Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos teritorinės muitinės- atstovei L. S., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui A. G., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-19, 03.01 val., Malkų įlankos jūrų uosto muitinės poste, R. L., vairuodamas UAB „Novatransa“ vilkiką Volvo/ (duomenys neskelbtini), pateikė tranzito procedūros užbaigimui tranzito lydintį dokumentą MRN 14LVK80001450F7D6. Užregistravus deklaracijos atvykimą muitinės poste Nr. LTLU9000, Perkėlos g. 1C, Klaipėdoje, vairuotojas privalėjo nuvykti į Klaipėdos konteinerių terminalą ir padėti krovinį laikinam saugojimui. 9 val. patikrinus Malkų įlankos jūsų uosto posto muitinės priežiūros zoną, transporto priemonės Volvo/ (duomenys neskelbtini) su kroviniu nerasta. Vairuotojas, neatlikęs privalomų muitinės formalumų dėl tranzitinės deklaracijos ir neinformavęs muitinės pareigūnų, savavališkai išgabeno prekes iš muitinės priežiūros uosto komplekso zonos ir grįžo su kroviniu atgal į muitinės postą tik 2014-12-19, 11.45 val. Tokiais veiksmais R. L. pažeidė Bendrijos muitinės kodekso 2913/92, 37 ir 47 straipsnius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014-12-19 atvažiavo į muitinės teritoriją, muitinė atžymėjo, ką reikėjo, tačiau terminalas nepriėmė krovinio, nes nebuvo kažkokio užsakymo numerio. Jis pasiskambino vadybininkui ir šis jam pasakė, kad tik ryte išeis sutvarkyti tuos nesklandumus. Esant tokiai situacijai, jis nuvažiavo į saugomą įmonės aikštelę, nes muitinės aikštelėje kartais prapuola kroviniai. Muitinės dispečerė, bet ne liudytoja M., neleido jam krovinio nukelti ir kaip suprato, dispečerei nesvarbu buvo, kur jis važiuos su tuo kroviniu. M. uždėjo spaudą. Dispečerė jo neįleido, nes nerado kažkokio užsakymo numerio. Jis tiksliai nežino, per kiek laiko turi nukelti krovinį, bet tai turėtų būti padaryta per 1 ar 2 valandas.

Institucijos atstovė L. S. paaiškino, kad pagal Bendrijos muitinės kodeksą 1992 metų, prekės muitinei pateikiamos ir 37 str. numato, kad padėtos prekės negali išvykti iš muitinės priežiūros tol, kol nebūna pabaigta tranzito procedūra. Vairuotojas įvažiuoja į Perkėlos 1C tik pradedant tranzito procedūrą. Muitinė apžiūri vizualiai krovinį ir deda muitinės pareigūnė spaudą „Padėti leista“. Tada vairuotojui liepia per 1 ar 2 valandas nuvažiuoti per gatvės kampą į konteinerių terminalą. Konteinerių terminalas yra uždaroji akcinė bendrovė, kuri yra prižiūrima muitinės, tačiau ten veiklą organizuoja jau nebe muitinės pareigūnai, bet bendrovė. R. L. pasakė, kad jo jau nebeįleido dispečerė, t.y. nebe muitinės pareigūnai neįleidžia. Jo neįleido tos bendrovės darbuotojai, nes jis-L. neturėjo paskyros užsakymo lapelio. R. L. neturėjo to leidimo, jei būtų turėjęs, darbuotoja galėtų nukreipti į vieną, ar į kitą pusę. Vairuotojas turėjo pats susireguliuoti, ar nevykti visai tikrinimui, kol neturėjo tos paskyros, arba susitvarkyti pilnai pradėtą procedūrą. Juk R. L. ne pirmus metus dirba vairuotoju. Vairuotojas žino, kad į terminalą taip neįvažiuosi, nes reikalingas leidimas, užsakymas. Tą turėjo sureguliuoti „(duomenys neskelbtini)“ su kitais savo deklarantais, bet jie to nepadarė ir paliko vairuotoją naktį be priežiūros. R. L. turėjo su kroviniu elgtis pagal aplinkybes. Žmogus buvo pavargęs, jis ir išvažiavo, bet jau čia kitos aplinkybės ir tai vertins teismas. R. L. turėjo atvykti į Perkėlos 8, padėti tą krovinį, ir tada pabaigti tranzito procedūrą. Jei būtų išleistas krovinys, tranzito procedūra būtų pabaigta. Ten buvo tarpinis variantas, vairuotojas išvažiavo iš vienos vietos į kitą muitinės prižiūrimą vietą padėti prekės. Pareigūnė M. liepė vairuotojui važiuoti ir padėti krovinį. Kaip tai bus padaryta muitinei nesvarbu, nes čia jau pačio vežėjo pareiga padėti krovinį saugiai, pabaigti tranzito procedūrą. M. tik pradėjo procedūrą, kuri turėjo būti užbaigta, kai konteineris padėtas į tam tikrą vietą ir uždėtas spaudas, kad procedūra baigta. Jei procedūra pradėta, asmuo su prekėmis yra patekęs į pasienio zoną ir muitinės priežiūros zoną, jis negali išvykti iš tos teritorijos nebaigęs tranzito procedūros. Jis negali atvažiuoti po pusę paros užbaigti pradėtos procedūros. Konkrečiai laiko, per kiek vairuotojas turi padėti krovinį, apibrėžto nėra, bet yra protingumo kriterijus. Laikas yra duotas su atsarga. R. L. žinojo, kad iš vietos Pramonės 1C iki Pramonės 8 nevažiuos 2 valandas. Vairuotojas negali vykdyti procedūros visą parą, kai reikia nuvažiuoti 150 metrų. R. L. išvažiavo su pradėta tranzito procedūra iš muitinės priežiūros zonos, jis nenuvyko į Perkėlos 8, nepadėjo krovinio. Muitinė, būdama atsakinga už prekes, negali leisti pradėtos procedūros neužbaigti ir važinėtis po visą miestą ir neaišku, ką daryti su kroviniu. Tam ir yra muitinė. Šiuo atveju vairuotojas turėjo stovėti prie M. būdelės, kol negaus leidimo. Jei jis pradėjo užbaiginėti tranzito procedūrą, tegul ir užbaigia, tegul stovi prie tos vietos Pramonės 1C. Būtų buvęs muitinės priežiūros zonoje ir būtų nieko nebuvę. Muitinė tikrina, reguliuoja, prižiūri. Muitinė mato, kad prekės neiškrautos, niekas nefalsifikuojama, niekas nedaroma, muitinė ja prižiūri. O šiuo atveju, vairuotojas išvažiuoja į Mokyklos g., į aikštelę. Kas vyksta su prekėmis? Muitininkas negalėjo Mokyklos g. stebėti krovinio. Tada reikėjo rašyti raštišką prašymą. Iš kur muitinė galėjo žinoti, ar prekės nebus iškrautos. Teisės aktai tai ir reglamentuoja, kad nebūtų piktnaudžiavimo. R. L. atvyko iš Baltarusijos, ne iš bendrijos, todėl reikėjo pradėti ir pabaigti tranzito procedūrą.

Liudytoja T. M. paaiškino, kad 2014-12-19 vairuotojas 3 val. nakties atvažiavo į terminalą, ji paėmė jo tranzitinę deklaraciją, prisijungė, pasitikrino pagal dokumentus konteinerio numerį, susitvarkė, kas jai priklauso. Pažiūrėjo, ar yra laikino saugojimo dokumentas - jis buvo pateiktas. Viską susitikrinusi, uždėjo ant paskyros spauduką „Padėti leista“, ir pasakė vairuotojui, kad valandos bėgyje nuvažiuotų pasidėti krovinį. Buvo padėtas spaudukas „Padėti leista“, bet terminalas neįleido krovinio į teritoriją. Neaišku, ar jis-vairuotojas buvo užsukęs į muitinę, ar ne. Vairuotojas buvo užsukęs į muitinę, susitvarkė viską, kas priklauso muitinei. Jo krovinys nėra tikrinimas, kadangi jie nedada spaudo „Padėti leista” tol, kol jų sistemos “neprasuka”, kad krovinys tikrinamas. Jei krovinys bus tikrinamas, jis tikrinamas Perkėlos 1 c. Perkėlos 8 arba Perkėlos 10 kroviniams fizinis tikrinimas neatliekamas. Toks tikrinimas atliekamas tik Perkėlos 1 C. Kai per sistemas krovinys “praeina”, dokumentai įtarimų nekelia, jie deda spaudą „Padėti leista“ ir paleidžia žmogų važiuoti iki Perkėlos 8. Jie pasako, kad valandos bėgyje vairuotojas turi nuvažiuoti iki Perkėlos 8, bet niekur to nėra užrašyta. Kol vairuotojas neįvažiuos į terminalą, jie negali padaryti krovinio laikinojo saugojimo, kadangi yra procedūrų seka. Po tranzito eina laikinas saugojimas. Kol neįvažiuoja į teritoriją, nedaromas vartų kirtimas, iki tol nevykdomos procedūros. Iš muitinės teritorijos vairuotojas negali pasišalinti, neturi teisės. Jei yra kokios problemos, reikia eiti pas muitinės valdžią, bet iš teritorijos pasišalinti negalima. R. L. turėjo deklaraciją, dokumentų netrūko, tik paskiroje kažko trūko, bet tai ne jų kuravimo dokumentai. Vairuotojo neįleido, nes sakė, kad kažkokio užsakymo numeriuko trūko. R. L. pasišalino iš muitinės priežiūros teritorijos. Jis išvažiavo į miestą, neįvažiavo į Perkėlos 8, kaip buvo nurodyta. Čia ne pirmas kartas, kai vairuotojas nevyksta į Perkėlos 8. Kartais vairuotojas pavargęs miega teritorijoje, kartais nuvažiuoja iki Perkėlos 8, ten kažkas netvarkoje, laukia, kol bus sutvarkyti dokumentai. Gal ir yra vairuotojų, kurie išvažiavo iš zonos, bet ji nežino tokių atvejų.

Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad 3 val. nakties jam paskambino R. L. ir nurodė, kad jo su kroviniu neįleidžia į terminalą ir paklausė, ką daryti. Jis R. L. pasakė, kad nebūtų nutrauktos plombos, tada gali išvažiuoti, nes prie Perkėlos 8 draudžiama stovėti, nėra saugomos aikštelės. Jų saugoma aikštelė yra Mokyklos g. Žmogus grįžo naktį, pasakė, kad jo neįleidžia, tada jis pasakė, kad naktį bus neįmanoma išsiaiškinti ir nurodė važiuoti į saugojimo aikštelę. Jis pasakė R. L. laukti ryto, nes Perkėlos g. nėra saugu, vyksta visokios vagystės. Ryte grįžo atgal užbaigti tranzito procedūros. Jie rūpinosi kroviniu, buvo plomba, kad nebūtų pažeistos plombos, neleido niekur stoti, pasakė, kad važiuotų į saugojimo aikštelę. Nieko blogo nepadarė. Ėmėsi visų saugumo priemonių. Pasakė, kad nestovėtų kelias valandas prie vartų, nežinia, kur. Ryte baigė tranzito procedūrą. Ilgai dirba tokį darbą, toks atvėjas pirmas. Yra girdėjęs, kad terminalas nepriima krovinių dėl didelio vėjo. Tą užsakymą pateikė „Baltijos pervežimai“, jie toliau komunikuoja su terminalu, su linija konteinerine, kuri duoda tuščią dėžę-konteinerį pakrauti krovinį. Ten yra jūrų linijos nuosavybė. Užsakovai komunikuoja su konteinerine linija, su terminalu. Jie išvažiavo į tą reisą, turėdami patvirtinimą, kad pilną konteinerį gali drąsiai imti, viskas bus pateikta terminalui. Važiavo be problemų, vykdė savo pereigą, o ten kažkas su kažkuo nesusišnekėjo. Valandą vairuotojas aiškinosi su dispečere, kodėl jo neįleidžia. Pavyko sužinoti, kad kažkokio numerio trūksta, o tai neįeina į jo pareigas, todėl pasakė R. L., kad važiuotų į saugojimo aikštelę.

Tranzito/saugumo lydraštis MRN 14LVK80001450F7D6 patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ vilkikas Volvo/ (duomenys neskelbtini) gabeno konteinerį Nr. CAIU3115094, iš Baltarusijos į Vokietiją, per LR teritoriją (b.l. 5,6,7).

Bendroji deklaracija patvirtina, kad krovinio siuntėjas Baltarusija, gavėjas – Vokietija, laikino saugojimo vieta – Klaipėdos konteinerių terminalas (b. l. 27).

UAB “(duomenys neskelbtini)” 2015-02-10 pasiaiškinime nurodyta, kad bendrovės vairuotojas R. L. parvežė krovinį iš Baltarusijos į Klaipėdos Malkų įlankos muitinės postą, adresu Perkėlos g. 1 c. 2014-12-19 ryte-naktį pristatė krovinį į Malkų įlankos muitinės postą. Muitinės pareigūnai sutikrino krovinį, krovinio dokuemtnus ir davė leidimą važiuoti nusikrauti krovinį kitu adresu - į Klaipėdos konteinerių terminalą, esantį adresu Perkėlos g. 8. Nuvykus minėtu adresu dispečeris vairuotojo neįleido ir paaiškino vairuotojui, kad nėra gauta informacija apie pristatomą krovinį. Kadangi naktį minėta kliūtis nebuvo pašalinta, vairuotojas, rūpindamasis krovinio saugumu grįžo į saugomą aikštelę, esančią Mokyklos g. 33, Klaipėdoje. Kai 2014-12-19 buvo pašalintos priežastys, R. L. grįžo priduoti krovinį (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 209 straipsnis reglamentuoja muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarką. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas numato atsakomybę už visų rūšių transporto priemonių ir asmenų, esančių muitinės įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje vietoje, išvykimą be muitinės pareigūno, atliekančio muitinį tikrinimą, leidimo.

1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, reglamentuojančio muitinės procedūrų atlikimą, 37 straipsnyje nurodyta, kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos. Jos gali būti muitinės tikrinamos vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis. To paties kodekso 47 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prekės negali būti išgabentos iš jų pirminės buvimo vietos be muitinės leidimo.

Byloje nustatyta, kad R. L. 2014-12-19, 03.01 val. atvykęs į muitinės postą, esantį Perkėlos g. 1C, Klaipėdos mieste, muitinio tikrinimo procedūros užbaigimui, turėjo nuvykti į Klaipėdos konteinerių terminalą ir padėti krovinį laikinam saugojimui, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neatlikęs privalomų muitinės formalumų dėl tranzitinės deklaracijos ir neinformavęs muitinės pareigūnų, savavališkai išgabeno prekes iš muitinės priežiūros uosto komplekso zonos ir grįžo su kroviniu atgal į muitinės postą tik 2014-12-19, 11.45 val. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad išvyko su kroviniu iš muitinės posto, apie tai neinformavęs muitinės pareigūnų, tačiau jo teigimu, taip pasielgė todėl, kad po procedūrų atlikimo muitinėje nuvykus į konteinerių terminalą, jo į teritoriją neįleido ir neleido nuimti krovinį, nes trūko užsakymo numerio. Kadangi buvo vėlu, siekdamas užtikrinti krovinio saugumą, nuvežė jį į bendrovės saugomą aikštelę ir ryte su kroviniu atvyko užbaigti privalomus muitinės formalumus. Teismas, vertindamas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus pažymi, kad nei ATPK, nei Bendrijos muitinės kodeksas nenumato išimčių, jog vairuotojas, pradėjęs atlikinėti muitinio įforminimo procedūrą, jos nebaigęs galėtų pasišalinti iš muitinės teritorijos. Iš bylos duomenų matyti, kad R. L. UAB „Novatrans“ vairuotoju dirba nuo 2012 m., todėl privalėjo žinoti muitinio tikrinimo tvarką. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek liudytojo A. Ž. nurodyta įvykio aplinkybė, kad išveždami krovinį iš muitinės priežiūros teritorijos, siekė užtikrinti krovinio saugumą, nepateisina padaryto pažeidimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administraciniu teisės pažeidimu. Be to, kaip nurodė liudytoja T. M., iškilus problemoms reikia kreiptis į muitinės vadovybę ir laukti, kol bus pašalinti trukdžiai (b. l. 74), tačiau kaip teismo posėdžio metu patvirtino ir pats R. L., jis į muitinės darbuotojus nesikreipė, o paskambino tik vadybininkui (b. l. 72).

Byloje surinktų įrodymų visuma – administracinio teisės pažeidimo protokolas, paties R. L. paaiškinimai, liudytojų T. M., A. Ž., Klaipėdos teritorinės muitinės atstovės paaiškinimai, tranzito/saugumo lydraštis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiaškinimas patvirtina R. L. kaltę ir tokia jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209 straipsnio 1 dalies 3 punkte, sudėties požymius.

R. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal ATPK 30¹ straipsnį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., t.y. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybės, taip pat ir į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų leidėjo nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendžiant dėl ATPK 30¹ str. 1 d. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nors iš paskirties vietos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išvyko be muitinės pareigūno, atliekančio muitinį tikrinimą, leidimo, tačiau ryte R. L. grįžo į paskirties vietą muitinės procedūrom užbaigti, taig šiuo pažeidimu žala nepadaryta. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, jog pažeidimas padarytas ne sąmoningai, o dėl nuovargio, nes buvo nakties metas, krovinio Klaipėdos konteinerių terminalas nepriėmė. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jis buvo suklaidintas ir vadybininko, kuris nurodė, jog nesklandumus pavyks sutvarkyti tik ryte, todėl patarė jam vežti krovinį į saugomą bendrovės aikštelę (b. l. 75). Byloje matyti, kad R. L. iš esmės pripažįsta savo kaltę, tačiau nesutinka dėl teisinio veikos vertinimo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog R. L. anksčiau už muitinės taisyklių pažeidimus būtų baustas. Iš teismui pateiktų pažymų apie darbo užmokestį matyti, kad tiek jo, tiek sutuoktinės pajamos bendrai sudaro apie 2500 Lt (724 Eur), išlaiko du vaikus, kurių vienas nepilnametis. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos skyrimas ATPK 209 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų proporcingumo, teisingumo bei protingumo kriterijų ir būtų neadekvati administracinė nuobauda. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti R. L. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 209 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismo nuomone, nuobaudos tikslai gali būti visiškai pasiekti R. L. paskyrus 500 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str., 209 str. 1 d. 3 p., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

R. L. pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 3 punktą skirti nuobaudą - 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6097. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.