- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-27
- Bylos Nr.
- AS-261-236-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. liepos 31 d. raštą Nr. 20-593; įpareigoti atsakovą įtraukti pareiškėją kaip Z. K. paveldėtoją į pretendentų pageidaujančių gauti žemės Vilniaus raj. Buivydiškių kadastro vietovėje sąrašus, sugrupuotus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę.
Pareiškėjas 2009 m. kovo 2 d. teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - uždrausti atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau – ir VAVA) tvirtinti Buivydiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektų papildymą iki įstatymo nustatyta tvarka nebus sudarytas ir patvirtintas šios kadastro vietovės piliečių, pateikusių prašymus suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat asmenų, pateikusių prašymus suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimus pirkti valstybinės žemės sklypus ir sugrupuotų pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę, sąrašas. Taip pat uždrausti atsakovei ar kitam juridiniam asmeniui, kuriam VAVA gali pavesti projektuoti sklypus Buivydiškių kadastro vietovėje, Buivydiškių kadastro žemėtvarkos projektuose projektuoti žemės sklypus žemesnės kaip septintos eiliškumo grupės pretendentams iki įsiteisės ir bus įvykdytas sprendimas šioje byloje.
Pareiškėjas prašymą grindžia aplinkybe, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ir pasidarytų negalimas, nes atsakovė tarybos skirtame valstybinės žemės plote projektavo, projektuoja ir formuoja žemės sklypus žemesnėms eiliškumo grupės pretendentams, piktybiškai nevykdo teismų sprendimų analogiškose bylose dėl to paties dalyko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse (toliau – ir LVAT) bylose Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005 nurodė, kad realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.
LVAT yra pažymėjęs, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes jų nepritaikius nebeliktų laisvos žemės, į kurią būtų galima atkurti nuosavybės teises susigrąžinant žemę natūra. Įvertinęs šią aplinkybę, taip pat faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad, nesiėmus pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas.
ABTĮ 92 straipsnio nuostata įtvirtina, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (2006 m. balandžio 20 d. redakcija, išdėstyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3D-159) 2 punktą žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Teritorijų planavimo dokumentais nuosavybės teisės neperduodamos. Teismo proceso metu vykdant žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūras, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nesikeis, nepriklausomai nuo to, ar bus pritaikytos, ar nebus pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metu pareiškėjas turi teisę nustatyta tvarka reikšti nuomonę dėl numatomų sprendinių, be to, atsakovei parengtą žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą patvirtinus, pareiškėjas savo teises galėtų ginti ginčydamas patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą. Taigi, sprendžiant pagal dabartinę situaciją, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimas pats savaime neapsunkins būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir jo nepadarys negalimu.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį.
1. Nagrinėjant prašymą dėl reikalavimo priemonių taikymo nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės.
2. Teismas padarė klaidą priskirdamas pareiškėją prie asmenų, pretenduojančių į nuosavybės atstatymą, ir šia aplinkybe rėmėsi priimdamas nutartį. Pareiškėjas nesiekia atkurti nuosavybės teisių į žemę. Pareiškėjo teisė į asmeninio ūkio žemę kilo ne iš teisės į nuosavybę pricipo, o iš kito, konstituciškai lygiaverčio - racionalaus žemės naudojimo principo.
3. Visose Lietuvos valstybės konstitucijose buvo pabrėžiama, kad turtas turi ir socialinę funkciją. Žemės reformomis taip pat buvo siekiama, kad žemės gautų ją dirbantys, nors istoriškai ir neturėję nuosavybės teisių į ją asmenys. Sistemiškai aiškinant teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atstatymą į žemę, galima daryti išvadą, kad asmenys, kurių žemė neteisėtais veiksmais buvo nusavinta, turi teisę į lygiavertį turėtajam žemės sklypui bet kurioje Lietuvos Respublikos kadastro vietovėje, kurioje yra laisvos valstybinės žemės, taip pat įstatymo nustatyta tvarka turi teisę į kompensaciją, žemė asmeniniam ūkiui suteikiama ir žemės sklypai formuojami asmenims, toje kadastrinėje vietovėje, kurioje jiems tokia teisė kilo ir šie sklypai negali būti kilnojami ar išmokamos už juos kompensacijos, nes tik toks žemės suteikimas užtikrina racionalaus žemės naudojimo principą. 1993 m. spalio 29 d. vyriausybės nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 6 punktas numatė, kad asmenys, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui dar nesuteikti, tačiau kurie turi teisę juos gauti, prašymus pateikia tos apylinkės, kurioje jie gyvena arba kur buvo jų turėtoji žemė (kai ji yra tame rajone), apylinkės agrarinės reformos tarnybai. Sprendimus dėl žemės sklypų suteikimo asmeniniam ūkiui priėmė apylinkės tarybos (Tvarkos 4 punktas). Savivaldos institucijos priimti aktai galioja tik toje teritorijoje, kuri pastarajai yra priskirta pagal teritorinį pasiskirstymą, vadinasi užtikrinant racionalaus žemės naudojimo principą, Vilniaus raj. Buivydiškių apylinkės 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu Z. K. suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas turi būti formuojamas ten kur šios institucijos sprendimu buvo patvirtintas 1520 ha žemės plotas asmeniniam ūkiui t. y. Buivydiškių kadastrinėje vietovėje.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo klausimas bus sprendžiamas tik užbaigus šios kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto papildymą ir pagal atsakovo pateiktus duomenis 609 asmenims iki šiol nesuformuoti skirti asmeninio ūkio žemės sklypai, vadinasi net jei visiems šiems asmenims buvo skirti minimalūs 0,3 ha žemės sklypai (Tvarkos 1.1.5. punktas), tai poreikis sprendimui suteikti sklypus įgyvendinti yra 182,7 ha žemės, o ariamos žemės šioje kadastrinėje vietovėje liko 66,18 ha, todėl reikalavimas uždrausti atsakovui neteisėtai projektuoti sklypus nesilaikant įstatymu nustatytos eilės (net nenustačius tokios eilės) yra pagrįstas.
5. Nebuvo atsižvelgta į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. administracinėje byloje Nr. 1-4213-815/2008 nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad Z. K. 1978 m. balandžio mėn. buvo išskirta 0,25 ha pasodybinės žemės (Buivydiškių tarybinio ūkio - technikumo 1978 m. balandžio mėn. įsakymas Nr. G-18 (t 3, b.l. 149)), kad pagal 1986 m. - 1990 m. duomenis jis naudojosi 0,25, ha žeme (t. 1, b.l. 90-92). O kadangi žemės sklypai visu pirma formuojami, ten kur jie buvo naudoti, tai dar ir šiuo aspektu būtina užtikrinti, kad suteiktas sklypas būtų suformuotas Buivydiškių kadastrinėje vietovėje.
6. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr.2.3-12094-(41) pradėtas rengti Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas apima visą kadastro vietovę ir šio projekto patvirtinimu iš esmės užbaigiama žemės reforma šioje kadastro vietovėje, todėl nelikus žemės ploto į kurį pareiškėjas pretenduoja, nebus realios galimybės įvykdyti Buivydiškių apylinkės 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimą ir galimai palankų teismo sprendimą.
7. Atsižvelgdamas į atsakovo padarytus sprendimus, t. y. ignoruojant Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994 m. spalio 17 d. sprendimą civ. byloje Nr. 22 - 790/94 ir šio sprendimo pagrindu priimtą Vilniaus raj. Buivydiškių apylinkės 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimą, 2001 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2684 ir šio įsakymu pagrindu priimtą Vilniaus raj. žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2002 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 05, LR Seimo kontrolieriaus 2007 m. birželio 13 d. pažymą Nr. 4D-2007/3-89, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A8-460/2007 ir 2008 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-460/2007, Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, bei Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 6 punktą, siekiama užbaigti žemės reformą Buivydiškių kadastro vietovėje, pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo teises galės ginti ginčydamas patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą. Tačiau pareiškėjas mano, kad šiuo atveju ginami žemesnės kaip septintos eiliškumo grupės asmenų interesai, tuo neigiami pareiškėjo interesai, nors tam, kad būtų išvengta interesų konflikto tarp asmenų turinčių teisę į žemę, įstatymų leidėjas nustatė kokia eilės tvarka turi būti formuojami sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektuose (Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d.). Šios eilės atsakovas nesilaikė ir nesilaiko žemės sklypai projektuojami net neturint atitinkamų sąrašų.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas prašė skirti tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios užkirstų kelią neteisėtiems atsakovo veiksmams ir dėl kurių netaikymo, galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų ar net taptų negalimas.
10. Teismas faktiškai pripažino, kad tokiu atveju, jei būtų palankus teismo sprendimas, o atsakovas per tą laiką patvirtintu žemėtvarkos projekto papildymą, pareiškėjui tektų papildomai ginčytis dėl pažeistos teisės atstatymo, tai yra įrodymas, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų.
11. Teismas atsižvelgė į galimybę skųsti atsakovo veiksmus, kai tuo tarpu ABTĮ 71 straipsnio norma taikoma neatsižvelgiant į tai ar proceso dalyviams suteikta tokia galimybė ar ne.
12. ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Jei per tą laiką, kol vyks teisminiai ginčai, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte bus suprojektuoti sklypai žemesnėms eiliškumo grupės pretendentams, tai tokį projektą reiks taisyti, be to remiantis šiuo projektu, sklypai galės būti perduoti tretiesiems asmenims ir galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą darytų neįmanomu.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ir nagrinėjamas tik šios teismo nutarties tesėtumo ir pagrįstumo klausimas, t. y. ar pagrįstai teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumo, nenagrinėtini.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Taigi, šių priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimą ir apgynimą, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr.AS5-155/2005, AS5 230/2005. Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.
Pareiškėjas prašo uždrausti VAVA tvirtinti Buivydiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektų papildymą ir projektuoti žemės sklypus žemesnės kaip septintos eiliškumo grupės pretendentams. Tiek prašyme, tiek atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad jei Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte bus suprojektuoti sklypai žemesnėms eiliškumo grupės pretendentams, tai tokį projektą reiks taisyti, be to remiantis šiuo projektu, sklypai galės būti perduoti tretiesiems asmenims ir galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą darytų neįmanomu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (2006 m. balandžio 20 d. redakcija, išdėstyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-159) 2 punktą žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Teritorijų planavimo dokumentais nuosavybės teisės neperduodamos. Teismo proceso metu vykdant žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūras, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nesikeis, nepriklausomai nuo to, ar bus pritaikytos, ar nebus pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metu pareiškėjas turi teisę nustatyta tvarka reikšti nuomonę dėl numatomų sprendinių, be to, atsakovei parengtą žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą patvirtinus, pareiškėjas savo teises galėtų ginti ginčydamas patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą.
Jokių kitų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, pareiškėjas nepateikė.
Pareiškėjas taip pat prašė uždrausti ne tik atsakovei, bet ir kitam juridiniam asmeniui, kuriam VAVA gali pavesti projektuoti sklypus Buivydiškių kadastro vietovėje, Buivydiškių kadastro žemėtvarkos projektuose projektuoti žemės sklypus žemesnės kaip septintos eiliškumo grupės pretendentams. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 2 dalį teismas gali uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą ir laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Tačiau įstatymas nenumato galimybės uždrausti tretiesiems suinteresuotiems asmenims ar įpareigoti juos atlikti tam tikrus veiksmus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.