Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Ligitos Barauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gegužės 25 d., apie 18.49 valandą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), vonioje, žodinio konflikto su sutuoktiniu M. R. metu, kaltinamoji A. R. sudavė M. R. vieną kartą rankos delnu į kairįjį skruostą, taip smurtaudama artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktiniui M. R..

Be to, laikotarpyje nuo 2020 metų iki 2021 m. rugpjūčio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamoji A. R. rankomis ir kumščiais trenkė nenustatytą smūgių skaičių savo mažamečiui sūnui M. R. į galvą, sėdmenis, pilvą, krūtinę, tokiu būdu smurtaudama sukėlė sūnui M. R. fizinį skausmą.

Be to, laikotarpyje nuo 2020 metų iki 2021 m. rugpjūčio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamoji A. R. paėmusi už rankos ir pargriovusi ant žemės savo mažametį sūnų K. R., kojomis spyrė jam nenustatytą smūgių skaičių, tokiu būdu smurtaudama sukėlė sūnui K. R. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. R. parodė, kad jai pateiktas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo yra aiškus ir suprantamas, dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai. Galvos traumų neturėjusi, narkologinėje ar psichiatrinėje įskaitoje įrašyta nėra. 2021-05-25 apie 18 val. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sutuoktinio M. R. kilo žodinis konfliktas. Jiedu jau seniai nesutaria tarpusavyje, tad buitiniai konfliktai kyla dažnai, kadangi jiedu visiškai skirtingai mąsto. Apie 18:49 val. žodinio konflikto metu vonios kambaryje, į kurį ją nusivedė sutuoktinis M. R. pasikalbėti, kad negirdėtų namuose buvę vaikai, sutuoktinis M. R. ją ėmė įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, eidamas artyn jos, rankomis norėjo suimti jai už rūbų. Sutuoktiniui priėjus arčiau, ji, bijodama, kad M. R. jos netemtų iš vonios kambario, dešinės rankos delnu sudavė jam per kairįjį skruostą. Labai gailisi, kad taip pasielgė, kad nesusivaldė ir savo sutuoktiniui M. R. sukėlė fizinį skausmą (t. II, b. l. 58-60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. R. parodė, kad su jai pareikštu įtarimu susipažino, jo esmę supranta pilnai, tai yra supranta kuo yra įtariama, kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 3 d., padarymo pripažįsta visiškai. Pirminėje apklausoje nurodė, kad prieš vaikus nėra smurtavusi, bet dabar nori šiek tiek patikslinti, kad laikotarpyje nuo 2019 iki 2021 metų, tikslios datos ir laiko nepasakys, kai gyveno (duomenys neskelbtini), yra buvę keletas atvejų, kai pakeltu balso tonu užrėkdavo ant vaikų bei yra delnu trenkusi M. ir K. per sėdmenis, nugarą, koją. Pirminėje apklausoje pasakojo, kad yra keletą kartų sudrausminusi M. ir K., t. y. jiems yra stipriau suėmusi už rankos siekdama, kad jie nusiramintų ar eitų ruošti pamokų. Tuo metu, kai namuose su vyru buvo nesutarimai ir įtampa, o vaikai dar išdykaudavo ir neklausydavo, keletą kartų jiems yra ranka trenkusi per sėdmenis, bet kada tai buvo, tiksliai negali pasakyti, nes praėjo daug laiko. Jai atrodydavo, kad M. ir K. per sėdmenis trenkdavo nestipriai, bet vaikams gal yra likusi nuoskauda, todėl jie ir teigia, kad ji prieš juos smurtavo. Taip pat kai stipriau suėmė jiems už rankos, siekdama juos sudrausminti, gal jiems galėjo pasirodyti, kad ji prieš juos smurtauja. Taip pat neneigia, kad galėjo būti toks atvejis, kad K. R. rankos delnu trenkė per sėdmenis, gal buvo paėmusi už rankos ir pargriovusi ant grindų, todėl K. apklausoje ir teigia, kad ji jį pargriovė ant grindų, bet kad jį būtų spardžiusi, to tikrai nepamena. Jeigu vaikas taip sako, gal ir galėjo jį gulintį ant žemės pastūmėti su koja, bet kad būtų jam spyrusi, to nebuvo. Gal pastūmėjimas jam pasirodė kaip spyris. Kiek kartų vaikams ranka trenkė per sėdmenis, nugarą ar koją, tikrai nepamena, bet tai nebuvo dažnai. Tai galėjo būti tik keletas kartų, kurių ji asmeniškai net nelabai užfiksavo, nes smūgiai būdavo nestiprūs. Jei trenkdavo, tai buvo iš delno ir nestipriai, todėl smurto žymių ant kūno kitą dieną nebūdavo arba ji to nepastebėdavo. Kodėl Š. R. nurodė, kad ji jai trenkė, mano, kad ji net nesuvokdama taip pasakė, kadangi tuo metu, kai vaikų teisės specialistės kalbėjo su M. R., Š. sėdėjo šalia ir viską girdėjo, todėl mano, kad ji pasakojo apie šiuos dalykus todėl, nes apie tai kalbėjo jos brolis M.. Jų pasakojimo seka net yra vienoda, todėl daro prielaidą, kad jos pasakojimas yra paremtas M. pasakojimu. Pripažįsta, kad rankos delnu yra keletą kartų M. ir K. trenkusi per sėdmenis, nugarą ar koją, bet tikslios datos ir laiko, kada tai buvo, tikrai nepasakys, nes praėjo daug laiko. Taip pat pripažįsta, kad K. galėjo suėmusi ranka pagriauti ant žemės, jį koja pastumti, bet jo nespardė. Pripažįsta savo kaltę, dėl to gailisi. Pripažįsta, kad 2021-05-25 apie 18:49 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sutuoktiniu M. R., vieną kartą delnu trenkė jam per veidą ir tokiu būdu galėjo sukelti savo sutuoktiniui fizinį skausmą. Pripažįsta savo kaltę ir dėl to gailisi. Taip pat pripažįsta, kad buvo atvejų, kad K. R. ir M. R. yra trinktelėjusi per sėdmenis, kadangi jie neklausė. Kaltę pripažįsta ir dėl savo elgesio gailisi. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (t. II, b. l. 71-73, 75-77, 82-83).

Be A. R. kaltės pripažinimo jos kaltė įrodinėjama šiais duomenimis:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Plungės rajono policijos komisariato (toliau – PK) pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-16816-21 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-32062-21 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d., dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui. 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-16816-21 ir 01-1-32062-21 sujungti į vieną tyrimą nustačius, kad nusikalstamas veikas padarė tas pats asmuo, t. y. A. R., paliekant ikiteisminio tyrimo numerį 01-1-16816-21 (t. I, b. l. 22-24).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kad M. R. pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką bei parodė, jog 2021-05-25 apie 16 val. grįžo iš Vilniaus į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu žmonos A. R. namuose nebuvo. Grįžus žmonai, ėmė jos prašyti išvažiuoti iš namų, nes tarp jų vis kildavo konfliktai. Apie 18:49 val. namuose, vonios kambaryje jo žmona konflikto metu vieną kartą rankos delnu sudavė smūgį jam per kairįjį skruostą. Po smūgio pajuto fizinį skausmą minėtame skruoste. Kai žmona sudavė jam smūgį, jis automatiškai sudavė vieną smūgį rankos delnu žmonai atgal. Namuose tuo metu buvo vaikai U., M., K., Š. ir J., tačiau jie buvo svetainės kambaryje, vonios durys buvo uždarytos, tad konflikto nematė ir negirdėjo. Po konflikto jis U. paprašė, kad su vaikais išeitų į lauką, nes norėjo ramiai pasikalbėti su žmona A., o A. tuo metu U. paprašė iškviesti policiją, ką U. ir padarė (t. I, b. l. 30-37).

Įvykio vietos apžiūra, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (t. I, b .l. 30-37, 39-43).

Asmens apžiūros protokolu, kad apžiūrėjus nukentėjusiojo M. R. veidą, jokių smurto požymių matyti nebuvo (t. I, b. l. 71-72).

Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, kad įtariamoji A. R. ir nukentėjusysis M. R. susitaikė (t. I. b. l. 73-75).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus persiustu M. R. pranešimu, kad pabendravęs su vaikais M. R., K. R. ir Š. R. sužinojo, jog jų mama A. R. sudavė per galvą M. ir K., o Š., suėmusi už pečių, purtė. Įvykis galėjo būti dviejų mėnesių laikotarpyje (t. I, b. l. 84-86).

Tarnybiniu pranešimu dėl gautų duomenų tikslinant informaciją medžiagoje Nr. M-1-01-48708-21, kad 2021-09-09 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK gautas valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone darbuotojų raštas Nr. 30-G-24817 apie tai, kad į jų įstaigą kreipėsi M. R. gim. (duomenys neskelbtini) pranešdamas, kad jo sutuoktinė A. R. gim. (duomenys neskelbtini) galimai panaudojo fizinį smurtą prieš jų mažamečius vaikus: M. R. gim. (duomenys neskelbtini) K. R. gim. (duomenys neskelbtini) ir Š. R. gim. (duomenys neskelbtini). Tą pačia dieną, po gauto pranešimo, Veiklos skyriaus tyrėjai Inga Šukienė ir Mantas Zaburas kartu su vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistėmis Enrika Diulaj ir Neringa Braciene nuvyko pas A. R. įvertinti situacijos. Specialistės, atlikusios apklausas, nusprendė du vaikus: M. R. ir K. R. nuvežti pas vaikų tėtį M. R.. 2021-09-13 liudytoju apklaustas vaikų tėvas M. R. parodė, kad tarp jų su žmona šiuo metu vyksta skyrybų procesas. A. R. su vaikais gyvena atskirai, bet jis su vaikais dažnai susitinka ir bendrauja. Vaikams būnant kartu su tėvu, M. R., K. R. ir Š. R. nurodė, kad dviejų mėnesių laikotarpyje iki M. R. kreipimosi į Tarnybą dienos, mama A. R. prieš juos naudojo fizinį smurtą. 2021-09-14 prijungimui prie tikslinamos medžiagos, gautas valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštas Nr. 9SD-2759, kuriame nurodoma, kad vaikai teigia patiriantys smurtą iš mamos A. R.. Š. R. specialistėms nurodė: „mama skriaudžia, muša per galvą su kumščiu, su ranka per pilvą“. K. R. nurodė: „kartais mama muša“. M. R. nurodė: „mama daužė per galvą, užpakalį, pilvą, kumščiu ir ranka“. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, gautą pranešimą ir informacijos tikslinimo metu surinktus duomenis, tikslinga A. R. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiams vaikams: Š. R., K. R. ir M. R. (t. I. b. l. 88-91).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kad M. R. savo noru pateikė du vaizdo įrašus (t. I. b. l. 103-104).

Apžiūros protokolu, kad apžiūrėta M. R. pateikta vaizdo medžiaga. Apžiūrimas IMG 146741930. Vaizdo įrašo trukmė 13 sekundžių. Vaizdo įraše matyti, kaip prie sienos stovi berniukas, apsirengęs dryžuota palaidine, pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis. Nustatyta, kad tai K. R.. Jis teigia: „kad mes su Š. žaidėme, o mama man sakė eiti ir šalia mama įdaužė į galvą“. Po to girdisi vyriškas balsas: „gerai, ačiū“. K. R. paeina į šoną ir vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas IMG 217472308. Vaizdo įrašo trukmė 44 sekundės. Įraše matyti, kaip gatvėje stovi berniukas, apsirengęs melsvai žalsva palaidine, nustatyta, kad tai M. R.. Jis sako: „naktyje Š. nosis užsikimšo, pradėjo verkti, mama daužė, iš viso pasakė baigti, biškutį dar padaužė“. Girdisi vyriškio balsas: „o daužė kaip? Per subinę ar ką?“. M. nurodo, ar čia, ar čia, ir rodo į įvairias kūno vietas. Tada vyriškis klausia Š. R.: „ar iš tikrųjų taip buvo? Mama daužė dėl to, kad nosis užsikimšo?“ Š. linkteli galvą ir atsako: „taip“. Vyriškis paprašo Š. į jį pažiūrėti, o mergaitė susigraudina. Tuo įrašas baigiasi (t. I, b. l. 106-108).

Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 9VSV-823, kad bendravimo su M. R. metu pastarasis papasakojo, jog mokosi antroje klasėje, jam labai nepatinka, kai mama barasi su tėčiu. Mama daužė tėčiui per veidą, o paskui tėtis daužė mamai. Tada U. paskambino policijai, tai buvo labai seniai. Kai jis susierzina, mama pradeda jį daužyti per galvą, užpakalį, per pilvą. Duoda su kumščiu ir su rankom. Labai skaudėjo, kai mama daužė. Girdi garsus, kai miega, kaip mama krato Š.. Tada jis sustingo, padarė dideles akis, išsigando. Paklausus, kada jį mušė, M. atsakė, kad mušė daug metų atgal, nežino kada, labai seniai (t. I, b. l. 111-128).

Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 9VSV-822, kad bendravimo su K. R. metu pastarasis papasakojo, jog eina į pirmą klasę. Patinka susitikti su tėčiu, jų santykiai labai geri. Su mama kartais pasibara, nes kartais jos neklauso. Kartais mama muša, seniau mama yra pargriovusi jį ant žemės ir spardžiusi kojomis (panašiai prieš metus). Mama dažnai muša, o tėtis nemuša (t. I, b. l. 129-146).

Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 9VSV-825, kad bendravimo su Š. R. metu pastaroji papasakojo, kad mama „biški“ skriaudžia, per galvą muša su kumščiu, su ranka, o pilvą - su kumščiu, o „popką“ – su ranka. Sako, jog nenori gyventi su tėveliu, nes jis liepia tvarkytis. Norint mergaitę išvežti pas tėtį, Š. viską paneigė, ėmė labai verkti, apsikabino mamą ir sakė, kad niekur be mamytės nevažiuos ir kad mama jos nemuša (t. I, b. l. 147-164).

2021 m. lapkričio 29 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo Š. R., nenustačius įtariamosios A. R. veiksmuose nusikalstamos veikos požymi (t. II. b. l. 102-106).

Nepilnamečio U. Ž. apklausos teisme protokolu, kad jis supranta, kodėl yra apklausiamas, t. y. dėl konflikto tarp jo mamos ir patėvio. Gyvena su mama, turi du brolius ir dvi seses. Su patėviu šiuo metu nebendrauja. Mama yra suprantanti jaunimą, kai supyksta, būna įsitempusi. Retai pykstasi su mama, dažniausiai, kai jis tinginiauja. Ant sesių mama pyksta, kai jos neklauso, negražiai elgiasi. Mama tada griežtesniu tonu pasako, kad taip elgtis negalima. Sesės trinkteli supykusios, mama paima už rankos ir pasako, kad taip negalima daryti. Nepamena tokio atvejo, kad K. būtų buvęs pargriautas ir jam būtų įspirta. Patėvis matydavo, kad mama pliaukštelėdavo kažkam per užpakalį, bet nieko nesakydavo. Kartais dėl sesių mamai trūksta kantrybė, ji jas apšaukia. Dažniausiai jam sesės skųsdavosi, kad mama ant jų šaukia, bet kad muštų, to nėra sakiusios. Kai mama pliaukštelėdavo per užpakalį, sesės nusiramindavo, būdavo, kad verkdavo (t. I, 188-190).

Nukentėjusiojo M. R. apklausos protokolu, kad 2021-05-25 apie 16 val. grįžo iš Vilniaus namo adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu žmonos A. R. namuose nebuvo. Žmonai grįžus, prašė išvažiuoti jos iš namų, nes tarp jų vis kildavo konfliktai, prašė žmonos pasikalbėti, kad negirdėtų vaikai. Žmoną A. R. apie 18:50 val. nusivedė į vonios kambarį pasikalbėti dėl jų nesantaikos ir barnių. Vonios kambaryje žmona konflikto metu vieną kartą delnu sudavė jam smūgį per kairįjį skruostą. Po smūgio pajuto fizinį skausmą skruoste. Po to jis sudavė sutuoktinei atgal, nes įpyko, kad ji jam sudavė. Vaikai jų konflikto nematė ir negirdėjo, nes buvo dviese vonios kambaryje. Jis žmonos sužaloti nenorėjo. Po konflikto U. paprašė, kad su kitais vaikais išeitų į lauką, nes norėjo ramiai pasikalbėti su A., o A. tuo metu U. paprašė iškviesti policiją, ką U. ir padarė. Kad nebekiltų naujų konfliktų, su žmona sutarė, kad A. su U., Š. ir J. važiuos pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), o jis liks namuose su K. ir M.. Į medikus jis nesikreipė, civilinio ieškinio nereikš (t. I, b. l. 64-66, 68-69).

M. R. apklausos protokolu, kad (duomenys neskelbtini) tarp jo ir jo žmonos A. R. vyksta skyrybų procesas. 2021 m., nuo rugpjūčio 27 d. iki rugsėjo 6 dienos ryto jo mažamečiai vaikai M. R., K. R., Š. R. ir J. R. buvo pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kad prieš vaikus smurtauja mama, pirmasis jam pradėjo pasakoti sūnus M.. 2021-08-29 apie 9.50 val. atvyko į Palangą pasiimti savo vaikų, kurie buvo pas A. tėvus. Pasiėmęs visus 4 savo vaikus, nuvyko į Palangos „blusturgį“. Tada M. jam pasakė, kad nori jam kai ką papasakoti. Jis pradėjo jam sakyti, kad sesei Š. naktį užsikišo nosis ir ji pradėjo verkti. Tada mama jai daužė, o kur tiksliai daužė, M. to neįvardijo. Kadangi M. yra nustatytas lengvas raidos sutrikimas, tai jam sunku buvo įvardinti, kiek kartų ir kur mama daužė Š.. Tada jis Š. paklausė, ar tikrai mama jai daužė, o Š. jam nieko nesakė, tik linktelėjo galvą, duodama suprasti, kad taip. Šį pokalbį su M. ir Š. nufilmavo savo telefonu. Kada tiksliai tai buvo, kai Š. mama daužė, to jis M. neklausė. Tai ne vienetinis atvejis, kai M. jam pasakė, kad mama daužė Š.. Tikslios datos dabar nepamena, tai buvo paskutinių 3 mėnesių laikotarpyje, kai vaikai buvo jo namuose. Jis vaikų klausė, kaip jiems sekasi ir ar viskas namuose yra gerai. Tada K. pradėjo pasakoti, kad mama jam trenkė per galvą. Dėl kokios priežasties ir kada tai buvo, to jis K. neklausė. Kodėl jis K. neklausė dėl ko mama jam trenkė per galvą, to atsakyti negali, nes nežino. Vaikų teisėms savo pareiškime nurodė, kad A., vaikų mama, suėmusi Š. už pečių ją papurtė ir, jo žiniomis, mama trenkė per galvą K.. Tai parašė, nes kai vaikai būna su juo, jie pradeda jam pasakoti. Jis smulkmenų, tokių: kaip, kur, kada ir dėl kokios priežasties mama prieš juos smurtauja, vaikų neklausinėja, nenorėdamas jų labiau traumuoti. Ar vaikai jam pasakodami apie mamos smurtą fantazuoja, to jis atsakyti negali. Žinant, kaip jo žmona elgdavosi su vaikais kol gyveno kartu, yra įsitikinęs, kad vaikai pasakoja tiesą. Parsivežęs vaikus į savo namus nėra apžiūrėjęs vaikų, ar ant jų kūnų nesimato smurto žymių, taip pat ant matomų vaikų kūno vietų smurto žymių nebuvo pastebėjęs. Kai vaikus parsiveža pas save į namus, vaikai būna užsidarę. Po kurio laiko, gal po 1- 2 val., vaikai atslūgsta ir tampa linksmesni. Kol su žmona gyveno kartu, yra buvę, kad žmona A. papurtydavo vaikus. Purtydavo kada ją sunervindavo vaikai, kad neidavo valyti dantų ar gultis. Su A. kartu išgyveno 9 metus, augino bendrus 4 vaikus ir vienas vaikas A. iš ankstesnės santuokos, tai U. Ž., 14 metų. Su A. skiriasi dėl buitinių nesutarimų. 2021 m. gegužės 26 d. jų šeimoje kilo smurtas artimoje aplinkoje, dėl kurio buvo abiem pareikšti įtarimai. Jis nesiekia, kad vaikai būtų atimti iš mamos. Kadangi Plungės vaikų teisėms ši situacija su A. vaikų netinkamu auklėjimu yra žinoma, tai vaikų teisių specialistė A., kurios pavardės nepamena, pasiūlė jam aplinkybes rašyti vaikų teisių tarnybai raštu. Dėl šios priežasties, jis kreipėsi į Plungės vaikų teisių tarnybą (t. I, b. l. 167-169).

Nukentėjusiojo mažamečio K. R. apklausos teisme protokolu, kad jam yra 7 metai. Gyvena su tėčiu ir M.. Su mama būdavo blogų dalykų. Mama rėkdavo ant jų visų, tik ant U. nerėkdavo. Mama Š. nieko nedaro. Kartą mama jį suėmė už rankos ir spardė, bet neprisimena, kur spyrė. Viskas vyko kaimelyje gal prieš mėnesius. Kai mama jam spyrė, skaudėjo, tačiau nežino, kurią vietą. Mama taip paėmė už rankos ir numetė. Jis gulėjo, kai mama jį spardė. Daug kartų nespyrė. Tai matė Š., J. ir M.. Nėra matęs, kad mama taip darytų Š. (t. II, b. l. 19-21).

Nukentėjusiojo mažamečio M. R. apklausos teisme protokolu, kad jam yra 8 metai. Tėtis pasakojo, kad vyks pasikalbėti apie mamą ir tėtį. Dabar gyvena su tėčiu. Kol gyveno su mama, ji ant jų pykdavo, dauždavo (rodo į koją, į nugarą, į užpakalį, į krūtinę). Kai mušdavo, būdavo sumušimo detalės. Tai buvo labai seniai. Buvo 7 ar 4 kartai. Mama nesakydavo, už ką muša. Kai mama trenkė į koją, po to nieko nesimatė. Girdėdavo, kaip mama pykdavo ant Š.. Kai gyveno kartu su tėčiu, mama trenkė virtuvėje tėčiui per žandą. U. tada iškvietė policiją. Kur jis buvo tuo metu, kai mama jam trenkė, neprisimena. K. miega su mama viename kambaryje, ten taip pat miega ir Š. su J.. Neprisimena, ar bijodavo, kol gyveno kartu su mama (t. II, b. l. 33-35).

Nepilnametės Š. R. apklausos teisme protokolu, kad jai yra 4 metai. Tėtis susipyko su mama, tad ji liko gyventi su mama. U. taip pat gyvena su mama, o kiti broliai nemyli mamos, nes neatvažiuoja jos aplankyti. Būna, kad mama supyksta, tada reikia plauti indus. Taip pat kai mama supyksta, reikia eiti į kampą, dar mama sako, kad reikia „popką“ mušti. Mama su kumščiu mušė į įvairias vietas, bet niekas to nematė. Tai buvo vieną kartą. Mušė kumščiu (rodo į užpakalį). Yra buvę, kai jai užsikimšo nosytė, tai mama liepė kvėpuoti per burną. Mama tada nebuvo supykusi. Kai mama trenkė jai per užpakaliuką, nebuvo nei žaizdelės. Mama sakė, kad myli ją, o ji nieko neatsakė (t. II, b. l. 47-48).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), patvirtina kaltinamosios A. R. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kadangi kaltinamoji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams – sutuoktiniui M. R., mažamečiams sūnums M. R. ir K. R..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jos kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamas veikas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę.

A. R. padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, administracine tvarka bausta, neteista, dirba.

Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajai už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinama ?, už nusikalstamas veikas (du epizodai) numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskyrus arešto bausmes, kurios, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinamos ?.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 mėnesiams paskiriant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą - nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, BK 75 str. 5 d. 5 p., 6 p., 8 p. numatytas pareigas - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą (BK 48 str. 4 d. 4 p.), visą bausmių atlikimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kalta pa­gal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 ir 3 dalis, ir paskirti bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmę 3 (trims) mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (epizodas dėl smurto prieš M. R.), arešto bausmę 21 (dvidešimt vieną) parą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti sumažintą arešto bausmę 14 (keturiolika) parų;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (epizodas dėl smurto prieš K. R.), arešto bausmę 21 (dvidešimt vieną) parą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti sumažintą arešto bausmę 14 (keturiolika) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir nustatyti galutinę subendrintą arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkias) paras, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, ir paskirti A. R. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktais, įpareigoti visą bausmės vykdymo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Byloje esančius 5 CD su nukentėjusiųjų, liudytojų apklausų duomenimis, apžiūros protokolo priedu – sunaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. R., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.