Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Donato Jatužio,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) D., lenkas, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) , Visagine, nevedęs, nedirbantis, turintis vidurinį išsilavinimą, teistas 1996-07-01 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 232¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 1998-06-11 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 232¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 1999-03-10 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 232 ¹ straipsnio 1dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; 2004-01-21 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimu 5 metams; 2010-07-26 Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL dydžio bauda; 2014-08-05 Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų; 2015-10-06 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 245 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams, nuo 2016-03-29 atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. M. 2016 m. sausio 1 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , V., kilusio žodinio konflikto su motina J. M. metu, sudavė jai nemažiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu sumušdamas savo motiną padarė jai kūno sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide, žaizda dešiniame antakyje, žaizdomis dešinėje lūpoje, dešinio skruostikaulio lūžiu su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, nosikaulių lūžiu su kraujosruva aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvomis pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva liežuvio raumenyje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kaktinių skilčių, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais virš kaktinių skilčių, dešiniųjų IV – VI šonkaulių lūžiais, kairiųjų III – VI šonkaulių lūžiais, kraujosruva krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose dešinėje, odos nubrozdinimu dešinėje pilvo šoninėje srityje, odos nubrozdinimu dešinėje šlaunyje, dėl ko įvyko komplikacijos tiesiogiai sukėlusios J. M. mirtį, t.y. tyčia nužudė šeimos narį - motiną J. M..

Kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Naujųjų metų išvakarėse pas draugus išgėrė kelias taures šampano, apie 5 val. ryte grįžo namo, kur gyveno su mama J. M.. Tuo metu jis buvo nuteistas už smurtą prieš motiną, jam buvo skirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo jos, tačiau įpareigojimo jis nesilaikė, nes neturėjo kur gyventi, motina pati norėjo, kad jis gyventų kartu, rašė apeliacinį skundą dėl jo nuteisimo. Sausio 1 dieną su ja buvo sutarę eiti pas sesę švęsti Naujųjų metų. Grįžus namo motina nemiegojo, žiūrėjo televizorių, iš jos žodžių suprato, kad ji girta, todėl supyko, ėmė jai priekaištauti dėl gėrimo, prisiminė senas vaikystės nuoskaudas, susijusias su motinos girtavimu, ėmė sakyti, kad viską apie tai papasakos giminėms, liepė duoti buto raktus, kad ji niekur neišeitų iš namų, nes turės važiuoti gydytis ir ėjo į koridorių nusirengti striukės. Motina liepė imti jos raktus, todėl jis atsisuko ir tuo metu motina paimta nuo stalo keramine vaza trenkė jam į galvą. Po smūgio jam iš galvos pasipylė kraujas, aptemo akyse, dingo sąmonė, atsipeikėjęs pamatė motiną gulinčią. Ėmė ją purtyti, darė dirbtinį kvėpavimą, tačiau motina nereagavo, suprato, kad ji nebegyva. Iš specialisto išvados žino, kokie sužalojimai jai padaryti, tačiau smūgių sudavimo nepamena. Pasodinęs ją užklojo visą apklotu ir paliko, pats išėjo į kitą kambarį, bandė pasikarti, tačiau jam nepavyko, todėl pasiėmė telefoną, dar kelis daiktus ir užrakinęs butą išėjęs pas pažįstamą gyvenantį F. gatvėje, kurį laiką girtavo. Po to gyveno draugo bute (duomenys neskelbtini) name. Visą laiką bandė žudytis – kartis, pjautis venas, sušalti lauke, perdozuoti narkotikų, tačiau jam nepavykdavo, apie tai, ką padarė motinai, niekam nepasakojo. Sausio 22 d. stipriai susižalojo peiliu, draugo buto kaimynė išgirdo jo dejavimą ir iškvietė medikus, po to buvo atvykę ir policijos pareigūnai, kuriems pasakė ką padarė, padavė motinos buvo raktus, nes manė, kad gali neišgyventi. Iki to laiko buvo parašęs atsisveikinimo raštelį apie savo sunkiausius gyvenimo momentus.

Iki įvykio narkotinių medžiagų nevartojo jau apie 10 metų, įvykio metu apsvaigęs nuo narkotikų nebuvo, kodėl specialisto išvadoje nurodyta kitaip, paaiškinti negali. Alkoholio taip pat beveik nevartojo, nes buvo turėjęs galvos traumą ir vartojo vaistus, dėl ankstesnio kraujo išsiliejimo į smegenis nebuvo galima traumuoti jo galvos. Dėl anksčiau patirtos traumos buvo gydytas 2,5 mėnesio, turėjo kompiuterinio tomografo nuotraukas, rašė skundą policijai.

Iš 2016-01-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. M. kraujyje rasta nordazepamo pėdsakų. Šlapime rasta nordazepamo ir temazepamo pėdsakų ir 0,31 promilės acetono. Kraujyje opijatų, amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų, acetono ir etilo alkoholio nerasta. Šlapime amfetaminų, opijatų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų nerasta (b.l. 161)

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad kaltinamasis jos brolis. Jis gyveno su motina, nenorėjo dirbti, mama jį maitino. Nuo vaikystės brolis mamos buvo labiau lepinamas, kodėl jis su ja taip pasielgė, nežino. Su mama bendraudavo kiekvieną dieną, ji pasakodavo, kad brolis dažnai girtaudavo, smurtavo prieš ją, motina jo bijojo, po paskutinio sumušimo gulėjo ligoninėje, teismo sprendimu broliui buvo uždrausta artintis prie motinos. Apie brolio galvos traumą žinojo, jis dėl to gulėjo ligoninėje, tačiau sužalojimo aplinkybių nežino, pati su broliu retai matydavosi. Nesutinka su kaltinamojo parodymais, kad mama dažnai girtavo. Ji išgerdavo gal kartą metuose ir tai būdavo dėl brolio elgesio. Paskutinį kartą motiną matė gruodžio 26 d. per Kalėdas, brolio su ja nebuvo, mama pasakė, kad jis serga. Tą syk su mama tarėsi, kad ji ateis ir sausio 1- ą, ar kartu būtų atėjęs ir brolis, nežino. Sutartą dieną jai neatėjus skambino, tačiau mama nekėlė ragelio, manė, kad ji išėjo pas draugus. Sausio 14 d. skambino broliui, jis atsiliepęs pasakė, kad yra ne namuose, žadėjo pažiūrėti kur mama. Vėliau sužinojo apie jos mirtį. Turėjo raktą nuo mamos buto, po įvykio tvarkėsi jos namuose, jokių tuščių butelių ten nebuvo. Civilinio ieškinio dėl mamos mirties nereiškia.

Liudytojas I. F. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip apylinkės inspektorius. J. M. atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, kaltinamasis buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo motinos, tačiau šio įpareigojimo jis nesilaikė. Motina tam neprieštaravo, sakė, kad sūnus jai padeda. Jis rašė raštus į prokuratūrą, dėl nutarties nevykdymo, buvo susisiekęs su kaltinamuoju, jis paaiškino, kad užgėrė, sutarė, kad jis atvyks sausio 22 dieną, tačiau J. M. sutartą valandą neatvyko, skambinat jam nekėlė ragelio. Minimą dieną buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) name dejuoja žmogus. Nuvykus ten ant grindų rado kaltinamąjį su žaizdomis pilve. Nešant jį jis pasakė, kad užmušė mamą. Paklausus, kur buto raktai, jis pasakė, kad kišenėje. Nuvykus į jo butą ant grindų po antklodėmis rado lavoną. Bute jokios keraminės vazos ar duženų nematė.

Kaltinamojo šeima nebuvo probleminė, kiek teko lankytis jų bute, jokių konfliktų ar girtuokliavimo nematė. J. M. neblaivų matė tik kartą – jį iškeldinant, tuo metu jis buvo agresyvus. Motinos vartojat alkoholį niekada nėra matęs, butas buvo švarus, tvarkingas. Žino, kad praėjusių metų vasarą J. M. gulėjo ligoninėje dėl galvos traumos, nes buvo sukonfliktavęs su vyriškiu, vardu P., tačiau ikiteisminis tyrimas dėl to pradėtas nebuvo, pareiškimo jis nerašė, nesimatė, kad jis buvo labai nuketėjęs.

2016-01-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame V., (duomenys neskelbtini) . Svetainės patalpoje prie sekcijos ant grindų uždengtas antklode guli J. M. lavonas. Lavonas sėdinčioje pozoje, galva įsirėmęs į kairę koją, rankos atremtos į grindis. Lavonas su naktiniais marškiniais, matomi sumušimai ir kraujosruvos. Lavonas sustingęs. Prie lavono yra pagalvė baltu užvalkalu ant kurio yra tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Sekcijos durys aptaškytos tamsiai raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraujo. Dešinėje nuo įėjimo, prie lavono stovi fotelis, ant kurio taip pat yra tamsiai raudonos spalvos, panašios į kraujo. Dešinėje prie fotelio yra sulaužytas žurnalinis staliukas, ant grindų matomi įvairūs vaistai, kraujospūdžio matavimo aparatas, akiniai ir kiti daiktai. Kituose kambariuose bendra daiktų išsidėstymo tvarka nepažeista, grumtynių pėdsakų neužfiksuota. Apžiūros metu paimtos tamsiai raudonos spalvos dėmių nuoplovos, fotelio audinio išpjova, pagalvės užvalkalo audinio išpjova ir megzta kepurė, supakuoti į paketus ( b.l. 6-24).

Iš 2016-01-22 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , V.. Buto prieškambaryje rastas ir paimtas peilis, su dėmėmis, panašiomis į kraują, supakuotas į paketą Nr. 1, ant žemės prieškambaryje matyti dėmė, panaši į kraują. Taip pat apžiūrėtas kambarys, einant tiesiai iš prieškambario. Jame ant staliuko rastas ir paimtas priešmirtinis laiškas, bei mobiliojo ryšio telefonas (IMEI (duomenys neskelbtini) ). Šie daiktai supakuoti į paketus ( b.l. 25-39).

Daiktai, paimti apžiūrint (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butus, Visagine, bei iš VTMT Vilniaus skyriaus gauti nukentėjusiosios J. M. drabužiai, priduoti saugojimui į Utenos apskr. VPK daiktinių įrodymų saugojimo patalpą (b.l.; 41-43, 65-66).

Iš 2016-01-26 - 2016-06-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. M. tiksli mirties priežastis nenustatyta dėl toli pažengusio lavono puvimo. Nuo jos mirties iki lavono tyrimo – 2016-01-26, praėję 1-3 savaitės. Tikėtina mirties priežastis, bendras kūno sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veide, žaizda dešiniame antakyje, žaizdomis dešinėje lūpoje, dešinio skruostikaulio lūžiu su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, nosikaulių lūžiu su kraujosruva aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvomis pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva liežuvio raumenyje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kaktinių skilčių, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais virš kaktinių skilčių, dešiniųjų IV – VI šonkaulių lūžiais, kairiųjų III – VI šonkaulių lūžiais, kraujosruva krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose dešinėje, odos nubrozdinimu dešinėje pilvo šoninėje srityje, odos nubrozdinimu dešinėje šlaunyje, kuris galimai komplikavosi trauminiu šoku. Sužalojimas (kūno sumušimas) dėl komplikacijų tiesiogiai sukėlusių mirtį kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Įvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai 16 trauminių poveikių, kietais bukais daiktais ar daiktu. Sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas rodo, kad jie galimai padaryti 12 val. laikotarpyje iki nukentėjusiosios mirties, t.y. nukentėjusioji po patirtų sužalojimų galėjo gyventi iki 12 val. J. M. lavono kraujyje rasta 0,51 promilių etilo alkoholio (b.l. 47-56, 61-63).

Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad J. M. mirtinus sužalojimus padarė jos sūnus – kaltinamasis J. M.. Tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek aukščiau išdėstyti liudytojų parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame ant kambaryje buvusių baldų užfiksuotos dėmės, panašios į kraują, patvirtina, kad J. M. buvo sužalota savo bute, esančiame V., (duomenys neskelbtini) ir mirė nuo daugybinių sužalojimų galvos srityje, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais, šonkaulių lūžių, bei sužalojimų krūtinės, pilvo ir kojų srityje visumos, kas galimai komplikavosi trauminiu šoku, sukėlusių jos mirtį.

Nors kaltinamasis iš esmės tiesiogiai neparodė, kad J. M. mirė nuo jo pavartoto smurto, teikdamas, kad smūgių sudavimo momento nepamena, tačiau ir neneigė, jog 2016-01-01 grįžus namo supyko, kad ji buvo išgėrusi, todėl jai dėl to priekaištavo, pastarajai jam trenkus vaza per galvą prarado sąmonę, atsigavęs pamatė motiną ant grindų nebegyvą, t.y. netiesiogiai nurodė, kad turėjo motyvą pastarosios atžvilgiu smurtauti.

Kaltinamasis parodė, kad supratęs, jog motina nebegyva, pasodinęs ją užklojo antklode, užrakinęs buto duris išėjo iš namų, apie tai, kas atsitiko policijos pareigūnams pranešė tik tuomet, kai pats buvo rastas susižalojęs – 2016-01-22. Iš įvykio vietos protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad patenkant į butą iš J. M. gautu raktu, buvo durys buvo užrakintos, be laužimo pėdsakų, svetainėje užklotas antklode sėdimoje padėtyje rastas J. M. lavonas. Iš šių įrodymų matyti, kad po J. M. atžvilgiu pavartoto smurto kaltinamajam išėjus iš buto į jį patekę kiti asmenys nebuvo, lavonas rastas toje padėtyje, kaip kaltinamojo teigimu jo buvo paliktas, todėl darytina vienareikšmė išvada, kad J. M., suduodamas jai smūgius, kurie buvo jos mirties priežastis, nužudė būtent J. M.. Taigi, darytina vienareikšmė išvada, kad J. M. mirtis įvyko dėl kaltinamojo J. M. jai suduotų smūgių, t.y. tarp J. M. veikos ir J. M. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nors kaltinamasis parodė, kad smurtą motinos atžvilgiu vartoti jis buvo išprovokuotas jos elgesio – grįžus namo rado ją girtą, o ėmus jai dėl to priekaištauti, motina trenkė jam į galvą keramine vaza. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai dėl jo atžvilgiu pavartoto smurto prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jokių vazos duženų bute rasta nebuvo, teisme apklaustas liudytojas I. F., kuris iš J. M. sužinojęs apie galimai jo padarytą nusikaltimą pirmas atvyko į butą Visagine, (duomenys neskelbtini), parodė, kad bute vazos šukių nepastebėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kad žuvusiosios veiksmai įvykio metu būtų kėlę kokią nors realią grėsmę kaltinamojo sveikatai ar gyvybei ir, kad jis būtų turėjęs pagrindą gintis. Priešingai, kaltinamasis parodė, kad grįžęs namo rado motiną išgėrusią, dėl ko jis supyko, ėmė jai priekaištauti ir kas leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad J. M. motiną J. M. sužalojo tyčia, tarpusavio konflikto metu.

Atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto nustatytų J. M. padarytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją ir susidarymo mechanizmą, t.y. į tai, kad J. M. buvo suduota ne mažiau 16 smūgių iš esmės į galvą, krūtinę, t.y. į gyvybiškai pavojingas vietas, po smūgių sudavimo kaltinamasis nekvietė pagalbos, bei, užklojęs ją antklode ir užrakinęs butą išėjo, darytina išvada, kad J. M. sąmoningai siekė J. M. mirties, t.y. kad jis J. M. nužudė veikdamas tiesiogine tyčia.

Tokiu būdu neginčijamai įrodyta, kad J. M. smūgius savo motinai sudavė tarp jų kilusio konflikto metu, t.y. J. M. kaltė tyčia dėl pykčio kilusio konflikto metu nužudžius J. M. visiškai įrodyta ir ši jo veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Nėra pagrindo netikėti J. M. parodymais, kad jam inkriminuotame kaltinime nurodytus veiksmus J. M. atžvilgiu jis atliko 2016 m. sausio 1 d. Šias jo nurodomas aplinkybes iš esmės patvirtina ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2016-01-26 atliekat J. M. lavono tyrimą, jos kūno audiniai suirę, nuo J. M. mirties iki lavono tyrimo, praėję 1-3 savaitės. Tokiu būdu teismas tikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką nurodant, jog J. M. smurtinius veiksmu savo motinos J. M. atžvilgiu, nuo kurių ji mirė, atliko 2016 m. sausio 1 d.

J. M. pateiktame kaltinime buvo inkriminuota ir tai, kad jis nusikalstamą veiką atliko būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų (nordazepamo ir temazepamo), tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo kraujas ir šlapimas, kuriuose buvo rasta šių psichotropinių medžiagų pėdsakų, tyrimui paimti 2016 m. sausio 27 d., o aukščiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta 2016 m. sausio 1 d., nesant byloje neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog nusikalstamos veikos padarymo metu J. M. buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Motyvuojamoji dalis

J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t.y. jį susižalojusį radusiems policijos pareigūnams nurodė, kad nužudė motiną, bei jos buvimo vietą, bendravo su teisėsaugos institucijų atstovais, davė nuoseklius, išsamius parodymus ir tokiu būdu padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį.

Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą ( BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnyje ar BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurios leistų teismui svarstyti švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimą, nėra, tad J. M. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad yra padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį. Nusikaltimas baigtas. Vertintinos ir kitos nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad šis nusikaltimas buvo padarytas tiesiogine tyčia, prieš garbaus amžiaus šeimos narį, nesant rimto preteksto. Taip pat į kaltinamojo asmenybę – nedirba, anksčiau teistas, taip pat ir už tai, kad smurtavo motinos atžvilgiu, administracine tvarka nebaustas, pagal gyvenamą vietą neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra. Esant šioms paminėtoms aplinkybėms, J. M. skiriama vienintelė įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei galimas vidurkis.

Kadangi J. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas Visagino miesto apylinkės teismo 2015-10-06 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 245 straipsnį ir nuo 2016-03-29 atlieka jam nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsniu bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - raudonos spalvos dėmių nuoplovos, audinių išpjovos, megzta kepurė, peilis, sąsiuvinis su priešmirtiniu laišku, mobilaus ryšio telefonas (IMEI (duomenys neskelbtini) ), J. M. drabužiai, kurie šiuo metu saugomi Utenos AVPK daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje, yra menkaverčiai, jų teisėti savininkai pasiimti nepageidauja, todėl sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

NUSPRENDĖ:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir nubausti laisvės atėmimu dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtosios bausmės pridėti 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą keturiolikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktinius įrodymus: raudonos spalvos dėmių nuoplovas, audinių išpjovas, megztą kepurę, peilį, sąsiuvinį su priešmirtiniu laišku, mobilaus ryšio telefoną (IMEI (duomenys neskelbtini) ), J. M. drabužius, saugomus Utenos AVPK saugojimo patalpoje (kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ), sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.