Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 67-15 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2014-04-17 nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2003-12-16 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014-04-17, bausmės vykdymo pabaiga – 2017-02-17. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2015-03-27.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-10-06 nutarimu Nr. 67-15 nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 1 p. Siūlė nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo iki 2017-02-17; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad V. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką yra žemas – 40 balų bei yra faktų, įrodančių nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką: turi išankstinį darbo pasiūlymą, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-29 nutartimi atsisakė patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-10-06 nutarimą Nr. 67-15 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, įvertinus ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, bei pakankamai ilgą likusios neatliktos bausmės dalį, darytina išvada, kad V. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Skundu V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nutartį ir patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-10-06 nutarimą Nr. 67-15 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2014-04-17 nuosprendyje įvertino, kad jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl paskyrė didesnę bausmę. Be to, teismas negalėjo imtis vertinimo ir nustatyti, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas tik vienu balu skiriasi nuo vidutinės, kadangi tam yra sukurta OASys metodika ir nustatyta balų sistema. Teigia, kad 1/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2015-03-27, o šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip pusę bausmės. Nuteistasis nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi, siekdamas kuo toliau būti nuo neigiamų veiksnių pakeitė gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu visą laiką dirbo, charakterizuojamas teigiamai, taktiškas su administracijos ir personalo darbuotojais, jo požiūris į kriminalines subkultūras neigiamas, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko nusikaltėlių hierarchijos, nerašytų taisyklių, nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, žaidžia sporto žaidimus, dalyvauja šių žaidimų turnyruose, viktorinoje „Aš žinau Lietuvą“ tapo pirmos vietos laimėtoju, 2015-08-20 direktoriaus nutarimu yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijos tvarkymui, dėl to teismas nepagrįstai nusprendė, kad jis nepadarė jokios pažangos. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ne tik sutinka laisvėje nuteistąjį įdarbinti, bet ir įsipareigoja prižiūrėti, kad daugiau nenusikalstų. Nuteistasis prašo paskutinį kartą leisti įrodyti, kad gali būti doras pilietis, laikytis įstatymų reikalavimų ir sąžiningai dirbti.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus vieną trečdalį, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti 2014-04-17, 1/3 jam paskirtos bausmės faktiškai atliko 2015-03-27, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atsižvelgiant į tai, V. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Be to, jis pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai. Turi vidurinį išsilavinimą, staliaus ir stalininko specialybes. Šiuo metu įkalinimo įstaigoje dirba. Bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka nebuvo. Laikomas paprastosios grupės sąlygomis. 2015-08-20 direktoriaus nutarimu jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijos tvarkymui. Su administracijos darbuotojais ir medicinos personalu nuteistasis yra mandagus ir taktiškas, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, paskirtas darbo pareigas atlieka stropiai ir sąžiningai. Dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, sėkmingai vykdė pataisos plane numatytas priemones. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei – 40 balai. Taip pat jis palaiko socialinius ryšius su žmona ir dukra. Išėjęs į laisvę turi galimybę įsidarbinti.

Nors nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Darydamas tokią išvadą apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad nors pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rizika yra žema (40 balų), tačiau jam surinkus tik vienu balu daugiau, ji jau būtų laikytina vidutine. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę. Pastaroji priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Pažymėtina, kad vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, kad V. K. praeityje buvo 3 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir nusikaltimo žmogaus gyvybei, padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį V. K. polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad nuteistajam jau buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis abiem atvejais pažeidė jam nustatytas sąlygas. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę, paskirtą už apysunkio tyčinio nusikaltimo, įvykdyto lygtinio paleidimo laikotarpiu, padarymą. Tai patvirtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas V. K. neturėjo jokios teigiamos įtakos jo tolimesniam elgesiui. Nepaisant jam parodyto pasitikėjimo, nuteistasis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Apeliaciniame skunde yra nepagrįstai teigiama, jog spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas neturėtų atsižvelgti į ankstesnius asmens teistumus bei jam būdingą elgesio modelį. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki bausmės atlikimo. Be to, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Sprendžiant V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgtina į tai, kad nors jis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus nepažeidė bei nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau ir nebuvo skatinamas.

Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, kad V. K. bausmės atlikimo metu visą laiką dirbo, charakterizuojamas teigiamai, taktiškas su administracijos ir personalo darbuotojais, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, žaidžia sporto žaidimus, dalyvauja šių žaidimų turnyruose, viktorinoje „Aš žinau Lietuvą“ tapo pirmos vietos laimėtoju. Pastarosios aplinkybės neabejotinai rodo teigiamą bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau, vertinant jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistąjį šiuo metu jau galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.