Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-12-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1422-642/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
2S-1422-642/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Atsakovas
F. B.
Ieškovas
A. S., R. J., A. J., J. K., B. K., N. J., L. S., J. Š., R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1422-642/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00170-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo F. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. S., R. J., A. J., R. J., J. K. (dabar – B), B. K., N. J., L. S., J. Š., R. B. patikslintą ieškinį atsakovui F. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. D., J. B., T. B., Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų A. S., R. J., A. J., R. J., J. K. (dabar – B), B. K., N. J., L. S., J. Š., R. B. patikslintą ieškinį atsakovui F. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. D., J. B., T. B., Palangos miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be bendraturčio sutikimo.

2. Teisme buvo gautas atsakovo F. B. prašymas sustabdyti šią nagrinėjamą civilinę bylą, iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės priimtas sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-7806-583/2020 pagal F. B. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., R. J., A. J., R. J., J. B., B. K., N. J., L. S., J. Š., R. B., I. D., E. B., J. B. ir T. B. dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimo) panaikinimo. Nurodė, jog, teismui administracinėje byloje panaikinus minėtą raštą, leidus F. B. rengti ginčo sklypų pertvarkymo projektą ir atsidalyti savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, ginčo sklypuose F. B. nuosavybės dalių neliks, o kartu neliks ir kitų bendraturčių ginčo su juo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020 m. spalio 21 d. nutartimi nutarė atsakovo F. B. prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.

4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šioje nagrinėjamoje byloje atsakovas F. B. nėra pareiškęs jokių priešpriešinių (pareiškęs priešieškinio) reikalavimų dėl ginčo žemės sklypų atidalijimo pagal jo pasiūlytą atidalijimo projektą. Taip pat atsakovas nurodė, jog ginčo žemės sklypų negalima bus atidalyti pagal ieškovų parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį ieškovai prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių nuosavybę, kadangi šis projektas niekada nebus patvirtintas, nes pasibaigė išduotų jam rengti reikalavimų galiojimo terminas. Tačiau, bylos duomenimis, ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas 2017 m. UAB (duomenys neskelbtini) yra parengtas pagal išduotus reikalavimus ir suderintas su atitinkamomis institucijomis. Galutinis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas nėra priimtas būtent todėl, jog atsakovas F. B. nesutinka su projektiniais sprendiniais, dėl ko ir yra sprendžiamas ginčas šioje byloje.

5. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, koks bus priimtas sprendimas atsakovo nurodomoje administracinėje byloje, šioje byloje tai neturės jokios įtakos, siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be bendraturčio sutikimo, kuriuo ieškovai siekia žemės sklypus performuoti ir atidalyti bendraturčiams (taip pat ir atsakovui F. B.) priklausančias dalis. Nežiūrint to, ar Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje bus priimtas atsakovui palankus sprendimas ir Palangos miesto savivaldybės administracija bus įpareigota organizuoti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, jokios įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios šioje byloje tai neturės, kadangi šioje byloje ir yra sprendžiamas ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo klausimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje atsakovas jokių priešpriešinių reikalavimų teismui nereiškia, t. y. nereikalauja suformuoti ir pertvarkyti žemės sklypus jam priimtinu būdu, nors tokią teisę turi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas F. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą – sustabdyti civilinę bylą, iki kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-7806-583/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Apeliantas pažymėjo, kad būtent nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-7806-583/2020 bus paneigta ta aplinkybė, kad ginčo sklypų negalima dalyti į mažesnius žemės sklypus nei po 15 arų. Ši aplinkybė yra esminė šioje civilinėje byloje, nes ieškinys yra grindžiamas tuo, kad bendraturčiai negali atsidalyti savo dalių, mažesnių nei 15 arų, nes taip numatyta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, atsakovui F. B. ir kitiems priklausantys žemės sklypai yra sujungiami ir pertvarkomi, nes atsakovo dalys negali būti atskirtos iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jei šis savivaldybės teisės aktas bus pripažintas neteisėtu, tai ieškinys taps akivaizdžiai nepagrįstas, nes bendraturčiai neturi teisės be apelianto valios disponuoti jo nuosavybės dalimis, o savo dalimis gali laisvai disponuoti tik atidaliję jo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tik panaikinus minėtą teisės aktą, apeliantui atsiranda galimybė gintis šioje civilinėje byloje, be to, atsirastų galimybė pradėti rengti ginčo sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo atsakovas siekia atsidalyti savo nuosavybės dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės.

6.2. Apeliantas nurodė, kad teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis teisės aktuose nurodytos tvarkos, o tai reiškia, kad tam, jog apeliantas galėtų šioje civilinėje byloje pareikšti priešpriešinius reikalavimus, jam reikia teismui pateikti jau parengtą ir suderintą su atitinkamomis institucijomis kitą ginčo sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

6.3. Apelianto nuomone, teismo atsisakymas stabdyti bylą iki tol, kol bus išspręstas ginčas administracinėje byloje dėl leidimo jam rengti projektą ir jo pagrindu suformuoti priešpriešinius reikalavimus šioje byloje, yra jo teisės į gynybą pažeidimas, o tai yra draudžiama ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo netenkinti atsakovo F. B. atskirojo skundo ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Ieškovai pažymi, kad, priešingai, nei teigia atsakovas, teisės aktuose nėra įtvirtinto jokio draudimo bendraturčiui prašyti atidalyti žemės sklypus pagal jo siūlomą projektą, kuris nėra suderintas su atitinkamomis institucijomis.

7.2. Ieškovai nurodo, kad teismas civilinę bylą nagrinėja neperžengdamas pareikštų reikalavimų ribų, taigi, nesant atsakovo reikalavimo ginčo žemės sklypus atidalyti kitaip, nei kad prašo ieškovai, teismas neturi jokių pagrindų nagrinėti kitokio varianto, kuris nėra pareikštas, o tai reiškia, jog šioje civilinės bylos stadijoje neturi visiškai jokios reikšmės, ar atsakovo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose paduotas skundas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bus patenkintas ar ne.

7.3. Teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje nėra pareiškęs jokių priešpriešinių reikalavimų dėl ginčo žemės sklypų atidalijimo pagal jo pasiūlytą atidalijimo projektą. Priešingai, nei atskirajame skunde nurodo atsakovas, jis turi teisę reikšti priešpriešinį reikalavimą (priešieškinį) ir prašyti atidalyti žemės sklypą pagal jo pateiktą projektą. Kaip teisingai nurodė teismas, nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo klausimas.

7.4. Vien tai, jog atsakovas galbūt tikėtinai inicijuotų ginčą dėl ginčo žemės sklypų atidalijimo, jeigu nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas patenkintų jo skundą, nereiškia, jog nagrinėjama administracinė byla turi kokią įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šioje civilinėje byloje.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašo atsakovo F. B. atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutarties panaikinimo nutrauktinas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas F. B. atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas nutarė atmesti atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo.

12. Pažymėtina, kad CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą sustabdyti bylą (CPK 165 straipsnis, 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017).

13. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis dėl bylos sustabdymo neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir apeliacine tvarka ji negali būti skundžiama, tačiau, kaip minėta, motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą, tai yra tokios nutarties teisėtumas gali būti skundžiamas kartu su teismo priimtu byloje sprendimu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas priimti atskirąjį skundą ir jį nagrinėti, nes teismas nutartimi įstatymo nuostatų pakeisti negali.

15. Kaip minėta, teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą sustabdyti bylą, apskundimo įstatymas nenumato, todėl, gavęs atsakovo atskirąjį skundą, paduotą dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti jį priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal atsakovo F. B. atskirąjį skundą nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal apelianto F. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutarties nutraukti.

Teisėja Danutė Žvinklytė