Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, - registruotas ieškančiu darbo bedarbiu Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2018 m. kovo 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, - 40 MGL/BBND (1506,40 Eur) bauda; 2) 2019 m. gegužės 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 40 parų arešto; 3) 2020 m. balandžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto (bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis A. P. 2023 m. gruodžio 3 d. apie 16.30 val., šeimos namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, mušė savo šeimos narį sugyventinę A. V., - t. y. tyčia rankomis sudavė keturis smūgius jai į veidą, du smūgius į nugarą bei vieną smūgį į kairės rankos plaštaką, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad jis su sugyventine A. V. kartu gyvena apie 1,5 metų jai priklausančiuose namuose ir veda bendrą ūkį. Nusikaltimo įvykio dieną jis su sugyventine namuose vartojo alkoholį – išgėrė apie 5 l stipraus alaus, šį vartojo ištisai apie savaitę laiko. Išgertuvių metu sugyventinei paskambino kažkoks vyriškis, su kuriuo ši maloniai kalbėjo ir susitarė susiskambinti vėliau, dėl to apimtas pavydo jis labai supyko, tarp jų kilo konfliktas. Jo metu sėdinčiai ar gulinčiai lovoje sugyventinei jis keliskart sudavė ranka į veidą, ši jį dengėsi savo plaštakomis, todėl galėjo pataikyti ir į jas, smūgių į nugarą teigia neprisimenantis, tačiau jų neginčijantis – neprisimenantis dėl sunkaus girtumo. Po smurto su daiktais išėjo, buvo sulaikytas policijos tėvų namuose. Sutinka, kad šios bylos procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinkantis atlikti viešųjų darbų bausmę (b. l. 96-97).

3. Nukentėjusioji A. V. parodė, kad su sugyventiniu A. P. (kaltinamuoju) kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie pusantrų metų, namai, kuriuose gyvena, yra jos nuosavybė, bendrų vaikų neturintys. 2023 m. gruodžio 3 d., apie 16.30 val. ji su sugyventiniu buvo namuose dviese, abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jai paskambino ar tai parašė SMS kitas pažįstamas vyriškis, dėl ko kaltinamasis apimtas pavydo stipriai supyko. Jai gulinti miegamajame lovoje, ją apžergęs kaltinamasis kumščiais jai sudavė ne mažiau 4 smūgius į veidą, ne mažiau dukart į nugarą, taip pat kartą smūgis kliuvo į kairės rankos plaštaką, kuria dengėsi veidą, nuo suduotų jai smūgių jautė parą ir daugiau stiprų fizinį skausmą. Po konflikto kaltinamajam pasišalinus, ji pati nuėjo į netoliese esantį policijos komisariatą ir pranešė apie šio nusikaltimo įvykį. Ten buvo apžiūrėta ir greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) medikų, kurie konstatavo minėtų kūno sričių sumušimus. Anksčiau sugyventinis nėra prieš ją vartojęs fizinio smurto – tai pirmas toks atvejis, ketinanti bendrą gyvenimą su juo nutraukti, reikalavimo atlyginti žalą sugyventiniui nereiškia, pas teismo medicinos specialistą vykti atsisakanti (b. l. 61-64).

4. 2023 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), patekimas iki buto atviras. Užėjus vidun pirmiausiai patenkama į koridorių, jo dešinėje yra praėjimas į virtuvę, iš jos yra durys į miegamojo kambarį. Šio kairėje prie sienos stovi spinta, priešais įėjimą – lovą, stalas, dulkių siurblys ir kt. namų apyvokos daiktai, prie dešiniosios sienos – dvigulė lova su sujaukta patalyne, kitokių nusikaltimo įvykio požymių nerasta (b. l. 77-83, 84-86).

5. 2023 m. gruodžio 3 d. Asmens (kūno) apžiūros protokolu užfiksuota, kad ant nukentėjusios A. V. veido matomos neseniai patirto smurto žymės – paraudęs kairysis skruostas ir kairės pusės ausis, kraujuojanti nosies žaizda bei patinimas, taip pat fiksuotas kairiosios plaštakos patinimas (b. l. 1-2).

6. Viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninė bei GMP medicininių dokumentuose be nustatytų nukentėjusios asmens (kūno) apžiūra užfiksuotos tokios papildomos neseniai patirto fizinio smurto žymės – nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, nukentėjusioji pareiškė, kad buvo sumušta sugyventinio (kaltinamojo) (b. l. 106-109, 114-118).

7. 2023 m. gruodžio 3 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato (toliau – ir Vilkaviškio PK) pareigūno P. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota duomenys, jog apie nusikaltimo įvykį (patirtą artimoje aplinkoje fizinį smurtą) policijai pranešė pati nukentėjusioji A. V., ant kurios kūno fiksuotos neseniai aptirto fizinio smurto žymės – kraujuojanti nosies žaizda, patinimai ir paraudimai kairiajame skruoste bei kairės rankos plaštakoje. Nukentėjusioji stipriai susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi, namų aplinka netvarkinga, stebimi girtavimo pėdsakai, nukentėjusioji pateikė analogiškus paaiškinimus kaip ir apklausiama liudytoju (b. l. 37-39).

8. Vilkaviškio PK Alkoholio kiekio matavimo prietaiso (alkotesterio) panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, jog nusikaltimo įvykio dieną (2023 m. gruodžio 3 d.) 17.07 val. laiku nukentėjusiajai A. V. nustatytas sunkus 2,75 prom. girtumas, bei 17.25 val. laiku kaltinamajam A. P. – taip pat sunkus 2,93 prom. girtumas (b. l. 43-45).

9. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia fiziškai smurtavo prieš kartu gyvenančią sugyventinę A. V. – sudavė jai smūgius rankomis į veidą, nugarą bei kairės rankos plaštaką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas rankomis smūgius nukentėjusiajai į veidą, nugarą bei plaštaką) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą (pakenkimas nukentėjusios sveikatai didesniu mastu (kūno sužalojimai) teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti. Trečia, nevienkartiniai smūgiai rankomis į veidą, nugarą bei plaštaką, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais ir jos asmens (kūno) apžiūros rezultatais, tiek sveikatos priežiūros įstaigų medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji faktinėje šeimoje kartu gyvena jau apie pusantrų metų laiką ir tvarko bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

11. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo santykinai nedidelis, smurtas nebuvo stiprus, smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai asmeninio buitinio pobūdžio. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar menkai patenkinama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis nors teisiamas ketvirtąjį kartą, tačiau jo nusikalstamos veikos savo pavojingumu neviršijo apysunkio tyčinio nusikaltimo ribų (b. l. 87-92), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį administracinėmis nuobaudomis ir (ar) administracinio poveikio priemonėmis nubaustas nebuvo (b. l. 103-105), jis yra visiškai darbingas, laikinai nedirba, tačiau registruojasi ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus, o taip pat tai, kad jis naujai tyčia nesunkiai nusikalto turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 ir 13 punktai).

15. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių tarpusavio svorį vertinant maždaug vienodu, konstatavus daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų, yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio – 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 valandų, viso 270 valandų. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – t. y. iki 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, viso – 180 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Į skiriamą viešų darbų bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas (1 para) už 6 valandas skiriamų viešųjų darbų (BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam A. P. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98-100) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ji panaikintina.

16. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso – 270 valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę A. P. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso – 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų.

Į šią bausmę įskaityti A. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 3 d. 17.25 val. iki 2023 m. gruodžio 4 d. 10.42 val. (vieną parą) už 6 (šešias) valandas paskiriamų viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ją panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.