Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-07-26 · Byla Nr. Iv-1042-353/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-07-26
Bylos Nr.
Iv-1042-353/2010
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00632-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Kęstutis Gudynas
Atsakovas
Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos, Marijampoles apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Suinteresuotas asmuo
Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. I-1042-353/2010Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00632-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 16.5.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P RENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 26 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Kestutis Gudynas,sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,

nedalyvaujant pareiškejui R. K., atsakovo Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos atstovams,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo R. K. prašyma atsakovui Marijampoles apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, treciajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalu ministerijos del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Pareiškejas R. K. kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma prašydamas priteisti iš atsakovo neišmoketa darbo u˛mokescio suma 1906,58 Lt (viena tukstanti devynis šimtus šešis Lt 58 ct) u˛ 2007-2008 metus.

Pareiškejas prašyme nurode, kad atsakovas nesumoketa darbo u˛mokescio dali traktavo kaip priemoka ir del to, priskaiciuodamas ir išmokedamas darbo u˛mokesti, taike Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigunams mokamu priemoku ribojimus. Minetus ribojimus atsakovas taike neteisetai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Atsiliepimas

Atsiliepime i skunda atsakovas su prašymo reikalavimais nesutiko, taciau teismui manant, kad pareiškejui priklauso darbo u˛mokescio nepriemoka, praše atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams. Taip pat praše taikyti ieškinio senati pareiškejo reikalavimu at˛vilgiu. Papildomai praše atideti bylos nagrinejima kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išspres Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymu priemimo klausima, o Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priemus minetus prašymus nagrineti – sustabdyti byla, kol Konstituciniame teisme bus išnagrineti prašymai Nr. 35/2010, Nr. 36/2010, Nr. 39/2010, Nr. 40/2010.

Atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens atstovai i teismo posedi neatvyko, apie posedi pranešta, byla nagrinetina jiems nedalyvaujant (ABTI 78 str.).

Prašymas tenkintinas iš dalies.

R. K. teismo prašo priteisti negauta darbo u˛mokesti u˛ nepagristai apribota priedu ir priemoku mokejima. Pareiškejas yra statutinis valstybes tarnautojas ir jo reikalavimas kyla iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtose pa˛ymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m. bir˛elio 14 d. iki 2008 m. gruod˛io 31 d. pareiškejui buvo neišmoketa 1654,66 Lt priemoku ir priedu dalis, viršijanti 70 procentu pareigines algos (b. l. 21).

Atsiliepimas

Atsakovas iš esmes atsiliepime prašo bylos nagrinejima sustabdyti.

Administraciniu bylu teisenos istatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog teismas sustabdo byla, kai negalima nagrineti tos bylos, kol bus išspresta kita byla, nagrinejama civiline, baud˛iamaja ar administracine tvarka. Minetoje istatymo normoje aiškiai nustatyta, jog administracine byla sustabdoma remiantis šia istatymo norma tik tais atvejais, kai jos negalima nagrineti, kol bus išspresta kita byla, nagrinejama civiline, baud˛iamaja ar administracine tvarka. Konstitucines jurisprudencijos bylos nepatenka i Administraciniu bylu teisenos istatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu bylu kategorija, todel negalima sustabdyti administracine byla šiame punkte numatytu pagrindu del to, kad Konstituciniame Teisme pagal teismo kitoje byloje ar kitu pareiškeju prašymus turi buti nagrinejama del atitinkamos administracines bylos išsprendimui reikšmingu teises aktu (ju daliu) atitikties Konstitucijai. Tokios minetu teises normu aiškinimo praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pav., Administracines bylos Nr. AS556-217/2009, Nr.AS6-312/2006 ir kt.). Atsi˛velgiant i aptarta teisini reguliavima bei teismu praktika, darytina išvada, jog stabdyti šia administracine byla nera jokio teisinio pagrindo.

Valstybes tarnautojams atitinkamo dyd˛io darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejui darbo u˛mokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracineje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje. Pareiškejui realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pa˛eistas teises teisme. Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Marijampoles apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybe placiaja prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A1-638/2005.Pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejo prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareiškejui yra išnykes.

R. K. reikalavimui del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas treju metu senaties terminas. Pareiškejas i teisma gindamas savo pa˛eistas teises del negauto darbo u˛mokescio dalies priteisimo kreipesi 2010 m. bir˛elio 15 d. (iteikta paštui). Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dali ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco šalis reikalauja. Marijampoles apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktame atsiliepime praše taikyti senaties termina. Atsi˛velgiant i išdestytas aplinkybes, pareiškejo prašymas tenkintinas iš dalies – pareiškejui priteistina neišmoketa darbo u˛mokescio dalis u˛ laikotarpi nuo 2007 m. bir˛elio 15 d., kuria sudaro 1654,66 Lt (b. l. 21).

Teismu praktika iš esmes analogiškose bylose turi buti formuojama vieninga linkme, priešingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija pa˛ymejo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui (administracine byla Nr. A822- 432/2009). Aplinkybe del sunkios finansines padeties nepasikeitusi, visuotinai ˛inoma, todel pripa˛intina, kad atsakovo prašymas del sprendimo vykdymo atidejimo yra pagristas, sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui (ABTI 4 str. 6 d., Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teisejas

nusprend ˛ i a:

Prašyma tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškejui R. K. iš atsakovo Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmoketa 1654,66 Lt (viena tukstanti šešis šimtus penkiasdešimt keturis Lt 66 ct) darbo u˛mokescio dali.

Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

Teisejas Kestutis Gudynas