- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- A2.9.-725-440/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pažeidėjas
- L. M.
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr.A2.9.-725-440/2011 m.Teisminio proceso Nr.4-12-3-00677-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 48.5.
2011 m. lapkričio 4 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedirbanti, bausta administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnė 2011-10-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.R73695 dėl to, kad L. M. nepanaudojo tėvų valdžios savo nepilnametės dukters K. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nes ji 2011-10-02 23.50 val. V. Kudirkos g., Naujojoje Akmenėje, prie degalinės „Baltic Petrolium“ primušė nepilnametę M. S., gim. (duomenys neskelbtini)., t.y. sudavė jai ne mažiau kai 5 kartus kumščiu į veido sritį. Todėl L. M. baustina pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 181 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
L. M. nurodė, kad su dukra kalbėjosi. Tikisi, kad tai daugiau nebepasikartos. Dėl dukters elgesio nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad tą vakarą jos dukra buvo su draugu D. L.. Ji leido jai vakare būti su juo nors jau buvo vėlu. Buvo kartu dar tolimas giminaitis, kurio nei vardo nei pavardės nežino. Dukra vėliau paaiškino, kad sumušė M. S. nes ji kažkokias žinutes dukros K. draugui rašinėjo. Mano, kad taip įvyko dėl pavydo. Blogai vertina dukros elgesį. Nukentėjusioji į ją nesikreipė dėl žalos atlyginimo.
K. M. paaiškino, kad vakare prieš 23 val. ji buvo su draugu D. L., kuriam 22 metai. Su juo apie metus laiko draugauja. M. S. parašė draugui apie ją negražius žodžius. Pamatė einant M. S., tada ją pasigavo ir sumušė. Sudavė jai smūgius ranka ne kumščiu per veidą. Ji atsitūpė ir nesipriešino. Galėjo gintis bet nieko nedarė. Savo elgesį pateisina, nes M. ją pravardžiavo. Nežino kaip ją sužalojo, nieko baisaus negalėjo būti nes trenkė iš delno ir nieko čia baisaus nemato, kad taip pasielgė.
M. S. paaiškino, kad ji žinučių K. M. nerašė. Susirašinėjo su draugu, nieko jam apie ją įžeidžiančio nerašė. Dieną nebuvo laiko išvesti šuns ir nors jau buvo vėlu išvedė vakare. Pakeliui susitiko L. S.. Jau ketino eiti į namus, kai privažiavo mašina. Iš mašinos išlipo K. ir ją pakvietė. Nemanė nieko blogo, manė, kad pakalbės su ja. O K. iš kart pradėjo ją daužyti ranka per veidą, sudavė apie 5 kartus, gal daugiau. Paklausė jos už ką, nes su D. L. ji nebendrauja. Nesipriešino K. nes neketino muštis. Jai buvo sutinęs veidas, žandas, atsirado mėlynė. Dėl sužalojimo kreipėsi į gydymosi įstaigą ir keletą dienų nėjo į mokyklą. Nurodė, kad mašinoje buvo moteris ir ji pamanė, kad tai K. mama, tačiau nėra tikra, kad tai ji buvo.
Žemesnės instancijos teismas
M. S. įstatyminė atstovė N. Š. paaiškino, kad nebe pirmą kartą K. taip elgiasi. Viską galima išsiaiškinti taikiai o ne spręsti tokiu būdu. Dėl dukrai suduotų smūgių turi pretenzijų ir ketina spręsti dėl žalos atlyginimo, tačiau šiuo metu galutinio sprendimo nėra priėmusi.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant.
Policijos komisariato pareigūnė surašiusi protokolą J. K. paaiškino, kad ji aiškinosi aplinkybes kaip buvo sumušta M. S.. Nors M. S. paaiškino, kad kartu su K. buvo ir jos motina, šios aplinkybės nepasitvirtino. K. prisipažino, kad mušė M. M. matėsi sumuštas sutinęs veidas, mėlynė, patarė jai kreiptis į gydymo įstaigą. Mano, kad K. elgesys yra chuliganiškas, tačiau atskirai jos veikos kaip chuliganiškos surašant protokolą nekvalifikavo. Kadangi K. pripažino sumušusi M. detaliau aplinkybių nesiaiškino. Negalėtų pasakyti, koks vyras ir moteris dar buvo mašinoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kurį administracinėn traukiamas asmuo pasirašė neginčydamas jame nurodytų aplinkybių. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad K. M., gim. 1996, 2011-10-02 vėlai vakare, su draugu D. L. sėdėjo dėdės „Siero“ automobilyje prie „Baltic Petrolium“ degalinės, kai pamatė pro šalį einančią M. S.. Išlipusi iš automobilio K. M. trenkė Marijai kumščiais į veidą bei į kitas kūno vietas ir sukėlė fizinį skausmą. VŠĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro medicininėje pažymoje, išduotoje 2011-10-06 nurodyta, kad M. S. diagnozuotas galvos plaukuotos dalies paviršinis sužalojimas (TLK kodas S 00.0), dėl ko ji 2011-10-06 -2011-10-07 nelankė ugdymo įstaigos. K. M. apklausos protokole nurodytas aplinkybes, kad 2011-10-02 vėlai vakare, aikštelėje prie „Baltik Petrolium“ degalinės pamačiusi Mariją ją sumušė, kadangi ji rašinėja žinutes jos draugui. Kumščiais jai sudavė daugiau nei dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Marija jai pačiai atgal netrenkė, jos nemušė. Su K. M. tuo metu buvo draugas D. L. ir dėdė pravarde „Sieras“. M. S. apklausos protokole nurodytas aplinkybes, kad 2011-10-02 vakare nuo 20.30 vedžiojo lauke šunį. Apie 23.50 val. privažiavo mašina iš kurios išlipo K. M., jos mama ir vyras. Karolina daugiau kaip penkis kartus kumščiu jai trenkė į veidą, po to dar kelis kartus į veido sritį jai trenkė Karolinos mama.
ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams – užtraukia įspėjimą tėvams. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad, be kita ko, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Vaikas yra visuomenės narys, todėl tėvų pareiga yra vaiką auklėti taip, kad socialinėje aplinkoje jis ne vien naudotųsi savo teisėmis, bet ir laikytųsi priimtų elgesio normų, gerbtų kitų žmonių teises. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 48 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyta vaiko pareiga laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų bei gerbti suaugusiuosius. Atsižvelgiant į vaiko socialinę brandą, ne kiekvienas vaikas sugeba savarankiškai be tėvų pagalbos ir priežiūros suvokti ir vykdyti savo pareigas, adaptuotis socialinėje aplinkoje, tinkamai reaguoti į aplinkos iššūkius, todėl tėvai turi vaikui visokeriopai padėti, o tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis įtvirtinta ir VTAPĮ 21 str. 1 d. Taigi tėvai turi būti vaikui teigiamu pavyzdžiu ir užtikrinti tokias jo gyvenimo sąlygas, įskaitant auklėjimą, taip paveikti vaiką, kad jis atliktų pareigas ir būtų atsakingas už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose ir kitoje socialinėje aplinkoje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. M., gim. (duomenys neskelbtini), būdama penkiolikos metų amžiaus, 2011-10-02 23.50 val. V. Kudirkos g., Naujojoje Akmenėje, prie degalinės „Baltic Petrolium“ sudavė nepilnametei M. S. ne mažiau kai 5 kartus kumščiu į veido sritį, savo veiksmais sukeldama jai fizinį skausmą, todėl L. M. baustina pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį.
Teismas įvertino ir tai, kad ATPK 175 straipsnis numato atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki šešiolikos metų tyčinius veiksmus, sudarančius nedidelio chuliganizmo ar chuliganizmo turinį, arba tyčinius veiksmus žeminant suaugusiųjų garbę ir orumą. Įvertinus aplinkybes dėl K. M. elgesio yra pagrindo vertinti, kad jos elgesys chuliganiškas. Iš K. M. paaiškinimų matyti, kad ji savo elgesį pateina, nurodydama, kad ji nieko blogo savo elgesyje nemato. Kaip jau minėta tėvų pareiga yra vaiką auklėti taip, kad socialinėje aplinkoje jis ne vien naudotųsi savo teisėmis, bet ir laikytųsi priimtų elgesio normų, gerbtų kitų žmonių teises. Spręstų iškilusias problemas ir klausimus civilizuotais būdais. Yra pagrindo vertinti, kad K. M. motina nepanaudojo tėvų valdžios savo nepilnametės dukters atžvilgiu. Neužtikrino, kad ji vakare būtų namuose. Nežino su kuo jos dukra būna, ką veikia ir kt. Teismas ištyręs byloje esančią rašytinę medžiagą, įvertinęs visumą aptartų aplinkybių daro išvadą, kad L. M. kaltė yra pilnai įrodyta ir jos veika administracinio teisės pažeidimo protokole tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį. Nors yra požymių numatytų ATPK 175 straipsnį, tačiau ši veika L. M. neinkriminuota. Įvertinus visumą šių aplinkybių darytina išvada, kad L. M. baustina pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį.
Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad L. M. nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad vienerių metų laikotarpyje bausta už vienarūšius pažeidimus.
ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų.
Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjos asmenybę – nedirbanti, augina vaiką iki trijų metų mažiaus, administracine nuobauda bausta, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobodos tikslai gali būti pasiekti skiriant L. M. ATPK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą įspėjimą.
Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė nepateikė duomenų kokio dydžio nuostolis jos dukrai buvo padarytas, nurodė, kad nėra apsisprendusi dėl žalos atlyginimo, ar kreipsis į L. M. dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kokio dydžio žala buvo padaryta M. S., žalos atlyginimo klausimas paliktinas spręsti civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu, 284 straipsnio 2 dalimi ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Pripažinti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Patirtų nuostolių atlyginimo klausimą palikti spręsti civilinio proceso tvarka.
Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti L. M., N. Š. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.