Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų R. K., D. K. ir E. V. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Instuticija)

Prevencinio poskyrio viršininkė J. U. 2015 m. birželio 19 d. nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nubaudė R. K. ir D. K. 43 Eur bauda, E. V. – 21 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str. 1 d., dėl to, kad jie 2014 m. rugpjūčio 3 d., 04³⁰ val., (duomenys neskelbtini) mst., prie (duomenys neskelbtini) namo, paupyje, kartu su L. K. bei A. P., garsiai šūkavo, kėlė triukšmą ir tokiu būdu trikdė viešąją rimtį.

R. K., D. K. ir E. V. atstovė advokatė Žavinta Jurgelienė nesutikdama su Institucijos priimtais nutarimais juos apskundė Zarasų rajono apylinkės teismui, prašydama juos panaikinti. Nurodė, kad minėti asmenys administracinėn atsakomybėn buvo patraukti nepagrįstai. Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi atstovės advokatės Žavintos Jurgelienės skundą tenkino panaikindamas Institucijos nutarimus ir nutraukdamas administracinių bylų teisenas šių asmenų atžvilgiu. Nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, pareiškėjai I. S., S. J. ir H. S. jį apskundė prašydami Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą – paliekant galioti Institucijos priimtus nutarimus.Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjų skundą tenkino, panaikino Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį ir administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi R. K., D. K. ir E. V. skundo dėl administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)jų atžvilgiu priimtų Institucijos nutarimų netenkino ir paliko juos nepakeistus konstatuodamas, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad nagrinėjamo įvykio metu minėti asmenys savo veiksmais pažeidė nukentėjusiųjų teisę į normalią ir ramią aplinką bei sutrikdė jų įprastą gyvenimo būdą, todėl skundžiami nutarimai yra teisėti ir pagrįsti.Apeliaciniame skunde R. K., D. K. ir E. V. prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jų atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus, apeliantų paaiškinimus. Mano, kad jų veiksmuose nėra jiems inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Cituodamas ATPK 256 -257 str., teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, tvirtina, jog esamu atveju nėra pakankamai objektyvių ir nešališkų duomenų, patvirtinančių, jog jie šūkavo, triukšmavo ir taip sutrikdė viešąją rimtį. Nurodo, kad jie teismo posėdžio metu parodė, kad prie upės buvo ir kita grupė žmonių, kurie grojo gitara, kėlė triukšmą, ką be visa to, patvirtino ir nukentėjusieji, jog jie girdėjo ne tik triukšmą, sklindantį nuo upės, tačiau ir gitaros brazdinimą. Taip pat nurodo, kad nukentėjusysis H. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jam atėjus prie upės matė kelias jaunuolių grupes. Tvirtina, kad jis atėjo iš esmės iš karto, kai būtent jie atėjo prie upės, kadangi kai kurie iš jų net nespėjo įbristi į vandenį. Akcentuoja ir tai, kad liudytoja T. S. taip pat negalėjo konkrečiai nurodyti asmenų, kėlusių triukšmą, tačiau patvirtino, jog girdėjo šūksnius, gitaros skleidžiamus garsus. Apeliantai teigia, jog į policiją nukentėjusieji kreipėsi ne dėl tą vakarą konkrečiai sukelto triukšmo, tačiau dėl jų manymu, neparodytos pagarbos, tai, kad jie paupyje triukšmauja jau ne pirmą kartą, jog čia nuolatos yra šiukšlinama. Tvirtina, kad patys nukentėjusieji atėjo priešiškai nusiteikę, neleido maudytis, vijo iš viešos vietos, ir tik todėl, kad kita jaunuolių grupė nesiginčydami pasišalino, o jie – ne, būtent juos ir apkaltino viešosios rimties trikdymu. Tvirtina, jog kiti kaimynai jokio triukšmo negirdėjo ir apie įvykį nieko nežinojo.Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.Skundas netenkinamas.Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas R. K., D. K. ir E. V. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 str. 1 d.ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. ATPK 256 str. ir 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą laiko, kad R. K., D. K. ir E. V. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje R. K., D. K. ir E. V. kaltė, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 str. 1 d., buvo visiškai įrodyta. Tuo tarpu, apeliantų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, o juo labiau ir neteisėtu. Vien tai, kad apeliantai skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir vertindami juos savo naudai, nėra pagrindas keisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.Administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina R. K., D. K. ir E. V. kaltę, padarius jiems inkriminuotą pažeidimą, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, atmetami.Administracinių teisės pažeidimų protokolai, nutarimai, tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos, taip pat nukentėjusiųjų I. S., S. J. ir H. S. parodymai teisme bei paaiškinimai, kurie užfiksuoti ir procesiniuose dokumentuose, liudytojos T. S. parodymai, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų visumą, leidžiančią neabejotinai tvirtinti, kad R. K., D. K. ir E. V. padarė ATPK 183 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.Pažeidėjai teigia, kad nukentėjusieji I. S., S. J. ir H. S. teismo posėdžio metu patvirtino faktą, jog prie upės įvykio vakarą buvo ir daugiau jaunuolių. R. K., D. K. ir E. V. manymu tai įrodo, jog triukšmauti galėjo būtent šie jaunuoliai, kadangi jie turėjo gitarą. Aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais nesutinka ir juos vertina tik kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pirmiausia, iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusieji pabudo nuo paupyje buvusių asmenų triukšmavimo, jie neginčijo, jog girdėjo ir gitaros garsus. Tačiau šiuo atveju itin svarbu tai, kad tiek I. S., tiek H. S. patvirtino, kad nuėjus drausminti asmenis prie upės, vieninteliai į prašymus netriukšmauti nereagavo būtent pažeidėjai, kuriuos, be kita ko, buvo įspėję jau ir anksčiau dėl jų keliamo triukšmo. Kiti jaunuoliai iš esmės iš karto pasišalino, o pažeidėjai agresyviai nusiteikę toliau kėlė triukšmą, šūkavo bei nepagarbiai elgėsi. S. J. taip pat patvirtino, kad atėjusi prie paupio pamatė pažeidėjus, kurie nors sudrausminti, vieninteliai nesiliovė triukšmauti ir nėjo nuo upės. Pažeidėjai skunde nurodo, kad liudytoja T. S. negalėjo konkrečiai nurodyti asmenų, kėlusių triukšmą, todėl teigia, kad negalima tvirtinti, kad asmenys, tą vakarą kėlę triukšmą, yra būtent jie. Visgi tokie skundo argumentai nėra įtikinami. Pažymėtina, kad ši liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad nakties rimtis buvo sutrikdyta dėl paupyje keliamo triukšmo. Svarbu tai, kad ji žinojo aplinkybes, susijusias su keliamu triukšmu ir anksčiau, todėl nagrinėjamu atveju, artimiesiems grįžus į sodybą ir pasakius, jog prie upės triukšmauja tie patys asmenys, kaip ir anksčiau, tik patvirtina nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes bei faktą, jog triukšmą, mėtydami į vandenį alaus bačką, šokinėdami, garsiai šūkaudami, nepagarbiai elgdamiesi su atėjusiais juos raminti nukentėjusiaisiais, kėlė būtent R. K., D. K. ir E. V.. Pažeidėjai taip pat mano, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jų parodymus, tačiau tokie teiginiai visiškai nepagrįsti. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog teismo posėdžio metu tiek D. K., tiek E. V. iš esmės pripažino, kad jie triukšmavo, nurodydami, kad „gal kažkiek ir buvo šūkaujama“, kad „mes tikrai netriukšmavome labai“, ir nors pažeidėjai skunde tvirtina, kad šios frazės yra susijusios su triukšmu, atsiradusiu dėl kilusio konflikto su nukentėjusiais, tačiau aukštesniojo teismo manymu, tokie skundo argumentai yra tik siekis vertinti bylos duomenis sau palankia linkme.Taigi, dėl byloje užfiksuotų nukentėjusiųjų ir liudytojos paaiškinimų, jų parodymų, priešingai nei tvirtina pažeidėjai, nekyla abejonių, jog jie nepatikimi, nenuoseklūs, nelogiški ir nesietini į vieną visumą. Bylos duomenys buvo patikrinti kelis kartus, todėl išanalizuotų bylos duomenų visete konstatuotina, jog apeliantams inkriminuotas pažeidimas yra visiškai įrodytas ir neabejotinas nagrinėjamu atveju. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą ir R. K., D. K. ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.