Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo J. M. skundas dėl prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo ir nušalinta nuo bylos Nr. 30-1-00269-08 tyrimo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Kristina Prialgauskienė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-06-02 Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00269-08 dėl AB „Klaipėdos nafta“ darbuotojo J. M. mirties priežasties nustatymo.

2009-11-16 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Kristinos Prialgauskienės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00269-08 nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog D. R. ir S. P. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 132 straipsnio 3 dalyje, požymių, R. V. veikoje – nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. Prokurorė taip pat nurodė, jog traukinių derintojo bei šilumvežio mašinisto P. B. bei kaip pamainos viršininko pavaduotojos bei vienintelės AB „Klaipėdos nafta“ darbų vadovės naktinėje pamainoje veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41 straipsnyje, sudėties požymių. Dėl šio prokurorės nutarimo 2009-12-02 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas J. M. skundas.

2009-12-10 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vilmantas Ančiukaitis priėmė nutarimą atmesti pareiškėjo skundą dėl prokurorės priimto nutarimo panaikinimo. Dėl šio aukštesniojo prokuroro nutarimo 2010-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. M. skundas.

Atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus – papildomai apklausus įtariamuosius D. R., S. P. bei liudytojus R. S. . M. M., J. K., N. D. , P. B., 2010-06-29 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės K. Prialgauskienės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00269-08 nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių D. R. kaltę padarius BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, S. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarymo bei R. V. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje. Dėl šio prokurorės nutarimo 2010-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas J. M. bei A. M. skundas.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė D. P. 2010-07-20 nutarimu panaikino prokurorės K. Prialgauskienės 2010-06-29 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00269-08, bei šį tyrimą atnaujino.

Atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus – papildomai apklausus kaip liudytoją A. M., įtariamuosius S. P., D. R., liudytojus R. S., N. D., M. M., gavus atsakymą iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus, 2010-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės K. Prialgauskienės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00269-08 nutrauktas. Dėl šio nutarimo 2010-10-20 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai J. M. pateikė skundą.

2010-11-03 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo nutarimu atsisakyta tenkinti J. M. skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00269-08 panaikinimo. Aukštesnysis prokuroras sprendimą motyvavo tuo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai ir visapusiškai, be to, bylos medžiagoje surinkti duomenys leidžia pagrįsti priimtą galutinį proceso sprendimą –prokurorės 2010-09-30 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Aukštesnysis prokuroras pažymėjo, kad pagal proceso dalyvių skundus šis ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas du kartus, ne kartą papildomai apklausti liudytojai, įtariamieji, atlikti kiti procesiniai veiksmai. Prokuroro teigimu, prokurorė K. Prialgauskienė, organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminio tyrimo eigą, atliko tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-30 nutartyje, tiek Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiosios prokurorės D. P. 2010-07-20 nutarime nurodytus tyrimo veiksmus. Todėl prokuroras padarė išvadą, kad prokurorė, kontroliuodama ikiteisminio tyrimo atlikimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau BPK) įtvirtintais principais, jog atliekant ikiteisminį tyrimą būtina išnaudoti visas galimybes nusikalstamai veikai atskleisti, tai yra, turi būti atliekami visi būtini proceso veiksmai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Prokuroro teigimu, visi būtini proceso veiksmai buvo atlikti, todėl prokurorės padaryta motyvuota išvada, jog J. M. pasirodymas pavojingoje darbo vietoje, esant stipriai neblaiviam, yra lemiama ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis. Paties J. M. padarytas pažeidimas – darbas esant neblaiviam, pagal savo savybes susijęs su visišku svarbiausių kitų darbuotojų saugumo garantijų neužtikrinimu, ir toks pažeidimas sukėlė atitinkamas pasekmes – paties pažeidėjo mirtį.

Prokuroro teigimu, Klaipėdos misto apylinkės teismas nepagrįstai teigia, jog prokurorės K. Prialgauskienės 2010-09-30 nutarime išdėstytos išvados yra prieštaringos, nes teismas nenurodė jokių konkrečių prieštaravimų, išskyrus tai, kad prokurorė neįvertino D. R. bei P. B. padarytų pažeidimų įtakos. Bet kartu teismas konstatavo, jog prokurorė motyvuotai įvertino S. P. bei R. V. padarytų pažeidimų įtaką 2008-06-01 nelaimingam atsitikimui. 2010-09-30 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išsamiai nurodyti visi reikšmingi tyrimui procesiniai veiksmai ir jų metu gauti duomenys, pagal kuriuos buvo priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas. Nutarimo motyvuojamoje dalyje, priešingai nei teismas konstatuoja, yra įvertinti visų: D. R., P. B., S. P. bei R. V. veiksmai, padaryti pažeidimai bei jų įtaka kilusioms pasekmėms. Teismo argumentai yra neobjektyvūs, pagrįsti spėlionėmis, teismas priėmė patogiausią sprendimą, suradęs formalų atliktiną veiksmą, nekeičiantį bylos esmės, o ne argumentuotai sprendė nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo klausimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje analizuojami ne visi prokurorės nutarime išdėstyti motyvai, tai kelia abejonių priimto teismo sprendimo objektyvumu. Tam tikri išdėstyti argumentai yra netikslūs, kadangi cituojami iš dalies, pavyzdžiui, jog prokurorė nutarime nurodė, kad pats J. M., eidamas per estakadų teritoriją, galėjo prarasti koordinaciją ir pargriūti ant bėgių. Prokurorės K. Prialgauskienės priimtame nutarime nurodyta, kad ant žuvusiojo J. M. rasti sužalojimai, padaryti 2008-06-01 vakare netrukus prieš mirtį geležinkelio traumos metu, nėra pakankami nustatyti tikslų J. M. parkritimo ant geležinkelio bėgių momentą. J. M. įvykio vietoje galėjo atsirasti tiek prieš sąstatui įvažiuojat į estakadų teritoriją, tiek sąstatui jau važiuojant joje, tai yra nugriūti prieš pat parvažiuojantį vagonų sąstatą. Būtent tikslaus žuvusiojo atsiradimo įvykio vietoje laiko nustatymas sietinas su proceso dalyvių, tai yra D. R. bei P. B. galėjimu išvengti pasekmių. Be to, teismas pripažino, jog D. R. padarytų pažeidimų nebuvimas yra tik tikimybė išvengti nelaimingo atsitikimo. Prokuroro teigimu, nėra procesinių veiksmų, kuriuos atlikus būtų galima atsakyti į šį klausimą.

Be to, teismas nutartyje vertino tik Z. R., P. B., S. P. bei R. V. veiksmus, visiškai neanalizuodamas kilusių pasekmių tiesioginio priežastinio ryšio su paties žuvusiojo J. M. veiksmais. Prokurorė K. Prialgauskienė pagrįstai padarė išvadą, jog pagrindinė įvykį lėmusi priežastis yra žuvusiojo girtumas darbo vietoje bei ėjimas ne laiptais, aikštelėmis, perėjimais, takais, kaip reikalauja AB „Klaipėdos nafta“ patvirtinta pylėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. S3-4/4 (34 p.), o per geležinkelio bėgius. Būtent šių pareigų nevykdymas lėmė kilusias pasekmes – paties darbuotojo mirtį.

Teismas papildomus procesinius veiksmus, tokius kaip žuvusiojo J. M. tikėtinos alkoholio vartojimo valandos nustatymą, sieja su galimybe įvertinti, ar kiti AB „Klaipėdos nafta“ darbuotojai galėjo pamatyti, jog J. M. buvo neblaivus. Teismas nutartyje nepagrįstai teigia, jog galima nustatyti bent jau apytikslį laiką remiantis rezorbcijos faze, kadangi nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams nėra žinomos tikslios alkoholio vartojimo aplinkybės: laikas, kiekis, ar žuvusysis buvo prieš tai dar vartojęs alkoholinius gėrimus, buvo pavalgęs ir pan. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ne kartą apklausti liudytojai, įtariamieji aiškiai patvirtino, jog nepastebėjo, kad J. M. būtų buvęs girtas, todėl žuvusiojo alkoholio vartojimo tikėtino laiko nustatymas, prokuroro teigimu, nepaneigs proceso dalyvių subjektyvios nuomonės.

Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodė, kad sprendimas dėl prokurorės nušalinimo yra neskundžiamas, tačiau BPK 439 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos yra taikomos tik apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nutartis priimta ne bylos parengimo ar nagrinėjimo teisme metu, o ikiteisminio tyrimo stadijoje, todėl yra skundžiama analogiškai, vadovaujantis BPK 214 straipsnyje nustatyta tvarka, kaip ir teismo sprendimas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Prokuroras pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai nušalino prokurorę K. Prialgauskienę nuo tyrimo, kadangi procesinių sprendimų, kurie skundžiami įstatymų nustatyta tvarka, priėmimas nėra motyvuotos aplinkybės (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas), keliančios pagrįstų abejonių prokurorės K. Prialgauskienės nešališkumu. Teismui ar prokurorui priėmus vienai ar kitai šaliai nepalankų sprendimą negali būti preziumuojama, jog sprendimą priėmęs asmuo yra šališkas.

Išdėstytos aplinkybėmis kelia pagrįstų abejonių Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtos nutarties objektyvumu.

Prokurorė prašo skundą tenkinti.

Gynėjas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-12-03 nutartimi pagrįstai tenkino J. M. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2010-11-03 nutarimo, kuriuo atmestas J. M. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės K. Prialgauskienės 2010-09-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Aukštesnysis teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuomone, kad ikiteisminis tyrimas dėl J. M. žūties priežasties nustatymo nutrauktas nepagrįstai ir pernelyg skubotai, neišsiaiškinus visų esminę reikšmę turinčių bylos aplinkybių.

Prokuroro skunde tvirtinama, neva pagrindinė ir tiesioginė nelaimingo įvykio priežastis buvo paties žuvusiojo girtumas, o ne darbo saugos, darbo organizavimo reikalavimų, vietinių aktų pažeidimai, tai, prokuroro teigimu, pagrįstai konstatuota prokurorės K. Prialgauskienės 2010-09-30 nutarime, tačiau su šiuo prokuroro skundo argumentu sutikti negalima. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, priešingai nei konstatuota prokurorų nutarimuose, neduoda pagrindo kategoriškai išvadai, neva pagrindinė ir tiesioginė J. M. mirties priežastis buvo paties žuvusiojo girtumas, o ne darbo saugos, darbo organizavimo reikalavimų, vietinių aktų pažeidimai.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe 2008-06-30 akte Nr. 2 buvo konstatuoti šie darbų saugos pažeidimai: nepakankama kontrolė – neblaivaus darbuotojo nenušalinimas nuo darbo; neblaivaus darbuotojo darbas; eismo taisyklių pažeidimas geležinkelyje. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2008-06-02 specialisto išvadoje Nr. M 407/08 (03) konstatuota, kad J. M. kraujyje ir šlapime rasta atitinkamai 3,17 prom. ir 4,25 prom. etilo alkoholio. Esant šiems duomenims, ikiteisminio tyrimo metu be pagrindo nebuvo imtasi būtinų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti, ar pylėjų namelyje įvykio dieną nebuvo vartojami alkoholiniai gėrimai, neieškota kokių nors tai patvirtinti galinčių daiktų ar pėdsakų, nesiaiškinta, ar kitos pamainos darbuotojai pylėjų namelyje nerado kokių nors daiktų, galinčių suteikti tyrimui reikšmingos informacijos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad AB „Klaipėdos nafta“ pylėjai į darbo vietą patenka praėję patikrinimo postą, tuo tarpu šiame poste dirbantys asmenys nebuvo apklausti, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, ar jie nepastebėjo nieko įtartino. Nors prokuroro skunde tai vertinama kaip ikiteisminio tyrimo klaidos, kurių šiuo metu negalima pašalinti jokiais procesiniais ikiteisminio tyrimo veiksmais, tačiau tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas paviršutiniškai.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus rašte nurodyta, jog J. M. mirtis ištiko eliminacijos fazėje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad, remiantis teismo medicinos literatūra, eliminacijos fazė yra paskutinė stadija, kurios metu alkoholis pašalinamas iš organizmo. Tuo tarpu pirmoji stadija, alkoholio įsisiurbimo į kraują ir paplitimo audiniuose stadija – rezorbcijos fazė, trunka nuo 1 iki 1.30 val., o kai skrandis pilnas – nuo 2 iki 3 val. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis apylinkės teismas, priešingai nei tvirtina prokuroras, pagrįstai nurodė, jog remiantis šių žinių pagrindu bei atsižvelgiant į specialisto išvadą Nr. M 470/08 (03) bei kitas aplinkybes, būtų galima tiksliau įvertinti, kada J. M. pradėjo vartoti alkoholį. Šių aplinkybių tikslesnis įvertinimas padėtų nustatyti, ar buvo tikimybė, jog kiti „Klaipėdos naftos“ darbuotojai galėjo pamatyti J. M. darbo vietoje buvus neblaivų. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, tai padaryti būtina ir dėl to, jog praėjus atitinkamai ilgam laiko tarpui nuo nelaimingo atsitikimo visi kaip liudytojai apklausti pylėjai davė analogiškus parodymus. Tuo tarpu prokurorai nesiėmė visų galimų procesinių priemonių nustatyti, kieno – darbdavio ar paties žuvusiojo J. M. – veiksmai atliekant pavojingus darbus esant neblaiviam buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis.

Kaip pagrįstai pažymėjo žemesnysis teismas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas įvertinus atitinkamai tik S. P. ir R. V. padarytų pažeidimų įtaką 2008-06-01 įvykusiam nelaimingam atsitikimui. Tuo tarpu visiškai nesiaiškinta dėl P. B. bei D. R. pažeidimų įtakos J. M. mirties priežasčiai nustatyti, prokurorė K. Prialgauskienė visiškai netyrė aplinkybių, ar minėtų asmenų nustatyti pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, ar kilusios pasekmės yra atsitiktinio ar būtinojo priežastinio ryšio pasekmės.

Kaip įtariamasis apklaustas D. R. parodė, kad 2008-06-01, paduodant sąstatą į AB „Klaipėdos nafta“, jis važiavo ant sąstato pirmojo vagono–cisternos specialios kopynės, esančios vagono–cisternos viduryje, ir stebėjo kelio laisvumą. Sąstato judėjimo greitis buvo apie 3 km/h. Sąstatui važiuojant dar apie 150–200 m iki vartų, apžiūrėjo priekyje esantį kelią ir įsitikino, kad kliūčių nėra, kelią matė iki pat estakados galo. 2009-06-04 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad D. R. stovint ant kopynės vagono dešinėje, kairioji geležinkelio pusė stebima tik už 26 metrų nuo D. R. stovėjimo vietos, o matomumas į priekį yra geras. Specialisto išvadoje Nr. M 470/08 (03) konstatuota, jog žuvusiajam J. M. nepadaryti sužalojimai, būdingi smūgiui, kūno nubloškimui bei vilkimui (t. 1, b. l. 31–32). Esant šiems duomenims, priešingai prokurorės K. Prialgauskienės 2010-09-30 nutarime padarytai išvadai, jog pats žuvusysis J. M. eidamas per estakadų teritoriją galėjo prarasti koordinaciją ir pargriūti ant bėgių, nustatyti D. R. padaryti pažeidimai – AB „Klaipėdos nafta“ privažiuojamojo kelio eismo organizavimo instrukcijos Nr. 1/5, 45 p., kuriame nurodyta, kad traukinių derintojui pravažiuojant negabaritines vietas, vartus arba estakadą, draudžiama stovėti ant specialiųjų vagonų ar lokomotyvų laiptelių (derintojas turi nulipti ir eiti pėsčias) – galbūt turėjo įtakos J. M. mirčiai.

Tyrimo metu taip pat nustatytas eismo taisyklių pažeidimas geležinkelyje, tai yra tyrimo metu nustatyta, kad sąstato judėjimo greitis įvažiavus į „Klaipėdos naftos“ teritoriją buvo neįprastai didelis – 13 km/val. Taip buvo pažeistas AB „Klaipėdos nafta“ gamybos direktoriaus AB „Klaipėdos geležinkeliai“ krovinių vežimo valdybos viršininko patvirtintos AB „Klaipėdos nafta“ privažiuojamojo kelio eismo organizavimo instrukcijos Nr. 1/511 punktas, kuriame nurodyta, kad manevravimo greitis privažiuojamuosiuose keliuose turi būti ne didesnis kaip 5 km/val. Kad leistinas greitis buvo viršytas 8 km/val., patvirtino ir kaip liudytojos apklaustos G. R. ir N. O.. Šie duomenys, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, taip pat nepaneigia tikimybės, kad nelaimingo atsitikimo būtų išvengta, jeigu mašinistas P. B. nebūtų viršijęs leistino greičio. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta, dėl kokių priežasčių buvo viršytas sąstato greitis ir kokios aplinkybės lėmė manevravimo greičio nesilaikymą.

Aukštesnysis teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, kad prokurorai nesiėmė visų būtinų procesinių priemonių, siekiant nustatyti, kieno – darbdavio ar paties žuvusiojo J. M. – veiksmai atliekant pavojingus darbus, esant neblaiviam, buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Tik išsamiai ir objektyviai ištyrus visas tyrimui reikšmingas aplinkybes galima spręsti apie asmenų, susijusių su šio įvykio kilimu, ryšį su kilusiais padariniais – J. M. žūtimi darbo vietoje.

Šiame tyrime nėra atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, nepašalintos abejonės dėl to, ar kitų asmenų veiksmai turėjo įtakos J. M. mirčiai, ar egzistuoja aplinkybės, darančios baudžiamąjį procesą negalimą. Išsamiai neišsiaiškinus visų nurodytų aplinkybių, sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, tai pagrįstai konstatuota skundžiamoje nutartyje.

Nustačius, kad šiam tyrimui vadovaujanti ir jį kontroliuojanti prokurorė K. Prialgauskienė neobjektyviai atliko ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas turi būti pavestas atlikti kitam prokurorui, todėl aukštesnysis teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada dėl prokurorės K. Prialgauskienės nušalinimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nutartis, kuria tenkintas J. M. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės K. Prialgauskienės 2010-09-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2010-11-03 nutarimo atmesti J. M. skundą panaikinimo, yra teisėta ir nepagrįsta, ją naikinti prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nutartį.

Nutartis neskundžiama.