Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2

2021 m. vasario 8 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – B. R., V. D., L. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje pareiškėjas A. M. ir jo atstovas pareiškimą prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais.

6. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. D. nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 48), apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

8. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo L. G. nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 49), apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

10. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

12. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. M. yra J. M. ir K. M. sūnus (b. l. 5). J. M. ir K. M. santuoka buvo įregistruota 1946 m. gruodžio 25 d. ir galiojo iki 2004 m. vasario 23 d., t.y. iki K. M. mirties (b. l. 35, 36). Kiti sutuoktinių vaikai V. D., L. G. (b. l. 35) byloje dalyvauja suinteresuotais asmenimis (b. l. 35, 36). J. M. mirė būdamas našliu 2015 m. gruodžio 17 d. (b. l. 6). Po J. M. mirties pareiškėjas priėmė palikimą pagal testamentą Kėdainių rajono 1-ajame notarų biure (b. l. 28-29). Po K. M. mirties palikimo priėmimo faktų nėra registruota (b. l. 27).

13. Pareiškėjo teigimu, palikimą po K. M. mirties sudaro: ½ dalis 3,20 ha žemės sklypo sen., Kėdainių r. sav., kadastro Nr. 5325/0003:252 (toliau – ir Žemės sklypas). Nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą buvo įregistruotos 1998 m. gruodžio 24 d., įrašo Nr. 53/19247 (b. l. 24). Šis nekilnojamasis turtas mirusiai K. M. priklausė bendrosios nuosavybės teise kartu su B. R., kuri byloje dalyvauja suinteresuotu asmeniu (b. l. 24). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nuosavybės teisių atkūrimo būdu įgytas turtas pripažįstamas asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-464/2010, Nr. 3K-3-345/2012). Pareiškėjas A. M. ir suinteresuotas asmuo B. R. teismo posėdyje patvirtino, kad jiems nėra žinoma, kad K. M. būtų turėjusi kito turto, išskyrus nurodytą Žemės sklypo dalį.

14. Pareiškėjas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad tuo laiku, kai mirė jo motina K. M. jis negyveno kartu su tėvais, todėl negali tiksliai nurodyti aplinkybių, susijusių su palikimą sudarančio turto valdymu. Pareiškėjas paaiškino teismui, kad pati K. M. Žemės sklypo dalies nedirbo, kadangi buvo garbaus amžiaus. Ji leido Žemės sklypo dalį dirbti neatlygintinai S. Š.. Taip pat jį neatlygintinai naudojo, dirbo K. M. brolis G. P.. Pareiškėjas negalėjo tiksliai nurodyti, kada tai buvo. Pareiškėjo teigimu, šiuo metu Žemės sklypą naudoja ūkininkas S. Š.. Pareiškėjo teigimu, J. M. žinojo apie Žemės sklypą, tačiau palikimo nesusitvarkė dėl savo amžiaus.

15. Suinteresuotas asmuo B. R. teismo posėdyje paaiškino, kad ji su K. M. buvo 3,2 ha Žemės sklypo bendrasavininkės. Jai yra žinoma, kad K. M. priklausiusią Žemės sklypo dalį iki jos mirties neatlygintinai naudojo P. G., vėliau (negalėjo tiksliai pasakyti, kada) ją pradėjo dirbti ūkininkas S. Š.. K. M. priklausiusi Žemės sklypo dalis visą laiką buvo dirbama. Po žmonos mirties J. M. nesusitvarkė paveldėjimo reikalų, tačiau visiems buvo žinoma, kad tai buvo sutuoktinių M. žemė ir po jų mirties pareiškėjas A. M. viską paveldėjo. Suinteresuoto asmens teigimu, J. M. žemės mokesčio nemokėjo, kadangi buvo nuo jo atleistas dėl pensijinio amžiaus. B. R. teismo posėdyje patvirtino, kad J. M. dėl žemės apdirbimo tarėsi su G. P..

16. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas S. Š. parodė, kad jis pažįsta B. R., kaip Žemės sklypo dalies savininkę. Pareiškėjo A. M. jis nėra matęs, tačiau jam skambino tartis dėl Žemės sklypo dalies naudojimo. Pareiškėjo A. M. telefoną jam davė B. R. ir jis skambino A. M. su prašymu leisti dirbti Žemės sklypo dalį. Liudytojas parodė, kad dirba visą Žemės sklypą, šalia kurio yra jo nuosavos žemės. Nuo kada dirba Žemės sklypą liudytojas tiksliai pasakyti negalėjo. Liudytojas patvirtino, kad Žemės sklypo dalis nedirvonavo, ją dirbo P. G., iki kol jam pablogėjo sveikata.

17. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas R. R. parodė, kad jis yra B. R. sutuoktinis, A. M. matė K. M. laidotuvėse. Liudytojas R. R. parodė, kad visą 3,2 ha Žemės sklypą dirbo vietinis gyventojas ūkininkas S.s, tačiau negalėjo pasakyti kokiu laikotarpiu. Dar Žemės sklypą dirbo žmonos dėdė P.s iki tol, kol jam leido sveikata. Šiuo metu Žemės sklypą dirba ūkininkas S.. Dėdė P. leido ūkininkui S. dirbti žemę. Liudytojui yra žinoma, kad A. M. priklauso Žemės sklypo dalis dėl to, kad jis kaip M. vaikas turi teisę paveldėti.

18. Rašytinių bylos įrodymų, pareiškėjo A. M. teismo posėdyje duotų paaiškinimų, suinteresuoto asmens B. R. paaiškinimų, liudytojų S. Š. ir R. R. parodymų visuma yra pakankami daryti išvadą, kad J. M. po savo sutuoktinės K. M. mirties 2004 m. vasario 23 d., priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Remiantis pareiškėjo paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, J. M. žinojo apie Žemės sklypo dalį, tačiau palikimo nesusitvarkė dėl savo amžiaus. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad K. M. mirties metu J. M. buvo sulaukęs 80 metų amžiaus. Remiantis pareiškėjo paaiškinimais K. M. iki savo mirties gyveno kartu su sutuoktiniu J. M. Kėdainių r. sav. Tiek suinteresuotas asmuo B. R., tiek liudytoju apklaustas R. R. patvirtino, kad visiems buvo žinoma, jog ½ dalis Žemės sklypo priklausė sutuoktiniams M.s, kurią po jų mirties paveldėjo pareiškėjas A. M., tik paveldėjimo dokumentai nebuvo sutvarkyti. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas S. Š. parodė, kad B. R. jam buvo nurodžiusi kreiptis į A. M. dėl ½ dalies Žemės sklypo naudojimo ir liudytojas skambino pareiškėjui tartis dėl ½ dalies Žemės sklypo naudojimo. B. R. teismo posėdyje paaiškino, kad J. M. dėl žemės apdirbimo tarėsi su G. P., rūpinosi, kad žemė nebūtų dirvonuojanti. Teismo vertinimu, nurodyti J. M. faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes.

19. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra palikėjo vaikai. K. M. vaikai yra pareiškėjas A. M. ir suinteresuoti asmenys V. D. ir L. G.. Suinteresuoti asmenys V. D. ir L. G. patvirtino teismui, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 48, 49).

20. Remiantis pareiškėjo A. M. paaiškinimais, suinteresuoto asmens B. R. paaiškinimais, liudytojo R. R. parodymais, duotais teismo posėdyje, tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, kitų asmenų, kurie būtų suinteresuoti šios bylos baigtimi, nėra žinoma. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad tarp pareiškėjo ir kitų palikėjo įpėdinių – suinteresuotų asmenų ginčo dėl palikimą sudarančio turto nėra.

21. Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi jis yra priėmęs J. M. palikimą. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

22. Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 10,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2004 m. vasario 23 d., palikimą priėmė jos sutuoktinis J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2015 m. gruodžio 17 d., pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,74 Eur (dešimt eurų 74 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.