nežino, dėl kokių priežasčių mamą išvežė į ligoninę, gal dėl streso. Taip pat atvažiavo ir policija, kurie jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Dėl kokių priežasčių jį ten atvežė, nežino, galbūt kad buvo girtas. Gailisi savo veiksmų, norėtų savo motinos atsiprašyti, kad buvo girtas ir sudavė smūgius. (duomenys neskelbtini), yra jo vienintelė gyvenamoji vieta, daugiau neturėtų kur gyventi. Deklaruotu adresu gyvena jo dėdė, bet jo ten gyventi niekas nepriimtų (1 t., el. b. l. 141 - 144). Apklaustas 2025 m. balandžio 17 d., kaltę pripažino, parodė, kad įvykio metu buvo girtas, nes vartojo alkoholį kasdien. Prisimena, kad tarp jo ir mamos buvo įvykęs konfliktas, kurio metu sudavė jai smūgius kairės rankos kumščiu į pakaušį. Dėl buvusio girtumo negali pasakyti, kiek smūgių sudavė mamai, tačiau jei ji nurodė, kad tris, vadinasi ji sako tiesą ir buvo suduoti trys smūgiai kumščiu. Supranta, kad dėl savo veiksmų galėjo sukelti jai fizinį skausmą ir galbūt padaryti kokius nors sužalojimus, gailisi dėl to. Pirmos apklausos metu buvo areštinėje, buvo pasimetęs ir sumišęs, taip pat dar nebuvo tinkamai apsvarstęs savo padarytų veiksmų. Po įvykio praėjo nemažai laiko, per kurį spėjo apgalvoti savo padarytus veiksmus, dėl kurių labai gailisi. Su mama po įvykio kalbėjosi, jos atsiprašė, jie nebesipyksta ir tikrai nebesimuša, todėl ir ateityje stengsis, kad jo veiksmai būtų tik geri (2 t., el. b. l. 41 - 44).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. K. yra jos sūnus, kuris iki šio įvykio gyveno kartu su ja bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir jos senyvo amžiaus motina. J. vaikystėje prasirgo virusiniu meningitu, po kurio jaučiamos ryškios pasekmės protiniam atsilikimui, taip pat turi neįgalumo (duomenys neskelbtini) grupę. J. praeityje gydytas psichiatrinėje ligoninėje, priklausomybės ligų centre. J. alkoholį vartoja nuolatos, turbūt nuo paauglystės. Savo šeimos nesukūrė, visada gyveno su ja. Anksčiau smurto atvejų jų šeimoje taip pat buvo, kai jis būdamas girtas sumušė jos motiną. 2025 m. sausio 8 d., jai būnant namuose, J. į namus grįžo girtas. Konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad ji jam papriekaištavo dėl alkoholio gėrimo. Konfliktas vyko J. kambaryje, kai ji sėdėjo ant lovos. J. priėjo prie jos ir kairės rankos kumščiu tris kartus jai trenkė į pakaušį, jai skaudėjo, iš karto atsirado guzas. Daugiau jis jai nieko nedarė. Į klausimą, ar J. jai spyrė kur nors, ar sudavė smūgius į rankas, atsakė, kad ne, nespyrė. Po suduoto smūgio jai J. išėjo į lauką parūkyti, o ji nuėjusi pasiėmė telefoną ir išsikvietė pagalbą. Jos mama konflikto nematė, nes buvo savo kambaryje, o konfliktas vyko J. kambaryje. J. prieš ją pirmą kartą pakėlė ranką, anksčiau nesmurtavo. Po šio įvykio ją greitoji išvežė į Lazdynų ligoninę, o policija J. išvežė į Ševčenkos gatvėje esančią policiją. J. į butą daugiau negrįžo, kiek žino, kažkur išsinuomojo butą ir gyvena, pats savimi rūpinasi. Civilinio ieškinio dėl patirto fizinio skausmo nereikš (2 t., el. b. l. 13 - 16).

Iš 2025 m. sausio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 3 kambarių butas, esantis 9 aukštų namo (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad aplinka netvarkinga, tyrimui reikšmingų daiktų nepastebėta (1 t., el. b. l. 36 - 38).

Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0129, šaknelės parodymų matyti, kad 2025 m. sausio 9 d., 01.00 val., J. K. buvo nustatytas 1,78 proc. neblaivumas (1 t., el. b. l. 55, 56).

2025 m. sausio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2025 m. sausio 8 d., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), vietoje buvo GMP0833, kurių automobilyje buvo nukentėjusi moteris nuo savo sūnaus - L. K.. Moteris paaiškino, kad 2025 m. sausio 8 d., apie 22:00 val., jos sūnus J. K. grįžo namo stipriai neblaivus, todėl moteris jam pasakė, kad jis eitų miegoti, ir tuomet J. K. su savo dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė L. K. į galvos sritį, ko pasėkoje moteris pajuto fizinį skausmą. Taip pat vieną kartą su savo koja (kuria, pasakyti negalėjo) spyrė į L. K. dešinę koją, ko pasėkoje moteris pajuto fizinį skausmą. Tuomet moteris paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė pagalbą. Konflikto metu bute taip pat buvo ir L. K. mama, kuri teigė, kad kai jos neblaivus anūkas J. grįžo namo, ji užsidarė savo kambaryje, konflikto tarp L. ir tarp J. nematė, tik girdėjo. GMP0833 moterį išsivežė į RVUL. J. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, sunkiai pastovėjo ant kojų pasitikrinti blaivumo nepavyko. Asmuo nesiorientavo aplinkoje, elgėsi neadekvačiai, nieko paaiškinti nesugebėjo, kalbėjo neaiškiai, nerišliai, elgėsi agresyviai (1 t., el. b. l. 80 - 84).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 652/2025(01) nurodyta, kad L. K. nustatyta poodinė kraujosruva pakaušyje, padaryta esant tiriamajam bet kokioje padėtyje, kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, kuris galėjo būti kito asmens smūgio sudavimas kumščiu, tai yra ši kraujosruva galėjo būti padaryta užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Kraujosruva vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, jos padarymas sukėlė fizinį skausmą (2 t., el. b. l. 1 - 4).

2025 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučio garso įrašas. Įraše girdima, kaip greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) darbuotojas prašo iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini). GMP darbuotojas nurodo, jog grįžo namo girtas sūnus ir sumušė motiną. Toliau apžiūrimas kitas skambučio garso įrašas, kuriame GMP darbuotojas dar kartą prašo iškviesti policiją. Nurodė, kad sūnus agresyvus, laksto, draskosi, daužosi, nukentėjusiąją išvežė, tačiau name liko močiutė, dėl kurios saugumo bijo. Pas nukentėjusiąją guzas galvoj, sužalota stipriai (2 t., el. b. l. 5 - 8).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, kartu su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai).

Visuma faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaudamasis ir detaliau neanalizuodamas sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. J. K. pripažino, kad kaltinime nurodytą dieną bei laiku jis, būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu sudavė motinai L. K. smūgius kairės rankos kumščiu į pakaušį. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, BPC garso įrašo protokolas ir kiti teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali sukelti fizinį skausmą motinai ir nežymiai sutrikdyti jos sveikatą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės ir kiti klausimai

Kaip matyti iš pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, taip pat sutiko gydytis nuo alkoholio vartojimo. Nukentėjusioji informuota apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, gyvenamosios vietos adresu išsiuntus pranešimą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis J. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, be to, 2020 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (1 t., el. b. l. 57 - 62), baustas administracine tvarka per 3 metus penkis kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, dvi baudos nesumokėtos (1 t., el. b. l. 186 - 190), Sodros duomenimis nedirbantis (1 t., el. b. l. 184 - 185). 2024 m. rugpjūčio 27 d. gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija; lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. 2024 m. birželio 11 d. gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad J. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t., el. b. l. 26 - 27).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Naujoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, J. K. nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, bausmę atliko 2024 m. gruodžio 30 d. Jis padarė naują nusikaltimą, vos tik atliko jam skirtą bausmę, padaryta savo pobūdžiu analogiška veika, t. y. panaudojo smurtą prieš šeimos narį. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad J. K. nesunkų nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus J. K. prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; gydytis nuo alkoholizmo (su tokiu įpareigojimu kaltinamasis sutiko); uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 5 punktai, 5 dalies punktas). Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, nėra tikslinga skirti įpareigojimą dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje ir mokytis, įvertinus kaltinamojo sveikatos būklę, tai, kad asmuo nurodo turintis neįgalumą, tad tokio įpareigojimo vykdymas gali būti iš esmės apsunkintas. Du minėti įpareigojimai ir vienas draudimas, teismo manymu, yra pakankami.

Kaltinamajam J. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (1 t., el. b. l. 145 – 147, 168 - 171), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

J. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. sausio 8 d., 23.10 val. iki 2025 m. sausio 10 d., 13.35 val. (1 t., b. l. 21 - 25, 30 - 32), todėl šis sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinos į bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažinti recidyvistu ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; gydytis nuo alkoholizmo, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. K. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 8 d., 23.10 val. iki 2025 m. sausio 10 d., 13.35 val., t. y. dvi paras, jas prilyginant šešioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. K. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.